Ką vaikai ir suaugę mano apie savanorystę

 

Sveiki, esu Šiaulių „Juventos“ progimnazijos septintokas Karolis Karkalas. Aš – klasės ir mokyklos metraštininkas.

Artėjant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai, gražiai valstybinei šventei, įsipareigojau atlikti užduotį: pats pamąstyti apie savanorystę, jos reikšmę ir apie tai paklausinėti kitų žmonių.

Skaitytojams pateikiu veiklos rezultatą.    

 

 

Karolis Karkalas, Šiaulių „Juventos“ progimnazijos 7 – okas

Savanoriavimą suprantu, kaip pagalbą žmonėms ar organizacijoms. Savanoriai įgyja patirties, kurios niekur kitur negalėtų gauti. Aš savanoriauju dalyvaudamas mokyklos veikloje ir akcijose „Darom“.

 

Domas Vaivada, Šiaulių „Juventos“ progimnazijos 8 – okas

Savanoriavimą suprantu, kaip gerų darbų nemokamą atlikimą. Man atrodo, kad per šitokią veiklą žmogus suartėja su žmonėmis ir visuomene. Teko savanoriauti ir mokykloje, ir už jos ribų.

 

Karolina Kalvaitytė, Šiaulių „Juventos“ progimnazijos 8 – okė

Aš priklausau progimnazijos VO „Gelbėkit vaikus“ vaikų grupei. Mes savanoriaujame įvairiuose renginiuose. Padedame kitiems žmonėms, juos remiame, kai juos ištinka bėda. Taip tobulėjame, plečiame savo žinių ir pažįstamų ratą.

 

Radvilė Beleckytė, Šiaulių J.Janonio gimnazijos 9 – okė

Savanorystė – tai savo noru pasirinkta veikla, už kurią negaunamas joks atlygis ir kuri yra naudinga kitam žmogui. Tai nesavanaudiška pagalba. Savanoriai padeda valstybei, visuomenei, tokioms įstaigoms, kaip bažnyčia ir t.t. Man irgi teko padirbėti: padėjau rinkti lėšas po elektrinės sprogimo Fukušimoje, Japonijoje, nukentėjusiems padėti. Dar norėčiau dalyvauti savanorių, kurie veikia Vaikų ir paauglių socialiniame centre, veikloje.

 

Karolina Ratkutė, Šiaulių J.Janonio gimnazijos 10 – okė

Savanoriavimas – nemokama pagalba žmonėms ar gyvūnams. Ji naudinga žmonėms, kurie turi mažiau galimybių, ir gyvūnams, negalintiems savimi pasirūpinti. Man savanoriauti, deja, neteko. Norėčiau užsiimti tokia veikla, bet ne Lietuvoje – Afrikoje ar kur kitur.

 

Samanta Volungevičiūtė, Šiaulių J.Janonio gimnazijos 10 – okė

Savanorystė – savanoriškai pasirinkta veikla, naudinga žmonėms, už kurią negaunamas atlygis. Tokia veikla skatina vertybių ugdymą, prusina žmones. Man ne kartą teko savanoriauti: dirbau „Maisto banke”, dalyvavau piligriminiame žygyje į Šilalę. Nesvarbu, kur atlikti gerus darbus: savame mieste, kitame mieste ar šalyje – tikslas ir rezultatas toks pats.

 

Olivija Ivaškevičiūtė, Šiaulių J.Janonio gimnazijos 11 – okė

Savonorystę suprantu, kaip tarnavimą visuomenei, tautiečių gyvenimo gerinimą, kai nelaukiama jokio atlygio. Ši veikla yra nesavanaudiška, po truputį taip kuriamas geresnis rytojus. Nesu savanoriavusi, bet norėčiau tuo užsiimti. Man savanorystė patraukli, nes tai puikus būdas susirasti naujų draugų, išbandyti save įvairiose situacijose.

 

Simona Kazakauskaitė, interjero dizainėre, gyvenanti Vilniuje

Savanoriaudamas padedi kitiems, juos pralinksmini, o tuo pačiu ir pats pralinksmėji. Man nėra tekę savanoriauti, bet aš norėčiau neatlygintinai padėti vaikams.

 

Loreta Kazakauskienė, technologė iš Šiaulių

Savanorystė – tai neatlygintina pagalba kitam žmogui. Kadangi esu savanoriavusi ligoninėje (prižiūrėjau vaikus), žinau, kad pagalbą duodantis žmogus jaučia moralinį pasitenkinimą.

 

Danguolė Skrodenienė, šiaulietė

Savanorystė naudinga visuomenei arba konkrečiam asmeniui. Ši veikla nesavanaudiška, atliekama be išskaičiavimo. Man neteko savanoriauti. Gal ir norėčiau pabandyti, bet tikriausiai nepraeičiau atrankos dėl amžiaus.

 

Eugenija Kavalčikienė, marijampolietė, gyvenanti Vokietijoje

Savanoriaujama dėl kitų žmonių ir dėl savęs paties, nes tokioje veikloje save gali atrasti iš naujo, pabūti įvairioje aplinkoje, pasisemti išminties, praturtėti naujomis įžvalgomis. Jei būčiau jauna, tikrai savanoriaučiau senelių namuose.