Kviečiame aplankyti Mažulonių piliakalnį

Mažulonių piliakalnis yra Ignalinos seniūnijoje. Pasiekti jį galima pasukus iš plento Ignalina–Ceikiniai į kelią  Urviniškė–Senasis Daugėliškis, kuriuo pavažiavus kiek daugiau nei kilometrą dešinėje pamatysite gražų žalią kalnelį (koordinatės 55°18′12″ š. pl. 26°14′04″ r. ilg.). Ignalinos seniūnas Jonas Polito pasidžiaugė, kad visai neseniai buvo atliktas piliakalnio laiptų remontas, taigi dabar galima saugiau užlipti ir apžiūrėti aikštelę.

Ignalinos krašte daug piliakalnių, didesnių ir mažesnių. Visi jie su savo paslaptimi ir legendomis. Mažulonys – tai plačiai tyrinėtas ir literatūroje gerai žinomas mūsų krašto ir visos rytų Lietuvos piliakalnis. Jo papėdėje telkšo ežeras išskirtiniu pavadinimu Vėlys (kilmė siejama su daiktavardžiu vėlė „mirusiojo dvasia“), o piliakalnio kaimynystėje yra Vėlionių kaimas, gyvas, gražus, plačiai palei ežerą pavienėm sodybom išsibarstęs.

1907-1908 m. Vladimiro Kaširskio ekspedicija Mažulonių piliakalnio aikštelėje rado sudegusį ūkinį rąstų pastatą, aptikta įvairių rūšių grūdų ir buities daiktų liekanų. Nustatyta, kad ant piliakalnio stovėjusi medinė pilis, kuri sudegė  XII a. pabaigoje. Apie Mažulonis yra išlikę bent 10 padavimų.  Specialistų teigimu, tai patvirtina, kad Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikotarpiu čia tikrai reikšmingos ūkinės ir gynybinės vietos.

Vienas iš padavimų yra toks: ,,Šalia Vielionių sodžiaus, Palūšės parapijoje, prie vieškelio yra aukštas kalnas. Un šita kalna senų senovėj stovėja bažnyčia, taj bažnyčiaj giedadava labai gražiai deivės. Kiekvienas žmogus, eidamas pra šitų kalnų ir bažnyčių, sustodava, užgirdįs labai gražiai giedant, paklausyti. Ir kap tik ilgiau paklausydava, iškart numirdava. Tai tadu visi kunigai pradėja prašyt Dievų, kad ana nueitų skradžiai žemės. Ir per ilgus meldimus ir keiksmus prasiskyre žeme ir bažnyčia nuėja skradžiai žemių. Tai dabar tam daikte žinklu prasiskyrimas in dvi puses viršūnes kalna (Pasakojo Juozas Baužys, 70 m., iš Dudėniškės k., Daugėliškio parapijoje. Užrašė E. Jurša, 1927 m. Saugoma Lietuvių mokslo draugijos tautosakos rinkinyje LMD I 619/2).

Nuotr. Jono Polito

Lina Kovalevskienė, vyr. specialistė ryšiams su visuomene