Kojos protezas netrukdo snieglentininkui R. Micevičiui siekti aukštumų

Nedidelis kemperis Austrijos kalnų miestelyje, griežta disciplina ir aiškus tikslas – taip artimiausią pusmetį atrodys snieglentininko Rapolo Micevičiaus kasdienybė. Be kairės kojos gyvenantis sportininkas nusprendė dėl savo svajonės – 2026 m. Žiemos paralimpinių žaidynių – daryti viską, o savo pavyzdžiu dar ir įkvėpti kitus. Tai jam puikiai sekasi – paraatletas aplinkinių neretai vadinamas pozityvumo ir stiprybės įsikūnijimu.

Nuo bangų gaudymo iki kojos amputacijos

Prieš dvejus metus R. Micevičiaus norų ir planų sąraše Paralimpinių žaidynių tikrai nebuvo. 2021-ųjų vasarą verslininkas, kaitavimo entuziastas dar ramiai skrodė Kuršių marių vandenį ant lentos tvirtai stovėdamas abiem kojomis. Svencelėje kaitavimo treneriu dirbęs vaikinas nė neįtarė, kad gyvenimas netrukus pasikeis. Lemtinga tapo spalio 15 diena – besitreniruodamas atlikti sudėtingą triuką 10 metrų aukštyje, R. Micevičius rėžėsi į vandenį ir patyrė abiejų kojų lūžius.

Dešinioji sugijo gana greitai, o su kairiąja teko atsisveikinti. Per 7 gydymo mėnesius išgyvenęs 14 operacijų, daug skausmo, narkozių ir ilgo laukimo, vaikinas nusprendė, kad geriau koją amputuoti, nei gyventi su keliolika centimetrų trumpesne. Medikams įgyvendinus šį prašymą, R. Micevičių dar ilgai lydėjo fantominiai skausmai, vėliau – priklausomybė nuo nuskausminamųjų. Visa tai įveikęs, vaikinas dabar savo sprendimu džiaugiasi. Prarastą koją pakeitė protezas, o su juo į R. Micevičiaus gyvenimą grįžo ne tik aktyvus gyvenimo būdas, bet ir primiršta aistra – snieglenčių sportas.

Profesionalių sportininkų ritmu

Nors trumpos lietuviškos žiemos ir besidriekiančios lygumos gali trukdyti siekti pergalių šioje srityje, 33-ejų vaikino tai nestabdo. Norėdamas kuo anksčiau pradėti treniruočių sezoną ir sėkmingiau pasiruošti artėjančioms varžyboms R. Micevičius lapkričio pradžioje išvyko į Aschau im Zillertal miestelį vakarinėje Austrijos dalyje. Ten su mergina ir geriausiu keturkoju draugu įsikūrė kemperyje. Vaikinas džiaugiasi galėdamas treniruočių vietą pasiekti vos per kelias minutes.

„Kadangi vasarą jau gyvenau kempinge Svencelėje, nusprendžiau išbandyti tokį gyvenimo būdą ir žiemą. Be to, maniau, kad tai bus gerokai pigiau, nei Austrijoje išsinuomoti kambarį ar butą. Dėl pigumo klydau. Visgi svarbiausia, kad gyvenu vos minutė kelio nuo keltuvų į kalnus, be to, už maždaug 2–3 valandų kelio nuo manęs įsikūręs ir treneris Bradas Watsonas, o žiemos sezonas čia tęsiasi daugiau nei pusę metų– slidinėti gali nuo pat rugsėjo iki gegužės ar birželio“, – pasakoja R. Micevičius.

Jo dienotvarkė suplanuota minutėmis: 6 val. atsikelti, jau po pusvalandžio būti mankštoje, o 8.15 val. – stovėti ant kalno. Pasak sportininko, geriausia slidinėti pirmoje dienos pusėje, kai trasos dar nesujauktos ir lygios. Paslidinėjęs iki vidurdienio, R. Micevičius grįžta į kemperį, kur papietauja, šiek tiek pailsi ir skuba į netoliese esantį tvenkinį – ramus pabuvimas šaltame vandenyje, vaikino teigimu, padeda atpalaiduoti raumenis ir mintis. Vėliau laukia vakarinė bendro fizinio rengimo treniruotė, vakarienė, pasivaikščiojimas su mergina ir miegas. Nors R. Micevičius pats save vadina naktiniu žmogumi, dabar naktinėjimą dėl sporto tenka aukoti ir gultis jau apie 22 val.

Snieglentininkas pasakoja, kad kartais laikytis griežto režimo tikrai sunku, bet tokiais atvejais svarbu prisiminti, dėl ko viską darai.

Rūpintis savimi

Aktyvų gyvenimą pasirinkęs paraatletas sako, kad net ir siekiant ambicingų tikslų, svarbu rūpintis savimi ir leisti sau kartais patingėti. „Būna dienų, kai nenori nieko daryti – ar ką nors skauda, ar neturi energijos… Tada užtenka ilgiau pagulėti lovoje, patinginiauti, o kitą dieną vėl kibti į darbus. Visi žmonės gali nukrypti nuo kelio, bet svarbu į jį grįžti“, – šypteli sportininkas.

Jis taip pat ragina kiekvieną nebijoti žiemą daugiau laiko leisti lauke, nes tai, pasak vaikino, – ne mažiau svarbu nei kokybiškas poilsis ir miegas. „Nors Lietuvoje neturime daug žiemos sporto šakų ir tam tinkamos infrastruktūros, kiekvienas galime pabėgioti, pasivaikščioti, pasivažinėti dviračiu. Aktyvi veikla šaltuoju metų laiku gerai prablaško, ypač jeigu jautiesi liūdnas, kankina nerimas“ – drąsina R. Micevičius.

Šalyje įvairias negalias turinčių žmonių skaičius jau perkopė 200 tūkst., todėl labai svarbu skatinti socialinį bendrumą, tarpusavio palaikymą, supratimą ir drąsą siekti užsibrėžtų tikslų. Paraatletas R. Micevičius taip pat ragina ne tik visada prisiminti savo norus, bet ir išmokti džiaugtis mažais dalykais.

„Išsikeltas tikslas man yra pagrindinis varikliukas, spyris į užpakalį, primenantis tikslus ir lūkesčius. Nesinori nuvilti nei kitų, nei savęs. Svarbūs ir išoriniai veiksniai – šalia esantys žmonės, mažos kasdienės pergalės treniruotėse“, – vardija sportininkas.

Laura Čiginskaitė