Klaipėdos galerijoje – Bronzos amžius

Romualdas Inčirauskas. Rataa, 2011.

Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Klaipėdos skyriaus Klaipėdos galerijoje (Bažnyčių g. 6) liepos 21 d., penktadienį, 17 val. atidaroma bendra LDS Klaipėdos skyriaus narių ir kviestinių menininkų paroda „Bronzos amžius“. Tai – paskutinis šiųmečio tarptautinio formos meno festivalio FAKTAS-FORMA / FACT-FORM renginys. Festivalis skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. Todėl ir ši jo paroda atspindės ryšius bei galimas sąsajas tarpusavyje, kurie užsimezga veikiant bendro tikslo – kūrybos – vardan.

Mažosios skulptūrinės formos parodoje dalyvauja penkiolika autorių: Isroildžon Baroti, Beata Zdramytė, Danius Drulys, Klaudijus Pūdymas, Petras Balčius, Artūras Tamašauskas, Romualdas Inčirauskas, Asta Šimkevičienė, Algirdas Bosas, Andrius Janulis, Donatas Repeika, Jurgita Eidėjienė, Rimantas Eidėjus, Petras Gintalas ir Adomas Skiezgelas. Projektą kuruoja Neringa Poškutė-Jukumienė, menotyrininkė Danguolė Ruškienė. Paroda veiks iki rugpjūčio 12 d.

Parodai „Bronzos amžius“ organizatoriai parinko jau kitokį formatą nei praėjusią savaitę KKKC Parodų rūmuose atidarytoje parodoje „Susijungimas / Connection“, kurią sudaro atskiros šešių menininkų kūrinių ekspozicijos. Jaukiose Klaipėdos galerijos erdvėse įkurdinta paroda nepretenduoja į išsamesnį kūrėjų prisistatymą, čia eksponuojama tik po vieną ar kelis jų darbus. Nors neišvengiamai randasi fragmentiškumas, bet fizinės jungtys tarp atskirų kūrėjų ir jų kūrinių mezgamos žymiai tampriau. Stebimas artimesnis ryšys, taip pat ir intensyvesnė komunikacija tarp pažįstamų ir mažiau žinomų menininkų, jų atstovaujamų kartų, atskirų kūrinių stilistikos, formų, pasirenkamų medžiagų, tematinių ir kitų sprendimų. Paroda „Bronzos amžius“ nuosekliai plėtoja pagrindinį festivalio siekį – parodyti daugiaprasmius skulptūrinės formos autorinius sprendimus – mažosios formos, šiuolaikinės skulptūros, objekto meno, instaliacijų ir kt. kūrinius, tampriai siejant juos su erdve, aplinka ir žmogumi. Primenant, kad gilinamasi ne tik į įvairialypes, sąveikaujančias įvairiomis kryptimis jungtis, bet ir į žymiai platesnius kontekstus, aprėpiančius aplink jas esantį lauką.

Bronzos amžius – archeologinis laikotarpis tarp akmens ir geležies amžiaus. Jis žymi pradžią, kada žmonija savo veikloje pradėjo naudoti metalą. Netrukus bronza tapo pagrindine medžiaga, iš kurios buvo gaminami ginklai, papuošalai ir buities įrankiai. Rytų Baltijos kraštuose, taip pat ir Lietuvoje nebuvo bronzos žaliavos, ji buvo atvežama iš svetur ir bronziniai dirbiniai čia nebuvo itin paplitę. Dėl šios priežasties archeologiniai bronzos dirbiniai mūsų kraštuose aptinkami gana retai. Visai kita situacija stebima dabar. Bronza – viena pagrindinių jau daugybės kartų skulptorių, taikomųjų menų atstovų ir kitų menininkų naudojamų medžiagų. Parodoje „Bronzos amžius“ išryškinama ne tik bronzos medžiagiškumo reikšmė. Bronzos amžius, pakeitęs akmens amžių, vadinamas itin svarbiu civilizacijos priešistorės laikotarpiu. Šis metalų lydinys turėjo milžiniškos įtakos žmonių gyvenimui, ekonomikai, darbo, bendravimo kultūrai. Taigi, jis tapo savotišku civilizacijos priešaušriu ir buvo labai svarbus civilizacijos raidai. Todėl parodos autoriai net ir pasirinkdami jiems parankesnes medžiagas, jau nieko bendro neturinčias su šiuo metalo lydiniu, ieško ir atranda kitas sąsajas su  bronzos amžiumi. Pastarieji autoriniai sprendimai komentuoja temą kur kas subjektyviau ir tokiu būdu gerokai praplečia parodos sąvokų lauką. Įvairuojanti formų, medžiagų, techninių sprendimų ir temos interpretavimo variantų platforma visiškai atvira komunikacijai su suvokėju. Jis čia laisvas savam priėjimui prie bronzos amžiaus ir savų, galbūt net naujų šios temos traktuočių. 

Organizatorius – LDS Klaipėdos skyrius.

Projektą remia Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.

Galerijos darbo laikas: trečiadieniais–penktadieniais 12–19 val., šeštadieniais 11–16 val.

Valstybinių švenčių dienomis galerija nedirba.

Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Informuojame, kad dalyviai gali būti matomi nuotraukose ir vaizdo įrašuose, kurie skelbiami įvairiose medijos priemonėse renginio viešinimo tikslais.