Mes dažnai, kalbėdami apie savanorystę, galvoje turime fizinį veiksmą. Pastaruoju metu pasaulyje, iš dalies ir Lietuvoje populiarinama savanorystės idėja. Visuomenėje taip susiklostė, kad savanorystė yra pagalba silpniems. Todėl Lietuvoje didžiausia dėmesys skiriamas socialinei savanorystei: padėti vyresnio amžiaus žmonėms, beglobiams gyvūnams, skurdžiai gyvenančioms šeimoms, našlaičiams. Viskas teisingai. Be to, tai ir paprasčiau. Pamatei akcijos reklama – puiku, padarysiu. Prisiminiau – padariau. Dažniausiai tą pagalbą prisimename prieš šventes – Kalėdas arba Velykas. Ir sąžinė rami, ir pareiga atlikta. Žinoma, tai puiku. Labai teigiamai vertinu visas labdaringas akcijas. Tačiau kodėl mūsų pasaulyje vis dar yra labai daug blogio, konkurencijos, skurdo?
Išties, viskas labai paprasta. Su aplinka mes susieti ne tik fiziniu kūnu. Visi Žemės gyventojai vienas su kitu esame susieti nematomais energiniais saitais. Ypač ryškiai šie saitai matomi tarp artimų žmonių, šeimoje. Jei kažkas iš mūsų pajuntą pyktį, nuoskaudą, nusivylimą, norime mes ar ne, tos emocijos energetiškai persiduoda kitiems. Pavyzdžiui, sūnus iš mokyklos grįžta liūdnas. Gal prastą pažymį gavo, gal su draugais susipyko. Išoriškai sūnus gal ir nerodo savo emocijų, bet viduje jis labai išgyvena. Tie jo išgyvenimai tėvams persiduoda gerokai anksčiau negu jis peržengia namų slenkstį. Tėvai, užuot palaikę sūnų, išsiaiškinę jo problemą, pradeda jį auklėti, tuo pačiu savo namuose, visoje planetoje skleisdami nepalaikymo ir nusivylimo energiją.
O dabar įsivaizduokime kitą šios situacijos vystymosi variantą. Liūdnas sūnus grįžta namo, o jį pasitinka tėvai, kurie jį supranta, stengiasi išsiaiškinti jo emocijos priežastis, padeda sūnui rasti išeitį iš susidariusios situacijos. Tuo atveju, pirmiausia vaikas pajunta tėvų palaikymą, jų norą pagerinti situaciją. Antrą – tėvai parodo savo stipriąsias savybes – sugebėjimą rasti išeitį iš situacijos, suprasti savo vaiką, jį gerbti, mokėjimą susitvarkyti su savo jausmais. Ir trečia, mūsų planetoje sustiprėja palaikymo energija per teigiamas emocijas.
Padėdami kitiems, pirmiausia turite išmokti padėti sau. Vienas iš Visatos dėsnių skelbia: kitiems gali duoti tik tai, ką pats turi. Jei kitiems atiduodi tai, ko pats neturi, pažeidi Visatos dėsnius, o tuo pačiu ir save apvagi. Tam, kad padėti sau ir aplinkiniams, nebūtina turėti daug pinigų. Kiekvienas žmogus turi neįkainojamą turtą – meilę. Galvoje turiu ne tą meilę, kuria mylime skirtingos lyties asmenį. Tai meilė sau, visam, kas gyva mūsų planetoje, gamtai, pačiai planetai. Šia meile reikia su kitais realiai pasidalinti. Kaip tai padaryti? Paprasčiausiai pagalvokime apie tą žmogų ar planetą. Mintyse palinkėkime jiems viso ko geriausio, besąlyginės meilės ir šviesos. Ir viskas. Labai paprasta ir efektyvu. Tai gali padaryti ir vaikas, ir paauglys, ir suaugęs žmogus. Kiekvienas iš jūsų.
Beje, noriu prisiminti 2011-2012 mokslo metais Klaipėdos, Šiaulių, Tauragės ir Telšių apskrityse įgyvendintą programą „Tu ir aš – kartu mes galia“. Vienas iš mano asmeninių atradimų buvo faktas, kad programos dalyviai vidine savo verstybe ir nurodė būtent besąlyginę meilę. Tai teikia viltį ir tikėjimą mūsų Lietuvos ir planetos ateitimi. Besąlyginės meilės davimas ir yra mūsų savanoriavimas sau, savo šaliai, savo planetai ir visai Visatai.
Kaip dar galime tarnauti Visatai? Žinoma, maitinimasis. Natūralus ir pilnavertis maitinimasis. Tai nereiškia, kad visi turime tapti žaliavalgiais ir atsisakyti gyvūninės kilmės maisto. Tai reiškia, kad savo kūną turime maitinti sveiku maistu. Laimei, pasaulyje, o dabar ir Lietuvoje yra naujausiomis technologijomis pagamintų maisto produktų. Tie produktai kiekvienam prieinami. Paklausite, o koks ryšys tarp maitinimosi ir planetos. Labai paprasta. Viskas, kas natūralu, skleidžia vystymosi energiją. Tai, kas susieta su prievarta, skleidžia pykčio ir nuoskaudos energiją.
Ir taip, norint būti Žemės mastu savanoriu, reikia:
1.Išmokti valdyti neigiamas emocijas ir jas transformuoti į teigiamas.
2. Išmokti padėti sau ir savo šeimai, Giminei. Tam gali pasitarnauti „Giminės jėgos“ meditacija.
3.Maitintis sveiku maistu.
4. Siųsti pozityvius jausmus savo artimiesiems, draugams, Žemei.
5. Gerus darbus daryti tada, kai to norime, o ne tik prieš šventes.
6. Mylėkite ir girkite save net už smulkius pasiekimus ir sėkmes.
7. Dėkokite sau, jus supančiai aplinkai, šaliai, kurioje gyvenate ir planetai už VISKĄ, ką ŠIANDIEN turite. Apie dėkingumo svarbą pakalbėsiu atskirai. Galbūt vėliau parengsiu atskirą straipsnį. O kol kas linkiu jums šiandien žengti nors mažą žingsnį, kuris prisidėtų prie to, kad mums visiems būtų gera gyventi šioje planetoje.
Sėkmės Jums visiems.
Su meile
Svetlana Radiul
