Jurbarko esperanto klubas „Horizonto“ švenčia 50 metų

Esperanto klubas „Horizonto“ Jurbarke savo veiklą skaičiuoja nuo 1972 metų.Šiais metais klubas pažymi 50 metų veiklos jubiliejų.Ta proga klubas organizavo Jurbarko viešojoje bibliotekoje esperanto literatūros parodą nuo rugsėjo 2 iki 12 dienos.Parodoje pristatėme dešimtį  geriausių vertimų į esperanto kalbą.Tai ispanų „Don Kichotas iš Lamanšos“, lenkų „Ponas Tadas“ ir „Faraonas“, suomių „Kalevala“, estų „Kalevo sūnus“,gruzinų „Karžygys tigro kailiu“, vengrų „Žmogaus tragedija“,vokiečių „Nuogas tarp vilkų“, rusų „111 Krylovo pasakėčių“, „Šv. Biblija“ ir kitas.Atskirai buvo pristatyta originali esperanto literatūra: J.Bahgy „Hura!“, I.Nemerės romanai „La fermita urbo“, „Terra“,“La blinda birdo“,“Sur kampo granita“, M.Bronšteino „Viv-teatro“ ir „Du lingvoj“, U.Linso „La danĝera lingvo“, „Esperanto enciklopedio“,keturių autorių originali poezija „Kvaropo“, F.Dorno „Satiroj“, R.Dobrzynskio „Zamenhof-strato“, „Baza literatura krestomatio“.Kitą grupę sudarė knygos  ,išleistos  esperantiškai Lietuvoje.Tai A.Baranausko „Anykščių šilelis“, E.Mieželaičio „Žmogus“, D.Poškos „Mužikas žemaičių ir Lietuvos“,S.Nėries „Eglė žalčių karalienė“,Maironio „Jūratė ir Kastytis“,A.Laurinčiuko „Tigras- jo gyvenimas ir mirtis“, „Čia priėjo Kindziulis“, P.Čeliausko „El mia Esperanto skatolo“ ir „Litovio dum jarcentoj“, „ Litova almanako“ ,“El litova poezio“ Kadangi yra daug vaikų nuo gimimo esperantininkų , todėl nemažai knygų išleista jiems. Daugiausiai tokių knygelių išleista Kinijoje, ne mažai leidžiama ir kitose šalyse; tai Anderseno pasakos, „Alisa stebuklų šalyje“, „Asteriks la gaūlo“ ir kitos.Lietuvoje taip pat leidžiamos knygos vaikams esperantiškai.Tai P.Cvirkos pasakos „Gaidys giedorius – kakarykorius“,V.Mozūriūno „Legenda apie Vilniaus pilį“, J.Bilūno „Kliudžiau“,V.Petkevičiaus  „Kodėlčius“, J.Lauciaus kelios knygelės esperantiškai ir daugiau.                     

Pati  šventė, skirta klubo jubiliejui  vyko rugsėjo 10 d. Raudonės pilyje (Jurbarko raj.) Kadangi renginyje dalyvavo svečiai iš kitų Lietuvos esperanto klubų, todėl prieš oficialią dalį buvo organizuota ekskursija po Jurbarko kraštą, aplankytas  skulptoriaus Vinco Grybo memorialinis muziejus ,,Jurbarko Sinagogų aikštės memorialas, Veliuonos bažnyčia, Raudonės malūnas ir Raudonės pilis. Šventė vyko Raudonės pilyje. Jubiliejaus proga  sveikinimo žodžius tarė svečiai iš Šiaulių, Panevėžio, Pasvalio, Kauno. Sveikino  ir Jurbarko savivaldybės  atstovė Eglė Mazur. Klubo pirmininkas Stanislovas Raulynaitis padėkojo visiems už sveikinimus ir dovanas, ir pats apdovanojo svečius  ir aktyviausius klubo narius atminimo dovanomis. Salėje vyko paroda apie esperanto klubo „Horizonto“ istoriją. Koncertavo „Bardų klubo“ atstovai.

O pati  klubo istorija buvo tokia. Pradžia buvo 1971 m. kovo 16 d., kai rajono laikraštis „Šviesa“ pradėjo publikuoti tarptautinės esperanto kalbos pradinį kursą. Visą kursą sudarė 12 pamokų ir 3 straipsniai esperanto kalboje, žinioms pagilinti. Laikraščio skaitytojai  iš Jurbarko  miesto ir rajono, atlikę užduotis, siuntė jas „Šviesos“ redakcijai, kur jos buvo patikrinamos. Pamokų autorius buvo Vilniaus esperanto klubo vadovas Antanas Mekys, dirbęs Valstybiniame planavimo komitete vyr. ekonomistu. 1972 m. sausio 1 dieną „Šviesa“ paskelbė sąrašą tų, kurie sėkmingai baigė visą kursą. Jie buvo apdovanoti  esperantiška literatūra.                                                                                                                                

Nuo sausio 4 d. iki 9 d. A. Mekys pats buvo Jurbarke ir visą savaitę, kiekvieną vakarą po darbo rajoninės bibliotekos skaitykloje pravedė praktinį  esperanto kalbos kursą. Visi baigę „Šviesoje“ skelbtą kursą ir dar keli nauji žmonės įsijungė į šį kursą. Šio kurso klausytojų pagrindu buvo organizuotas esperantininkų  būrelis Jurbarke. Būrelio pirmininke išrinkta Adelė Žemaitaitienė, dirbusi Valstybinio banko Jurbarko skyriaus valdytoja. Spalio mėn. būrelis organizavo naują kalbos kursą būrelio nariams kalbos žinioms pagilinti. Į šį kursą įsijungė  keli nauji klausytojai. Kalbos kursui  vadovavo mokytoja D. Kutkevičienė. Kursą baigė 11 klausytojų. Nuo 1978m. būrelis pasivadino klubu, išsirinko „Horizonto“ vardą, išrinko naują klubo valdybą. Klubo pirmininku tapo  Pranas Didoras. Nuo 1978 klubas organizavo 9 kursus, norintiems išmokti šią tarptautinę kalbą. Kursams vadovavo L. Abromas.                                                                                                                                    

1981 m. klubo pirmininku išrinktas S. Raulynaitis.Nuo 1986m klubui vadovavo A. Gvildys., o nuo 1995 m. klubui vėl vadovauja S. Raulynaitis.                                                                                                                

Nuo 1972 m. iki dabar esperanto kalbos kursą Jurbarke baigė 106 asmenys. Dalis jų įsijungė į „Horizonto“ klubo veiklą, keli įsijungė į kitų miestų esperanto klubus, o  kur tokių klubų nebuvo, Jurbarko esperantininkai juos įkūrė: H. Pieniuta įkūrė klubą Visagine, A.Vaivada –Telšiuose. Jurbarko esperantininkai aktyviai dalyvauja Lietuvos esperantininkų sąjungos veikloje. A. Gvildys ir S. Raulynaitis išrinkti į LES valdybą, o L. Abromas – į LES revizijos komisiją. Keli  klubo nariai priklauso tarptautinėms esperantininkų organizacijoms. Jurbarko esperantininkai daug keliauja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Sudalyvauta daugelyje tarptautinių esperantininkų renginių.1988 m. gruodžio 7 d. „Horizonto“ klube lankėsi Lietuvos televizija. Klubo tikslai ir uždaviniai :dalyvauti Lietuvos esperantininkų sąjungos veikloje, stiprinti draugystę ir plėsti ryšius su užsienio šalių esperantininkais, supažindinti juos su Lietuvos ekonomikos, kultūros ir mokslo pasiekimais, organizuoti esperanto kalbos kursus, konsultuoti  besimokančius esperanto kalbos, aprūpinti besimokančius vadovėliais, literatūra, prenumeruoti esperanto kalba leidžiamus periodinius leidinius, organizuoti išvykas į esperantininkų rengiamas stovyklas, sąskrydžius, konferencijas, kongresus šalyje ir užsienyje, informuoti visuomenę apie esperantininkų veiklą šalyje ir užsienyje, bendradarbiauti su spauda, radiju, televizija.

Laimundas Abromas