Lietuviai tarp lyderių – perdirbame daugiau nei pusę plastiko atliekų, kokių klaidų rūšiuojant dar pasitaiko?

Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ naujai skelbiami 2020 metų duomenys rodo, kad Nyderlandai, Lietuva, Slovakija, Ispanija, Bulgarija ir Kipras perdirbo daugiau kaip pusę plastikinių pakuočių atliekų. Priešingai, Maltoje, Prancūzijoje, Danijoje, Vengrijoje, Airijoje, Rumunijoje, Lenkijoje ir Austrijoje perdirbta mažiau nei trečdalis plastikinių pakuočių atliekų. Nors rezultatai pozityvūs, tobulėti dar yra kur. Kokias plastiko rūšiavimo klaidas pastebi specialistai?

56 proc. – tiek sugeneruotų plastiko atliekų perdirbama Lietuvoje. Pagal šį rodiklį, kartu su Slovakija dalijamės antrąja vieta tarp visų Europos Sąjungos šalių, vienu procentiniu punktu daugiau atliekų perdirbama tik Nyderlanduose. Bendras ES perdirbtų plastiko atliekų vidurkis 2020 m. siekė 38 proc.

Augantį dėmesį plastiko atliekų rūšiavimui fiksuoja ir „Ekonovus“ specialistai. Kaip pastebi bendrovės gamybos direktorius Kęstutis Balčiūnas, lyginant su 2019 m., jų komanda 2020 m. surinko 21 proc. daugiau plastiko atliekų, 2021 m. – 13 proc. 

„Tendencija yra džiuginanti, nes augimas nesustoja, ne tik gyventojai dėmesingiau rūšiuoja plastiko atliekas, bet ir vis gerėja infrastruktūra, kuri užtikrina, kad rūšiavimas neapsunkintų kasdienybės. Daugėja rūšiavimo konteinerių privačiose teritorijose, todėl mažėja pasiteisinimų, kodėl nerūšiuojamos atliekos“, – pastebi jis.

Vis dar pasitaiko klaidų

Tiesa, nors plastiką rūšiuoja vis daugiau žmonių, kaip pastebi „Ekonovus“ ekspertas, būtent klaidos gali pakišti koją ir būti tuo stabdžiu, kuris trukdo pasiekti lyderio poziciją.

„Galima išskirti dažniausias plastiko rūšiavimo klaidas. Kartais pamirštama, jog plastiko konteineris yra skirtas būtent pakuotėms rūšiuoti ir kiti, nors ir plastikiniai, daiktai neturėtų būti čia metami, nes ne visada galima nustatyti jų sudėtį. 

Be to, kartais gyventojai neatkreipia dėmesio į pakuočių ženklinimą ir mano, kad visas plastikas yra vienodas, tačiau, pavyzdžiui, pakuotės, pagamintos iš kelių rūšių plastiko, įprastai neperdirbamos, nes tai būtų labai brangus ir sudėtingas procesas. Tokios pakuotės dažniausiai deginamos ir naudojamos energijai gauti, nors tai ir mažiau aplinkai draugiškas sprendimas nei perdirbimas. Jau renkantis produktus iškart verta atkreipti dėmesį į medžiagą, iš kurios pagaminta pakuotė, ir pirmenybę teikti lengviau perdirbamoms“, – paaiškina K. Balčiūnas.

Pakuočių atliekos surinktos iš gyventojų konteinerių pristatomos į rūšiavimo centrus, kur jos dar kartą išrūšiuojamos pagal plastiko rūšį ir perduodamos perdirbimo įmonėms, čia ir tampa naujais gaminiais. Visos netinkamos perdirbti plastiko atliekos vežamos į kogeneracines elektrines, kur iš jų gaminama elektra bei šiluminė energija.

Ką galima mesti į plastiko atliekų konteinerį?

Į plastiko konteinerį turėtų būti metamos tuščios, sausos ir švarios pakuotės, kuriose nėra likę jokių medžiagų likučių. Jeigu pakuotėse yra likusio skysčio ar kitų medžiagų, galinčių suteršti kitas atliekas, tokie likučiai turi būti išpilami prieš išmetant pakuotes.  

Į plastiko atliekų konteinerį galima mesti plastikinius butelius, tetrapak, elopak (nuo sulčių, pieno) ir kitas daugiasluoksnes pakuotes, plastikines maisto pakuotes, dėžutes ir indelius, tuščią buitinių valymo priemonių tarą, maišelius, plėvelę, saldainių, traškučių ar kitų produktų plastikines pakuotes.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad rūpinantis aplinka reikėtų ne tik tinkamai rūšiuoti plastiko atliekas, bet ir stengtis atsisakyti nebūtinų pakuočių, vienkartinius gaminius keisti ilgaamžiais bei pirmenybę teikti aplinkai draugiškoms alternatyvoms.

Skaičiuojama, kad 2020 m. vienas ES pilietis sugeneravo vidutiniškai 34,6 kg plastiko atliekų, iš kurių tik 13 kg buvo perdirbama.

Laura Čiginskaitė