Latvė

Latviai – vieni artimiausių lietuvių kaimynų. Latvijos sostinė Ryga nuo Vilniaus automobiliu pasiekiama kiek daugiau nei per tris valandas. Nieko keisto, kad jau prieš kelis šimtmečius į Vilniaus universitetą vykdavo studijuoti latviai katalikai iš Latgalos. Nemažai latvių mokėsi Vilniaus karo mokykloje, Vilniaus mokytojų institute, Vilniaus katalikų dvasinėje seminarijoje. Netrūko ir kitokių ryšių: verslo, kultūrinių, politinių. Vis dėlto šiuo metu Lietuvoje šaknis įleidusių latvių nėra daug: paskutinio gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje 2021 m. gyveno 1572 latvių tautybės asmenys (plg. tarpukario Lietuvoje 1923 m. jų buvo apie 15 tūkst.).

Mano tyrimo tikslas buvo žvilgtelti į šios tautos moters įvaizdį, kuriamą įvairiais lietuvių kalba išleistais rašytiniais šaltiniais. Tyrimui medžiaga rinkta iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno grožinės ir negrožinės literatūros bei publicistikos tekstų. Peržiūrėta beveik 5000 sakinių. Iš viso analizei atrinkti 382 sakiniai. Kokios gi tos, anot tekstyno, latvių moterys?

Išvaizda ir fizinis aspektas

Apie latvių išvaizdą tyrimui atrinktuose sakiniuose mažai kalbama. Randami tik pavieniai faktai. Anot tekstyno, latvės gali būti smulkutės, lieknos, nedidelio ūgio. Kai kam jų išvaizda yra išskirtinė, nes lengvai gali jas atskirti nuo kitų tautų moterų, kai kam jos atrodo gražios, kai kam ne tokios gražios kaip lietuvės, tačiau sudarančios joms konkurenciją grožio konkursuose:

Įsivažiuoti į ritmą nesisekė tik latvei – niekaip nesugebėjo pritapti prie kolektyvo. Smulkutė, liesutė it šakaliukas mergina sunkiai atlaikė tempą, krūvį.
Latvėms daug nereikia, kad jas pastebėtų. Gražios!
Iš viso konkurse dalyvavo 22 merginos – 17 lietuvaičių, 2 latvės, 2 estės ir viena lenkaitė.

Latvės būna žavios, fainos, meiliai besišypsančios. Jos gali išsiskirti ne tik ryškia kosmetika, bet ir visa išvaizda. Išsiskiria ir jų tautiniai drabužiai su skardinėmis segėmis:

4. Latvė trumpam atsigavo nuo veriančių žvilgsnių. Nors atrodė lyg fifočka – gražių veido bruožų, lieknos figūros, tačiau nuo jos sklido šiluma.

5. Visų pirma reikėtų prisiminti latvių moterų tautinius drabužius ir jų milžiniškas skardines seges. Iš pažiūros jos dar nepatogesnės, tačiau gyvuoja šimtmečius.

Charakterio aspektas

Apie latvių charakterį tekstyne irgi pasakoma labai mažai, dažniausiai tai pavieniai apibūdinimai. Anot tekstyno, latvė būna draugiška, nuoširdi, gera, šilta, linksma, kukli. Tekstyne rasti du sakiniai, kurie parodo, kokiomis pačios latvės yra įpratusios save įsivaizduoti, t. y. kilniomis, atkakliomis, mazochistėmis:

6. Jei užklaustų, ar tai giesmė, galima atsakyt: a, tai gal latvių melodija ar gal lietuvių senovinė rauda… Juk laidojama sena senutėlė latvė, mokyklos vedėjo uošvės motina. Netoli šimto metų. Buvo energinga, draugiška, visi ją gerbė…

7. Man atsibodo apdainuotas latvės kilnumas ar patologiškas knygose išaukštintas atkaklumas – geriau lūžti, bet nesulinkti. Tegul jie kalba, ką nori. Juk aš turiu gyventi.

8. Gaila, kad nesu rusė arba indėnė. Tiktai sėsli latvė su latviams būdingu mazochistiniu polinkiu nesugebėti pakišti nelaimės po akmeniu […]

Tačiau, kaip rodo tekstyno pavyzdžiai, dažniau jos būna emocingos, nutrūktgalviškos, „crazy“, pasiutusios, energingos, su jomis įdomu dirbti, jos pasiruošusios keistis, išbandyti naujoves:

9. – Paukščiai! – tariu ir plasnodama rankomis kaip paukščio sparnais, greičiau jau suintriguota to, kas vyksta, uždainuoju. Tegul stebisi airis crazy latve – „Toli gyvena mano mylima…“ Tebūnie taip.

10. Operetei „Silva“ šokius kūrė įdomi latvių choreografė J. Pankratė. Darbas su ja buvo nepaprastai intensyvus, ji neleisdavo nė minutei atsipalaiduoti, o vietoje pertraukų tiesiog ką nors pasakodavo.

11. Kaimynai, tęsdami avangardistines tradicijas, lengviau atmeta tradicionalizmą (palyginkime bendraamžių Vyganto Paukštės, Arūno Vaitkūno ir latvės Aijos Zarinios tapybos raidą) ir kartais su teatrališkai išraiškingu imitaciniu paviršutiniškumu neria į naujas technologijas.

Latvės pasitiki savimi, yra ryžtingos ne tik santykiuose su priešinga lytimi, bet ir išdrįsta su jais varžytis bei jiems parodyti savo nepasitenkinimą:

12. Tada šalia Juliaus turėjo atsisėsti kažkoks tipas ir lydėti jį iki kelionės galo. Atsisėdo ne tipas, o labai simpatiška latvikė, vardu Dzintra, iškart pasakė savo adresą ir telefoną.

13. Iš Lietuvos išvyko aštuoni žygeiviai: keturi lietuviai, amerikietis ir du lenkai. Pakeliui, Latvijoje, prisijungė du vokiečiai ir latvė.

Kaip rodo tekstyno pavyzdžiai, kadaise, palyginus su vokietėmis, latvės neturėjo galimybės turėti išsilavinimo, tačiau šiais laikais jos irgi siekia išsilavinimo. Jos moka kitas užsienio kalbas, pvz.: anglų, lietuvių, rusų:

14. Daugumos jaunalatvių žmonos buvo vokietės, nes išsilavinusių latvių moterų nebuvo.

15. Jauna latvė agentūroje atstovauja visiems pribaltams, lengva susišnekėti rusų kalba.

Tekstyno pavyzdžiai rodo, kad latvės ne tik leidžia sau flirtuoti su vyrais kolegoms ir imasi iniciatyvos santykiuose su priešinga lytimi, bet ir neatsisako pozuoti vyriškiems žurnalams, neslepia savo netradicinės orientacijos bei geria „bet ką ir bet kiek“:

16. […] šis žurnalas, turintis atstovų daugelyje pasaulio šalių, kelia didelius reikalavimus merginoms, norinčioms patekti į „Penthouse“ puslapius. Lietuvę ir latvę, tiesa atskirai, žurnalo atstovai bandymams fotografavo Portugalijoje, ant jūros kranto.

17. Lietuvos lesbietės vis dar yra pogrindyje. Jos nedrįsta atvirai teigti savo subkultūros, kaip tai darė latvės ir estės.

18. Daugiausia įvairių festivalinio flirto atvejų pasaulio viešbučiuose nutikdavo būtent su latvėmis. Jos būdavo geriausios. Išsilavinusios, stilingos, pasiutusios ir – geriančios bet ką ir bet kiek.

Anot tekstyno, kai kurios latvės peržengia padorumo ribas: suvilioja policininką, tampa pasilinksminimo merginomis, šoka smuklėse ant stalų, įgyja ištvirkėlių ir kekšių etiketę, už ką net buvo išvarytos iš Airijos, nesigėdija to, atvirkščiai – įsivaizduoja save kaip vakarėlių desertą. Tekstyne užsimenama ir apie latves vagiles bei sėdinčias kalėjime:

19. Kaip latvės tapo pasilinksminimų merginomis, mums porinti nori Jautrytė.

20. Jie neužsimena apie pagrindinę vaišių užkandą – mane, latvę, desertą.

21. Ko jau ko, bet čia, Airijos kalėjime, niekada nesitikėjau sutikti latvės. Koks ankštas pasaulėlis!

Religinis aspektas

Tekstyne rastas tik vienas sakinys, rodantis, kad latvių būna katalikių, kas Latvijoje yra didelė retenybė. Pavyzdžių apie kitus tikėjimus nerasta:

22. Senelis Vilbrantas, eigulys, vedė caro laikais, kai jokios sienos Lietuvos ir Latvijos neskyrė. Renkantis žmoną svarbiau buvo „viera“, o Eleonora – katalikė, nors ir latvė. Senelis mokėjo latviškai, o močiutė taip ir neįgudo gerai susikalbėti lietuviškai.

Pora sakinių pasakoja apie tai, kad latvių būta burtininkių. Lietuvių sakmėse jos (kaip ir kitų tautybių moterys) tapatinamos su raganomis, žavėtojomis, kerėtojomis:

23. Panašius papročius buvus būdingus ir baltams liudija lietuvių sakmė „Burtų perdavimas“, pasak kurios, sykį „Kurše sena latvė atidavus savo priežinias jaunai latviukei teip: vienos dvi susėjusios jaujoj, ir ta senoji tai jaunajai išsakinėjus, iškalbėjus visas savo žinias ir priežinias, o ant galo ta senoji jaunąją liepus išsižioti ir pūtus jai dvasią ir spjovus“ (ŠLSA 232).

24. Raganos sakmėse kiek keičia pavidalą. Jose „magiją naudojantys žmonės vadinami raganomis, burtininkėmis, žavėtojomis, nuodininkėmis, kerėtojomis, o dažnai tepasakoma, kad jos svetimtautės (latvės, prūsės, rusės, gudės) arba nurodomos konkrečios kaimynų pavardės“.

Daug daugiau iš tekstyno galima sužinoti apie latvių senovinį tikėjimą ir papročius. Senovėje latviai kaip ir lietuviai buvo pagonys. Jiems kaip ir lietuviams būdingas saulės ir mėnulio kultai. Senovės latvių tikėjimui būdinga moteriškųjų deivių ir dvasių-globėjų gausa. Jų daugiau nei vyriškų dievų. Tai ryškus skirtumas tarp lietuvių ir latvių mitologijų, jis neturi atitikmenų kitų indoeuropiečių tautų mituose. Tekstyne randama informacijos apie deives Laimą, Žemės motę, Aušrinę, Ugnies motę, Dauguvą, Vėjo motę, Lygą, Marą, Lauko motę, Raugo motę, Deklą, Kartą, net Mėšlo motę, kurį nėra išimtis, o minima ir kitų tautų mitologijoje:

25. Saulės ir Mėnulio kultai (religijos) tiek lietuvių, tiek ir latvių mitologijoje dažniausiai suvokiami kaip žemdirbių (daržininkų) garbinti dievai ir deivės. Jie egzistavo ne tik lygiagrečiai (greta vienas kito), bet, kaip matysime, ir susigiminiavę (sumišę bei persipynę).

26. Dievai gyvenę ir kai kuriuose kalnuose, miškuose, vandenyse bei akmenyse. Būta dar visokių vietos bei sodybos dievų. Kinų išvietės deivė ar latvių Mėšlo motė (Mēsla māte, plg. romėnų Sterculinius) mitologijoje nėra jokios išimtys.

Iš tekstyno sužinome ir apie latvių papročius: latvės gimdydavo pirtyje, latvių merginos burdavosi jaunikius, boružė jų laikoma burtuke, nes rodąs, kur mergina nutekės. Sužinome ir apie tokias tradicijas kaip pirštinių mūvėjimas ypatingomis progomis, karsto simboliką, rupios duonos simbolį:

27. Pirtyje gimdydavo ir latvės.

28. Kaip vokiečių bei rusų, taip ir latvių merginos tada būrėsi jaunikius.

29. Eidami į bažnyčią, pirmą kartą valgydami pusryčius, jaunieji taip pat mūvėjo pirštinėmis. Jos buvo baltos su labai spalvingu riešeliu, kurio kraštai užbaigti kuteliais (15, p. 116), (1 pav.). Latvė jaunamartė dovanojo pirštines šuliniui, klėtelei, krosniai, šluotai ir t. t. Laidotuvių metu juodos pirštinės buvo būtina dovana kunigui.

30. Autentiškuose žvejų trobesiuose galima atrasti netikėtą, kartais net šiurpą keliančią detalę –karstą. Tradicijas puoselėjantys vietiniai ir papročius gerbiantys atvykėliai neskuba jo pašalinti. Karstas namuose – tai žvejo saugumo indikatorius. Sakoma, kad šis simbolis apsaugodavęs išplaukiančius vyrus, kad jie nežūtų jūros bangose, o gyvenimą baigtų apsupti artimųjų, ant žemės. Pasak latvės Irmos, karsto simbolika – tai daugiau prasimanymas, mitas, o realybėje ši tradicija sietina su praktiniais sumetimais.

Socialinis aspektas

Kai tekstyne minimas latvės socialinis statusas, pasakoma, kad ji yra kažkieno žmona (rasti pavyzdžiai nurodo tik lietuvius ir rusą), arba kažkieno motina, močiutė, sesuo:

31. Algimanto žmona – latvė, jie augina keturis vaikus: tris sūnus ir vieną dukterį.

32. Tėvas Janulevičius Petras – geležinkelininkas, 30 metų dirbo geležinkelininku, o taip pat dirbo lietuvių laikraštyje „Rygos garsas“. Motina buvo latvė – Matilda Filib, kuri anksti – 1914 metais – mirė.

Visuomeniniame gyvenime latvės gali užimti aukštus socialinius postus: prezidentė, ambasadorė, tarptautinės komisijos narė. Būna latvių milijonierių. Kasdieniame gyvenime latvės dirba kartu su kitataučiais, bendrauja su kitataučiais, padeda jiems:

33. Ruklos mokomojo pulko kariai Jonavos rajone vakar surengė pietus Latvijos Prezidentei Vairai Vykei-Freibergai.

34. Inga Liutkevičienė pasakoja apie žavią latvę milijonierę Ievą Plaudę ir apie JAV vakarų pakrantės lankytinas vietas.

35. Darbuotojų daugumą sudarė įvairių tautybių moterys. Gausiausia buvo portugalių ir lenkių, po to ėjo lietuvės, latvės, ispanės, italės, slovakės, afrikietės, moldavės.

Tekstyne apie latves kalbama kaip apie pažįstamas, koleges, bet ne drauges. Keista, kad, net bendraudamas su jomis ilgą laiką, tas žmogus nepavadina jų draugėmis ar bičiulėmis:

36. Įvairiakalbėje ICA vakaro minioje sutikau pažįstamą latvę, studijuojančią Londone.

37. Vokietė bendradarbė Lisa ir aš pradėjom mokytis jogos judesių iš latvės kolegės Ligos, kuri buvo mokiusi jogą Kanarų salose. Pamokos vykdavo tai mokytojos, tai mūsų, mokinių, butuose.

38. Liepos 19 d. mirė žymi latvių kalbininkė Marta Rudzytė (Rudzīte), su kuria teko bendrauti daugiau kaip 40 metų. Susirašinėjau nuo 1952 m.

Latvės bendradarbiauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose, renginiuose, forumuose. Lietuvoje rengiamos latvių menininkų parodos, koncertai, spektakliai. Jų darbai verčiami į lietuvių kalbą. Latvės iš kitų gauna apdovanojimus, ordinus, jos yra įvertinamos diplomais, joms skiriamos premijos, prizai. Esama unikalių latvių, kurios sulaukia išskirtinio dėmesio:

39. Lietuvoje programą kuravo pati projekto vadovė, o Latvijoje ir Estijoje – jos kolegės iš Toronto: latvė I. Salnajs ir estė A. Uus.

40. Latvių grafikų Nelės Zirnitės, Andrejaus Kalnačaso, Guntaro Sietinšo kūrybos paroda. „Arkos“ galerija (Aušros Vartų g. 7).

41. Diplomais apdovanoti latvės Lilija Dinerė ir Asta Ozola, estė Niive Noor ir Lietuvos dailininkai Saulius Chlebinskas, Romas Orantas bei Roberta Vaigeltaitė.

42. Vakar, sekmadienį, klausiausi Vijos Artmanės, latvių artistės, pasipasakojimo. Publikos sausakimša Meno darbuotojų rūmų baltoji salė. Vija viena prieš visą salę.

Latvės sulaukia tokių įvertinimų kaip „talentinga, geriausia, garsioji, žymioji“:

43. Švento Juozapo žmonos vaidmeniui režisierius pakvietė talentingą latvių aktorę Viją Artmanę.

44. Gruzinė Tatia Sharangia pripažinta geriausia tarp pianistų, latvė Vineta Sareika – tarp stygininkų, lietuvis Ąžuolas Paulauskas – tarp pūtikų, suomis Henri Arvila – tarp akordeonistų.

45. Spalio 2–4 dienomis vyko Baltistų VI kongresas. Ta proga pas mane svečiavosi žymioji baltistė iš Švedijos latvė Velta Rūķe-Draviņa, kita latvė iš Rygos – Sarma Kļaviņa ir italų baltistas Pietro Dinis.

Buitinis aspektas

Tekstyne apie latvių buitį randami tik keli faktai: sužinome, kad latviai mėgsta keptą ant žarijų mėsą, mėgsta švarą, yra darbščios:

46. Kitą savaitgalį Kristina pasikvietė latvę su draugu į svečius. Išsiklausinėjo, ką mėgsta. Standartiškai keptą mėsą ant žarijų ir daug garnyro.

47. Telieka pridurti, kad latvių merginų lagaminai įstrigo Stokholme, dvi savaites jas matėm tom pačiom suknelėm (kas vakarą skalbdavo) ir vienintelis joms likęs pasipuošimas buvo lūpų dažai.

48. Pirmąją dieną į latviukę kreivai žiūrėjo ir šios zonos darbuotojai. Rodės, Manekenė ims ir sulūš nuo sunkėliau pakelto daikto. Tačiau, bėgant laikui, ji įsivažiavo.

Nors, kaip buvo minėta, senovėje latviams buvo būdinga moterų deivių gausa (net latvių liaudies dainose fiksuojama moters viršenybė kasdienybėje – žmona Saulė bara, muša savo vyrą Mėnulį), kasdieniame gyvenime, anot tekstyno pavyzdžių, latvių moterys savo vyrų nevertinamos, išnaudojamos:

49. Latvėms daug nereikia, kad jas pastebėtų. Gražios! Jei tik būtų, kas tai suprastų, įvertintų ir iškeltų užkietėjusias latves iš tamsaus ežero į šviesą… Aš mirštu iš pasididžiavimo mūsiškėmis. Nė viena iš mūsų nenorime to pripažinti, bet norisi, kad mus įvertintų.

50. Nepajėgėme įvykdyti normos ir už bausmę 10 dienų maisto gavome tik gyvybei palaikyti. Tame pačiame lageryje buvo kalinami ir vyrai lietuviai, dirbę dienos metu šioje statyboje. Kas antrą dieną jie atnešdavo mums kiekvienai po pusę normos duonos ir paslėpdavo sutartoje vietoje. Tos naktys buvo ne tik sočios, bet ir palaimintos jausmu, kad „lietuviais esame mes gimę“… Nei latvės, nei estės, nei ukrainietės savo tautiečių nebuvo šelpiamos…

Tekstyno pavyzdžiai rodo, kad neretas atvejis, kai latvėms tenka susidurti su neteisybe, nepagarba, prieš ją gali būti rezgamos intrigos. Tekstyno duomenimis, latvių moterų parlamente yra mažiau nei Lietuvoje, 1977 metais bedarbių latvių moterų buvo net 55 proc.:

51. Pažintis su VAK’o darbuotojais man pravertė po poros metų, kai nedorų žmonių Rygoje buvo rezgiamos intrigos prieš Vilniuje disertaciją apgynusią latvių kalbininkę Sarmą Kļaviņą. Tada pakako man paskambinti į Maskvą vienam doram ekspertui, ir disertacija buvo tuoj pat patvirtinta.

Veiklos aspektas

Kaip rodo tekstyno pavyzdžiai, latvės mėgsta užsiimti įvairiausia veikla. Sąlyginai, pagal veiklos pobūdį, jų veikla skirstytina į tris grupes: darbas, kūryba, sportas. Populiariausi latvių moterų darbai, anot tekstyno, yra mokymo darbai (mokytojos, dėstytojos, profesorės) ir moksliniai darbai (kalbininkės, filologės, terminologės, leksikologės, baltistės, literatūrologės, archeologės, menotyrininkės, kultūrologės). Populiarus ir vertėjų bei kritikių (paminėtos filmų, baleto, dailės, operos) darbas. Tekstyne dar minimos tokios profesijos kaip sekretorė, manekenė, muziejų darbuotoja, žurnalistė, grafikė, grybų rinkėja:

52. Kokią įtaką profesijų pavadinimų darybai daro lingvistiniai ir ekstralingvistiniai veiksniai, svarstė latvių terminologė Iveta Pūtelė.

53. Latvių dailės kritikė Rūta Mužniecė spaudoje šią parodą pavadino vienu ryškiausių šių metų meniniu įvykiu.

Latvės taip pat yra labai kūrybingos. Tekstyno pavyzdžių, kuriuose kalbama apie kūrybinius latvių sugebėjimus, buvo daugiausia (50 proc. visų veiklos sakinių). Latvės rašo knygas, kuria eiles, tapo paveikslus, vaidina, režisuoja, kuria choreografiją. Jos yra labai muzikalios, groja įvairiais instrumentais (mėgstamiausias instrumentas, anot tekstyno – pianinas), profesionaliai dainuoja. Joms patinka protinė veikla, jos žaidžia šachmatais, filosofuoja:

54. Pernai festivalio žiūrovai galėjo susipažinti su latvių režisierės Lailos Pakalninios dokumentiniais filmais.

55. SI konsultantai, dirbantys Lietuvos rinkoje, teigia, kad daugiausia draudimo tarpininkavimo versle yra pasiekę SI atstovaujantys vengrai. Keturis kartus į superaštuntą lygį yra įkopusi latvė.

Tekstyne daug mažiau kalbama apie latvių sportinius sugebėjimus. Dažniausiai kalbama apie moterų krepšininkių pasiekimus. Dar kiek plačiau minimas rankinis ir tenisas. Kitos sporto šakos minimos po du ar vieną kartą. Kalbama apie sėkmingus ir ne visai sėkmingus pasirodymus:

56. 1958 metais Tbilisyje ji nuskraidino įrankį 57 m 49 cm. 1960-aisiais šį rekordą pagerino SSRS atstovavusi latvė Elvyra Uozuolinia. Jos rezultatas – 57 m 92 cm.

57. Baltijos lygoje pirmauja latvės BNS. Trečiajame Baltijos moterų krepšinio lygos ture nepasisekė Lietuvos komandoms […]

Lokalinis aspektas

Kaip rodo tekstyno pavyzdžiai, latvės gyvena ne tik Latvijoje, bet ir Vokietijoje, Amerikoje, Švedijoje, Meksikoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Airijoje, Portugalijoje, Lietuvoje. Jos ten gyvena, dirba, kuria, mokosi, dėsto:

58. Koncertą smuikui ir orkestrui „Tolima šviesa“ (1997) pagriežė Rasma Lielmane – latvių smuikininkė, nuo 1971 metų gyvenanti Meksikoje ir šiuo metu ten dėstanti Nacionalinėje konservatorijoje.

59. Ilona Leimanė, latvių literatūrą pokario metais praturtinusi romantine proza ir poezija, amžino poilsio atgulė Paryžiuje.

Apibendrinimas

Latvių moters vaizdinys Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne nėra visapusis, nors apie latves tekstyne pasakoma įvairiais semantiniais aspektais. Manoma, kad latvis lietuviui yra artimiausias kaimynas, tačiau tekstyne apie latves kalbama tik kaip apie koleges, pažįstamas, žmones, su kuriais bendraujama, bet nekalbama apie jas kaip apie drauges ar bičiules. Nors su latvėmis bendradarbiaujama, tuokiamasi, jos yra lietuvių vertinamos, pripažįstami jų nuopelnai ir pasiekimai, apie vidines, žmogiškąsias latvių savybes tekstyne menkai tepasakoma. Todėl aiškų vidinį latvės paveikslą, remiantis tekstyno pavyzdžiais, sukurti sunku. Tačiau tekstyne gausu informacijos apie veiklas, kuriomis užsiima latvių moterys. Tekstyno pavyzdžiai pasakoja apie senovinius latvių papročius ir moteriškųjų deivių gausą. Moterų kultas latvių mitologijoje yra išskirtinis, neturintys atitikmenų ne tik lietuvių ir prūsų mitologijose, bet ir kitų indoeuropiečių tautų mituose. Tekstyno pavyzdžiai rodo, kad, nepaisant praeities faktų, dabartiniu laiku latvių moterys jaučiasi nevertinamos, nesuprastos, išnaudojamos. Kaip ir apie latvių vidines savybes, taip ir apie jų buitį galima tik spėlioti, nes tekstynas informacijos apie tai pateikia labai mažai. Kiek daugiau galima sužinoti apie latvių išvaizdą: minimos gražių veido bruožų latvės, manoma, kad jos savo išvaizda išsiskiria iš kitų tautybių moterų. Esama pavyzdžių, rodančių, kad latvės yra plačiai pasklidusios po pasaulį.

Kaip buvo minėta, iš tekstyno analizei ir latvės aptarimui buvo atrinkti 382 pavyzdžiai, tačiau aiškaus latvės vaizdinio nesusidarė: nors aptariamų neigiamų latvės savybių tekstyne buvo aptikta tik keliolika (laisvesnės pažiūros, palaidumas, nusikalstamumas), tačiau ir apie teigiamas latvės savybes daug nekalbama (dažniau minimas ryžtingumas, emocionalumas). Galima tik konstatuoti, kad latvės tekstyne dažniausiai pristatomos kaip menininkės (rašytojos, poetės, muzikės), kaip sportininkės (krepšininkės, rankinio žaidėjos, lengvosios atletikos mėgėjos), kaip mokslo atstovės (kalbininkės, dėstytojos, menotyrininkės, kritikės), senovės papročių ir tikėjimo palikuonys, kaip bendradarbiaujančios su kitais ir susilaukiančios visuomeninio pripažinimo moterys, kaip pasaulio žmogus. Tačiau vis tiek susidaro įspūdis, kad lietuviai su latviais yra artimi per atstumą, o jų vidinis pasaulis slepiasi po uždanga.

Dr. Veslava Čižik-Prokaševa

Lietuvių kalbos institutoMokslo darbuotoja