Lėšų valstybės gynybos finansavimui paieškose – nauji skersvėjai

Finansų ministerija pateikė oficialius pasiūlymus dėl priemonių trūkstamam gynybos finansavimui užtikrinti. Bet pasigilinus į mokesčių didinimo projektą atrodo, kad priemonės pasirinktos tik skylių užlopymui, o ne problemai išspręsti iš esmės, tvirtina advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris, Mokesčių praktikos vadovas Marijus Kriščiūnas.  

Kai mokestinė politika nekoreliuoja su sveikatos politika

Dalis surinkto įmonių pelno mokesčio, dalis iš gyventojų pajamų mokesčio bei dalis iš akcizų, dalis laikino bankų solidarumo įnašo ir dar kiekvieno mūsų savanoriškai skiriamos lėšos – tai šaltiniai, kurie turėtų sutekėti į specialiai įsteigtą Valstybės gynybos fondą. Panagrinėkime šiuos planus detaliau.

Planas padidinti akcizus ir iš to susirinkti daugiau lėšų iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti pagrįstai. Bet, jei kas nors jau užmiršo, – ženklus akcizų pakėlimas alkoholiui ir tabakui suplanuotas jau kiek anksčiau. Ne taip seniai buvo paskelbta, kaip akcizai šioms prekėms bus didinami trejus ateinančius metus. Sudėjus ir seniau numatytąjį, ir naują pakėlimą išeina, kad alui ir vynui akcizai bei pridėtinės vertės mokestis (PVM) per trejus metus pakiltų apie 57 proc., o kaitinamojo tabako produktams – apie 42 proc. Tačiau stipriajam alkoholiui PVM didės apie 37 proc., rūkomosioms cigaretėms apie 27 proc. Galvojant apie sveikatos priežiūros iššūkius, daryti stiprųjį alkoholį labiau prieinamą, nei silpnasis, ar rūkomąsias cigaretes – patrauklesnes savo kaina, palyginti su kaitinamaisiais tabako gaminiais, kurie bent jau nedega, neatrodo gerai apgalvota.

Mokesčiais galima ne tik rinkti lėšas į biudžetą, bet ir skatinti rinktis mažiau žalingą gyvenimo būdą. Iki dabar paskelbto padidinimo plano ketinta alui mokesčius padidinti 33 proc., o elektroninėms cigaretėms 36 proc. Dėl tokio didinimo 5,2 proc. alaus 0,5 litro skardinė per trejus metus būtų brangusi 10 centų, o 20 vienetų kaitinamojo tabako gaminių – 71 centų. Pagal  naujausią planą, už tokią alaus skardinę vartotojai turi būti pasiruošę po trejų metų sumokėti 18 centų brangiau, o už 20 vienetų kaitinamojo tabako gaminių – net 81 centu daugiau. Lieka neaišku, kodėl pasirinkta didinti ne visiems produktams vienodu procentu – apie 30 proc., kai stipriajam alkoholiui mokesčiai keliami 37 proc., o rūkomosioms cigaretėms 27 proc.  Ar tai nepadarys stipriojo alkoholio ir rūkomųjų cigarečių labiau prieinamų, aiškinamajame rašte plačiau nekalbama.

Jei norima pakelti akcizus alui, dar galima prisiminti, kad mažosioms, iki 8 mln. litrų alaus pagaminančioms, alaus darykloms taikoma 50 proc. akzico tarifo lengvata už parduotą 1 mln. litrų alaus. Tuo labiau, kad parduotuvių lentynose toks alus, kaip taisyklė, yra brangesnis ir visą lengvatos naudą gauna gamyklos bei prekybos tinklai.

Naujas 10 proc. mokestis nuo ne gyvybės draudimo sutarčių šiuo metu yra tik idėja, o dėl koncepcijos, pasak premjerės Ingridos Šimonytės, bus diskutuojama ateityje. Patikslinimui – šiuo metu tos koncepcijos nėra. Klausimas, kodėl nepasinaudojama jau vykusiomis plačiomis diskusijomis ir pasitarimais, kurių rezultatus dar prieš mėnesį skelbė Finansų ministerija, o vėl pradedama iš naujo nuo nulio. Panašu, kad vėjas pasisuko ir dabar pučia jau iš kitos pusės.

Didesnis gyventojų pajamų apmokestinimas

Kita plano dedamoji – surinkti daugiau gyventojų pajamų mokesčio už gyvenamojo būsto nuomą. Tai būtų padaryta panaikinus tokiai veiklai verslo liudijimus. Numatoma pajamas apmokestinti 15 proc. tarifu, tačiau leidžiant sumažinti pajamas 20 proc., kai būstas išnuomotas kitam gyventojui. Iš esmės, mokestis tokiu atveju būtų 12 proc. Išnuomojus NT juridiniam asmeniui, mokestis liktų 15 proc. dydžio kaip yra ir dabar.

Taip pat mažinama suma, kurią galima uždirbti įsigijus verslo liudijimą tose veiklos rūšyse, kur jis išvis lieka. Šiuo metu pagal verslo liudijimą galima gauti 45 000 eurų per metus, o nuo 2025 metų šią ribą ketinama sumažinti iki 20 000 eurų. Kyla klausimas, ar tikrai faktiškai pavyks surinkti net 31,4 mln. eurų per metus iš šių pakeitimų, kaip tą planuoja Finansų ministerija. Susitarimai, prekyba vyksta tarp gyventojų, kur apskaita nėra tokio lygio kaip įmonių.

Abejonė stiprėja dar labiau, kai palyginam gyventojų apmokestinimą su įmonių pelno mokesčiu – gyventojų atveju jis atrodo kaip pajamų mokestis su pridėta bauda. Lengvatinį pelno mokestį įmonėms, uždirbančioms iki 300 000 eurų pelno per metus ir turinčioms iki 10 darbuotojų, Finansų ministerija siūlo didinti nuo 5 proc. iki 6 proc., o pirmaisiais veiklos metais – jį yra apskritai palikti 0 proc., jei įmonės akcininkai yra fiziniai asmenys. Skirtumas tarp 12 proc. ir 6 proc. akivaizdus. Nekalbant apie skirtingą požiūrį į pajamų lygį, kad 20 000 eurų gali būti daug, kai tuo pačiu metu 300 000 eurų ar 1 milijonas litrų alaus yra mažai.

Dažnai girdimas argumentas, kad, jei akcininkas norėtų gauti lėšas iš įmonės, reikia dar pridėti 15 proc. mokestį dividendams – taip kartu su 6 proc. pelno mokesčiu susidarytų 20,1 proc. apmokestinimas, – ne visuomet teisingas. Kai akcininkė yra užsienio įmonė, dividendai dažnai Lietuvoje išvis neapmokestinami.

Vėjų blaškomam gynybos finansavimui norėtųsi palinkėti, kad galutiniame etape vis tik būtų pasiremta platesniu apmokestinimu, tokiu kaip, pavyzdžiui, pelno mokesčio padidinimas 1 proc. O ne tikėjimu, jog įmanoma surinkti reikiamas lėšas – 4 ar bent jau 3 proc. nuo BVP – žymiai pakeliant mokesčius tik keliose siaurose srityse.

Laura Dabulytė