„Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“ – unikali istorinio šimtmečio apžvalga

Sausio 4 dieną 18.30 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė choreografinių miniatiūrų spektaklyje „Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“ suteikia galimybę pajusti šimtmečio tėkmę: baleto artistai universalia judesių, šokio, muzikos, vaizdų kalba pasakoja apie krašto unikalumą ir amžių tėkmėje bei istorinių pervartų akivaizdoje kintančią šio miesto gyventojų tapatybę.

KVMT rengiamas choreografines dirbtuves „Dėmesio! Baletas” Tarptautinės šokio dienos proga vainikavo ypatingas projektas „Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“, skirtas Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.

Šiandien Klaipėda tarsi yra atgavusi viską – istorinę atmintį, uostą, miesto kultūrą, gyvybingumą. Viskas šiame šokio miniatiūrų, trumpametražių šokio filmų ir teatrinių intervencijų koliaže vienaip ar kitaip sukasi apie tai. Ypatingas vaizdo klipų dėmuo – kinematografiškas ir įtraukus elektroninės muzikos audinys, kurio garsyną kūrė garso menininkas ir kompozitorius Kristijonas Lučinskas. Pasak jo, „muzikiniame audinyje skamba liaudies instrumentai – kanklės, birbynė, taip pat KVMT atlikėjų įrašytos muzikinės partijos, o viską apjungia Klaipėdos miesto garsovaizdžiai“.

Kas miesto ir jį supančio unikalaus krašto laukia ateityje? Tai priklausys nuo čia gyvenančių žmonių, jų tvaraus santykio su Baltijos jūra ir to, kas yra anapus jos. Galime tik įsivaizduoti, kaip Naująją Klaipėdą kur nors po žeme, po vandeniu ar visatos platybėse kuriantys kolonistai atminties vandenyne gaudys sukietėjusio laiko fosilijas – tarytum gintarus su juose sustingusiais prisiminimų inkliuzais: Rytprūsiuose gertos kafijos aromatu, ant apsauginio pylimo parimusio pamario ar pajūrio polderių bendrijos nario figūra, purvo vonios procedūromis Šilutės ligoninėje besimėgavusiu pacientu, jūrinio konteinerio nuolauža, banglentės, jėgos aitvaro ar vėjo jėgainės mentės fragmentu…

Miniatiūras šiam projektui sukūrė devyni menininkai – tiek pirmą kartą mėginę savo jėgas choreografijoje, tiek labiau patyrę kolegos. Tarp jų – iš skirtingų šalių ir kultūrų į Klaipėdos baleto trupę suvažiavę buvę ir esami šokėjai: amerikietė Kirstin Ann Zahradnick, lietuvės Viktorija Galvanauskienė ir savo karjerą trupėje jau baigusi, šiuo metu Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ vyriausiosios baletmeisterės pareigas einanti Aušra Krasauskaitė, ukrainiečiai Roman Budko, Daria Verovka, Yuliia Kovalenko ir Roman Semenenko, kolumbiečiai Laura Carolina Figueroa Orduz ir Brayan Steven Valencia Sarmiento.

Kūrybiniam projekto procesui vadovavo KVMT vyriausiasis choreografas, baleto tarnybos vadovas Aurelijus Liškauskas. Jam talkino asistentės choreografijai Oleksandra Borodina ir Daria Verovka, vaizdo medžiagos kūrėjas Imantas Boiko, garso takelio kūrėjas Kristijonas Lučinskas, kostiumų stilistė Ernesta Venckutė, grimo ir šukuosenų dailininkė Aira Braždienė. „Ieškojome ir radome sąsajų tarp judesio, kalbos, istorijos“, – pasakoja Aurelijus Liškauskas. „Klaipėdos praeitis, dabartis ir ateitis neatsiejama nuo gamtos, jūros, jūreivių… Išvysite senoviniais autentiškais rūbais pasipuošusius žmones, atliekančius senovines apeigas, geriančius kafiją, nes tik Klaipėdos krašte ja mėgautasi jau prieš šimtą metų. Visas dalis jungia jūra, kuri šio krašto žmones maitino, susiejo jų gyvenimus per bendrą veiklą, išskyrė išvykusius į tolimas keliones ar visam laikui pasiglemžė iš jos negrįžusius. Ir, žinoma, vaizduojamos šį kraštą purčiusios negandos, žemių dalybos, kurios, laimei, atvedė į Klaipėdos krašto gražinimą Lietuvai, kuo mes labai džiaugiamės ir didžiuojamės“.

KVMT inf.

Martyno Aleksos nuotr.