Konferencijoje „Lietuvių kalbos DNR“ – ir apie baltų prokalbę, ir apie ChatGPT

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, gegužės 7-ąją, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija kviečia dalyvauti konferencijoje „Lietuvių kalbos DNR“, kuri skirta Lietuvių kalbos dienoms. 

Jau trečius metus gegužę organizuojamas renginys sukviečia ne tik būrį įdomių lektorių, bet ir pilną salę smalsuolių. Pranešimų susirenka paklausyti ne tik bibliotekininkai, kultūros ar švietimo sričių darbuotojai, bet ir visi, kuriems rūpi lietuvių kalbos dabartis ir jos išsaugojimas.

„Šių dienų biblioteka nebėra ta vieta, į kurią ateinama tik pasiskolinti knygų. Jos vaidmuo gerokai platesnis – pažinti ir prisijaukinti kalbą (o kartu ir pasaulį). Todėl visai dėsninga, kad lietuvių kalbos DNR kodo bus ieškoma po A. Mickevičiaus bibliotekos skliautais. Pranešimai, nusidriekę nuo baltų prokalbės laikų iki dirbtinio intelekto amžiaus tikrai padės kiekvienam giliau pažvelgti į kalbą, jos raidą ir įvairiapusiškumą“, – sako VLKK pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė.

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorė Emilija Banionytė sako, kad šis tradicija tapęs renginys prisideda puoselėjant bibliotekose dirbančių specialistų lietuvių kalbą: „Kiekvienas mūsų norime gražiai lietuviškai kalbėti, bet gyvename daugiakalbėje aplinkoje, tai vis prisigaudome svetimybių. Ypač ši tema aktuali Vilniaus regiono bibliotekininkams, nes dažnas yra baigęs mokyklą ne lietuvių kalba. Kai pirmą kartą organizavome konferenciją, pasikvietėme įdomių lektorių, bibliotekininkų iš Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos kuruojamo regiono ir pamatėme, jog idėja pasiteisino. Sulaukiame skambučių iš bibliotekų, ar šiais metais konferenciją organizuosime. Kai yra toks susidomėjimas, yra noras kalbą puoselėti ir ateityje“.

Pranešimų įvairovė

Kultūrologas Vytautas Jonas Juška konferencijoje primins žymaus visuomenės veikėjo, publicisto, leidėjo Antano Macijausko nuveiktus darbus. Vilniaus universiteto lituanistų duomenimis, A. Macijauskas paruošė ir išleido net 45 knygutes, tarp kurių ir lenkų kalba išleista „Lietuviška gramatika“, galimai pirmasis „Lietuviškas technikos žodynėlis“ ir „Lengvutė Lietuvos istorija“. Gūdžiais spaudos draudimo metais Antanas Macijauskas nesiekė originalumo, dažniausiai publikavo vertimus iš kitų kalbų, norėdamas kuo daugiau ir greičiau pateikti tautai naudingos literatūros gimtąja kalba. Šiemet minime 150-ąsias A. Macijausko gimimo metines.   

Doc. dr. Vytautas Rinkevičius iš VU Baltistikos katedros konferencijoje susirinkusiems atskleis, kaip galėjo skambėti baltų prokalbė. Visos žinomos baltų kalbos – lietuvių, latvių, prūsų ir kt. – yra kilusios iš bendro šaltinio, prieš kelis tūkstančius metų buvusios kalbos, vadinamos baltų prokalbe. Ši kalba niekada nebuvo nei užrašyta, nei įrašyta, tad neįmanoma sužinoti, kaip tiksliai ji skambėjo. Vis dėlto istorinės kalbotyros specialistai, taikydami griežtus mokslinius metodus, jau kuris laikas bando rekonstruoti jos gramatiką, garsų sistemą, žodyną. Pranešime bus pademonstruota, kaip lyginant skirtingų kalbų duomenis, galima mėginti atkurti bent dalelę tos prokalbės, iš kurios laikui bėgant susiformavo atskiros šiuolaikinės ar iš istorinių šaltinių žinomos baltų kalbos.

Audrius Zujus, startuolio „Argyle“ vienas įkūrėjų ir technologijų vadovas, konferencijoje klaus, ar dirbtinis intelektas yra naujasis esperanto? Pranešime bus kalbama apie didelius kalbos modelius, tokius kaip ChatGPT, ir kaip jie gali būti naudingi įvairiose situacijose. Gal išgirsime atsakymą į visiems taip rūpimą klausimą, kaip ši technologija gali paveikti kalbų vystymąsi.

Žurnalo „Gimtoji kalba“ vyriausioji redaktorė, 2023 metų Kalbos premijos laureatė Rita Urnėžiūtė pranešime „Kalbinio kūrybingumo DNR“ teigs, jog lietuvių kalbos vartotojai yra kūrybingi ir išradingi, nuolat stebinantys gebėjimu naudotis lietuvių kalbos išgalėmis. Tai įrodo kasmet rengiami Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai. Remdamasi nuolat pildomu Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynu ir įvairiais internetiniais šaltiniais lektorė nagrinės, kokiais žodžiais ir posakiais Lietuvoje reaguojama į aktualius gyvenamojo meto reiškinius.  

Pranešimą „Kalbos vaidmuo šiuolaikiniame pasaulyje“ pristatantis komunikacijos ir vadybos teoretikas prof. dr. Arūnas Augustinaitis sako, kad šiuolaikinis pasaulis – tai kitokios logikos pasaulis, kurio mes dar gerai nepažįstame. Kalba įgyja iš esmės kitokį vaidmenį, funkcijas ir raiškas.

Lietuvos kultūros tyrimų instituto Šiuolaikinės Lietuvos kultūros skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Aida Savicka konferencijoje skaitys pranešimą tema „Lietuvių kalba kaip kertinis šiuolaikinės lietuviškosios tapatybės akmuo“. Rašytojas, poetas, teatro ir kino režisierius Vytautas V. Landsbergis kalbės apie etnosąjūdį ir psichoterapines etnografijos funkcijas pranešime „Ar gali Lietuvoje nutikti Havajai?“. Muzikinę programą „Žemaitis Vilniaus miestelie“ susirinkusiems dovanos istorikas, publicistas, dainuojamosios poezijos atlikėjas Povilas Girdenis.

Teorinius pranešimus konferencijoje praturtina praktiniai užsiėmimai. Rašytojas ir dirbtinio intelekto konsultantas Tomas Staniulis pamokys dirbti su dirbtinio intelekto įrankiais, o pasirinkusieji kūrybinio rašymo dirbtuves turės progą bendrauti su rašytoja ir komunikacijos specialiste Viktorija Urbonaite.

Konferencija vyks 9.00–16.15 val. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje (Trakų g. 10, Vilnius). Jos programa – ČIA.  Konferencijos moderatorius – televizijos žurnalistas Šarūnas Dvareckas.

Daugiau informacijos:

Rūta Skorupskaitė | Vyriausioji kultūrinių veiklų koordinatorė

Tel. (8 5) 210 7003

ruta.skorupskaite@amb.lt | www.amb.lt

Nuotr. autorė Birutė Petruškaitė