Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje kovas – sąmoningumo mėnuo

Moksleivių apklausos rodo, jog nemaža dalis vaikų mokyklose tampa agresijos, pasireiškiančios patyčiomis arba priekabiavimu, aukomis. Patyčios apibrėžiamos kaip sąmoningas vieno vaiko ar grupės nuolat kartojamas gąsdinantis priekabiavimas ar fiziniai veiksmai prieš vaiką, kuris nepajėgus apsiginti. Šis reiškinys apima platų elgesio spektrą – nuo fizinių išpuolių iki pravardžių, žodinių užgauliojimų, nuo ignoravimo iki gąsdinančių žvilgsnių, nuo individualių išpuolių iki grupinių veiksmų ar anoniminių žinučių. Patyčios – viena emocinės ar psichologinės prievartos formų. Įvairiose šalyse atliekami tyrimai rodo, kad dėl patiriamo ilgalaikio emocinio smurto mokykloje išlieka negatyvių pėdsakų asmenybės raidoje, pažeidžiama fizinė ir psichinė sveikata. ,

Dėl patyčių išgyventas lėtinis stresas gali nulemti imuninės sistemos susilpnėjimą ir padidėjusį

jautrumą įvairioms infekcinėms ligoms. Patyčių aukos dažniau nei kiti jų bendraamžiai turi miego

sunkumų, šlapinasi į lovą, skundžiasi galvos ir pilvo skausmais. Patyčios gali vykti pačiose įvairiausiose vietose – mokykloje, būrelyje, kompiuterinių žaidimų pokalbių kambariuose ar socialiniuose tinkluose. Patyčios yra viena didžiausių ir gan plačiai paplitusių grėsmių internete, su kuria susiduria ir vaikai ir paaugliai. Kas penktas 11–15 metų paauglys Lietuvoje patiria patyčias virtualioje erdvėje. Neatpažinti asmenys gali įžeidinėti virtualioje erdvėje, šmeižti, apsimesti kitu asmeniu ir kenkti kito vaiko reputacijai, apgaulės būdu išgauti asmeninę informaciją ir paviešinti kitiems, atstumti ir nepriimti į draugų grupę, persekioti, įvairias situacijas filmuoti ir įkelti bei platinti internete.

Elektroninės patyčios- tai agresyvus ir tyčinis elgesys, vykstantis internete ar kitokioje virtualioje erdvėje, kuomet tyčiojamasi elektroniniais laiškais, žinutėmis, pokalbių svetainėse, socialiniuose tinkluose, taip pat naudojant mobiliuosius telefonus.  Kadangi erdvė, kurioje pasireiškia el. patyčios, skiriasi nuo tradicinės fizinės erdvės (mokyklos, kiemo), jos nėra apibrėžtos laike ar erdvėje. Elektroninės patyčios gali būti skleidžiamos įvairiais kanalais ir bet kuriuo paros metu, o jų sklaida labai sparti. Pavyzdžiui, el. patyčios gali prasidėti uždaroje Facebook grupėje arba bendrame susirašinėjime. Patyčių sklaidą internete sunku sukontroliuoti, jos gali būti anoniminės, o skriaudėjas virtualioje erdvėje nebūtinai yra fiziškai stipriausias, bet gali būti pats nukentėjęs nuo patyčių savo aplinkoje. Elektroninių patyčių patirtis gali sukelti didelį nesaugumo jausmą. Asmuo susidūręs su patyčiomis internete gali jaustis nusiminęs, piktas ar bejėgis. Kiekvienais metais, kovo mėnesį Panevėžio rajono Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos mokiniai dalyvauja įvairiose veiklose, kurių metu jiems padedama suprasti kaip sustabdyti bet kokios formos patyčias, bei jų daromą žalą psichinei ir fizinei sveikatai.

Didelę dalį mūsų laiko ir dėmesio pasiima ekranai- kartais dėl būtinybės, o neretai- ir iš įpročio, kurio sunku atsisakyti. Kaip elgtis patiems virtualioje erdvėje ir išvengti internetinių patyčių kalbėjomės su 7 klasės mokiniais. Paskaitoje skaitmeninės etikos lektorė  Rasa Jauniškienė dalinosi apie internetinius pavojus, kaip atpažinti skaitmeninę priklausomybę, kur rasti motyvacijos technologijomis naudotis sąmoningiau. Paaiškino, kaip turėtume elgtis, kad technologijos nepakenktų mūsų sveikatai ir santykiams, o psichinė sveikata išliktų stabilesnė. Pasak lektorės technologijos neturi mūsų žlugdyti, jos turi padėti mums gyventi sveikiau ir geriau. Paskaitos pabaigoje kiekvienas mokinys gavo namų užduotį.

Gimnazijos psichologė Reda su 2, 3 ir 4-tų klasių mokiniais  kalbėjosi apie tai, kaip galima bendrauti be pykčio. Per žaidimus,  jausmus vaikai mokėsi  išreikšti žodžiais bei išsakyti savo norus ir prašymus. Toks bendravimas yra nuoširdus, jame nėra vietos blogiui. Užsiėmimų metu mokiniai yra skatinami atjausti bei rūpintis vieni kitais. Žodžiai be pykčio yra  natūrali gerumo būsena, kai širdutėse nėra vietos patyčioms ir smurtui.

Su socialine pedagoge Monika 8 ir 9 -tų klasių mokiniai dalyvavo projekte ,,Kartu prieš smurtą”, kurio organizatoriai Panevėžio apygardos prokuratūra bei Panevėžio rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės tarnybos padalinys. Projekto tikslas prisidėti prie vaiko gerovės užtikrinimo, kuriant saugią aplinką ir siekti sumažinti Vaiko gerovės komisijos svarstomų situacijų susijusių su smurtu sumažinimo ugdymo įstaigose. Mokiniai  susitikimuose su pagalbą vaikams teikiančiais specialistais (psichologais, soc. pedagogais) ir nepilnamečių justicijos srityje dirbančiais teisininkais (prokurorais) kalbėjosi, kaip atpažinti smurto požymius, aiškinosi smurtinio elgesio priežastis. Specialistai įvardijo sklindančius įvairius mitus apie smurtautojus ir smurtą patiriančias aukas, informavo kokia gresia kaltų asmenų atsakomybė, nagrinėjo smurtines situacijas.

Labai svarbu aiškiai suprasti ir žinoti, kad NIEKAS neturi teisės tyčiotis iš tavęs ar kito žmogaus. Tad, reiktų nekentėti ir būtinai laiku kreiptis pagalbos! Žinok ir laikykis pagrindinių taisyklių:

1. Pranešk tinklapio administratoriui apie žeminantį elgesį.
2. Blokuok asmenį, kuris tave žemina ir skaudina.
3. Stenkis neatsakyti į žeminančius komentarus.
4. Išsaugok žeminančias žinutes ar vaizdus.
5. Kreipkis pagalbos į suaugusįjį ar kitą žmogų kuris gali padėti.
6. Atsitrauk nuo interneto nors trumpam.

Aušra Džiugelytė