Gal vaikystės ir mamos prisiminimas, gal kažkokie sunkiai nusakomi vidiniai suvokimai man kelia susižavėjimą pelargonijomis. Jų žiedai džiugina net per pačius didžiausius šalčius ir pūgas. Net praeinant pro svetimus namus, kuriuose ant palangės auga pelargonijos, pajuntu, kaip širdį užlieja šiluma. Iš tų namų pajuntu kažką artimo ir savo. Pasidomėti, kuo naudinga pelargonija, paskatino mano augintinė, rūpestingai prižiūrinti pulkelį mažiukų pūkuotukų.
Prieš Kalėdas žemę užklojęs storas sniego sluoksnis ir spustelėjęs šaltukas į namus atviliojo ir tingulį, kai niekur nesinori eiti ar važiuoti, kai nesinori imtis jokių naujų darbų, o ir senieji sunkiai į priekį iriasi, tarsi, jiems per giliausias pusnis reikėtų bristi. Taip atsitiko, kad namuose nebeliko įprasto maisto mano augintiniams. „Ir kas čia nutiks, tūkstančiai kačių ėda prekybos tinkluose perkamus maistus ir laimingos gyvena, jei kelias dienas ir savuosius juo pamaitinsiu“,- pamaniau pėdindama į artimiausią parduotuvę. Deja, atsitiko. Maisto pakeitimas augintiniams nepaėjo be pasekmių. Prispyrus reikalui, o jis laba padažnėjo, mano keturkojai bičiuliai, ypač mažieji pūkuotukai, sunkiai suspėdavo. Garsų miauktelėjimą palydėdavo atsklindantis ne pats maloniausias kvapas. Net parvežus įprasto maisto augintinių savijauta sunkiai gerėjo. Vieną rytą tai vienur, tai kitur ant aslos pamačiau palanges puošiančių pelargonijų lapelių. Kažkokių sumaigytų, apkramtytų. „Dar gėles pradėjo draskyti“, – tvarkydama namus pamaniau. Ir kai viską sutvarkius atsisėdau prie kompiuterio, rūpestingoji mama stryktelėjo ant palangės, dantukais nuskynė pelargonijos lapą ir nušokusi savitu miauksėjimu ėmė kviesti mažuosius. Šiems atitipenus, ji kišo prie jų nosyčių pelargonijos lapą. Šie, nors ir nenoriai, kiek papurkštaudami, kaip ir dera vaikams, tarsi, žaisdami lapą pradėjo kramtyti. Katė, įsitikinusi, kad šio lapo jau nebereikia siūlyti, o visi mažyliai prie nuskintojo nesutilpo, vėl stryktelėjo ant palangės ir dantukais nuskynusi kitą lapą vėl ėmė kviesti mažuosius. Pastebėjau, kad toks gydymas vyksta keliskart per dieną. Mažylių nesąveikavimas labai greitai pasibaigė. Katės elgesys ir paskatino pasidomėti, kuo naudingos palanges puošiančios gėlės, savo žiedais džiuginančios net žiemą. Ėmiau naršyti liaudies medicinos knygas ir knygeles, internetą.
Katės „žinios“ mane pritrenkė. Pasirodo, pelargonija puikiai gydo įvairios kilmės viduriavimą.
Teigiama, kad šis Pietų Afrikos augalas į Europą buvo atvežtas XVI amžiaus pabaigoje. Galbūt atvežtas ne vien dėl savo grožio. Dažnas šiandieniai moksliniai atradimai neretai būna tik senų tiesų patvirtinimas. Galbūt pelargonija į Europą ir buvo atvežta todėl, kad šio augalo
skleidžiami eteriniai aliejai padeda sumažinti įtampą ir stresą, gerina virškinamojo trakto veiklą, kepenų funkciją, odos kraujotaką, didina jos tonusą. Nustatyta, kad eterinis pelargonijos aliejus pasižymi stipriomis antibakterinėmis savybėmis, mažina uždegimą. Kelis lašus eterinio aliejaus praskiedus šiltu vandeniu skalaujant gerklę, galima gydyti faringitą, tonzilitą ir kitas burnos ir gerklės ligas. Juo galima gydyti įvairias odos ir gleivinės žaizdas. Labai sveika skalauti burną vandeniu su pelargonijų eteriniu aliejumi atsiradus burnos opelių. Verdančiu vandeniu užplikę saują pelargonijos lapų ir šviežių ūglių ir nukošę po 5-10 minučių, turėsime puikią priemonę SPA nuosavoje vonioje. Nustatyta, kad vonia su pelargonijų eteriniu aliejumi padeda atsipalaiduoti, gerina nuotaiką, mažina depresiją.
Ieškodama informacijos apie pelargoniją prisiminiau, kaip kai mane gydė kaimynystėje gyvenanti močiutė. Kai pirštą priglaudžiau prie karštų krosnies durelių, ji uždėjo ant nudegusios vietos uždėjo pelargonijos lapelį. Atrodo, padėjo. Liaudies medicinos knygos sako, kad nudegus reikia sumaišyti kelis lašus pelargonijų ir levandų eterinio aliejaus lašus, mišiniu sudrėkinti gabalėlį marlės, ją uždėti ant nudegusios vietos. Marlę reikia keisti kas dvi valandos. Užteks 1-2 parų ir nudegimas išgys.
Ausies skausmą ir uždegimą galima numalšinti nuskynus kvapniosios pelargonijos, vadinamos jeronimu, lapelį, jį suglamžius ir įdėjus į ausį. Pelargonijos lapelis – puikus pagalbininkas kenčiantiems nuo danties skausmo. Užtenka įdėti jį į burną ir prispausti prie dantenos. Mažiesiems lengviau ir be skausmo kalsis dantukai, jei prie skruosto iš išorės bus priklijuotas pelargonijos lapelis. Kenčiantiems nuo radikulito bei osteochondrozės rekomenduojama nakčiai dėti susmulkintų pelargonijos lapų kompresus prie skaudamų vietų. Pelargonija – nemigos priešas. Jei kankina nemiga, užtenka pastatyti miegamajame ant palangės pelargoniją.
Pridėjus pelargonijos lapą prie riešo, kur matuojamas pulsas, normalizuojasi arterinis kraujo spaudimas. Išgydyti kojų nagų ir odos grybelį padės kasdien ant pažeistos vietos uždėtas tvarstis su pelargonijos lapu. Pelargonija mažina gliukozės kiekį kraujyje, šalina skausmą, kraujagyslių spazmus, padeda, kai skauda galvą.
Genovaitė Paulikaitė
