Jubiliejinis Thomo Manno festivalis kvies žvelgti kitapus laikinų iššūkių

Kasmet vidurvasarį Nidoje rengiamas vokiečių literatūros didmeistrio Thomo Manno vardu pavadintas festivalis šiemet pasitinka 25-erių metų veiklos sukaktį. Viena iš ilgaamžiškumo paslapčių – renginį organizuojančių bendraminčių ištikimybė tradicijai. Ji skatina nenusileisti pandemijos iššūkiams: kaip ir kasmet, 2021 m. liepos 10–17 d. kurorto publikos laukia plati muzikos, dailės ir šiuolaikinio meno, žodžio bei kino programų paletė.
 
Per ketvirtį amžiaus Th. Manno festivalis tapo kur kas daugiau nei vasaros pramoga poilsiautojams – ne tik dėl intelektualaus turinio, bet ir todėl, kad parengiamieji kito renginio darbai prasideda vos pasibaigus ankstesniajam. Specialiai festivaliui kasmet sukuriamas akademinės muzikos kūrinys. Čia nebijoma ir labai retai viešumoje skambančių klasikos pavyzdžių, kuriuos atlikėjai vėliau mielai įtraukia į savo pasirodymus kitose Lietuvos ir užsienio koncertų salėse. Kino programoje ne tik rodomi ekspertų bei publikos aukštai vertinami vokiečių, lenkų bei lietuvių kinematografininkų filmai, bet ir vyksta gyvi žiūrovų susitikimai su pačiais kūrėjais. Festivalio žodžio programa per 25-erius metu yra sulaukusi ryškiausių Europos asmenybių: politikų, intelektualų, mokslininkų, menininkų, – neabejingų festivalio keliamoms temoms, dalyvavimo.

Anot renginį organizuojančios Thomo Manno kultūros centro direktorės dr. Linos Motuzienės, kaip ir pernai, šiemet rengėjai atidžiai stebi šalies epidemiologinę situaciją ir yra pasirengę įgyvendinti visas specialistų rekomendacijas, užtikrindami dalyvių bei publikos saugumą.
 
„Ruošiamės saugiai ir svetingai priimti visus, kurie planuoja atostogas ar trumpą viešnagę Neringoje ir per pastaruosius kultūros renginių sezonus, apribotus pandemijos, išsiilgo pokalbių, parodų bei koncertų“, – akcentavo dr. L. Motuzienė. Kaip įprastai, savaitę vykstantis festivalis kasdien pakvies į vidutiniškai 3 skirtingus renginius: publikos laukia klasikos koncertai, parodų atidarymai, diskusijos ir literatūros skaitymai bei kino seansai.
 
Liepos 10 d., šeštadienį, 19 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje didingai nuskambės festivalio Pradžios koncerto akordai. W. A. Mozarto ir A. Dvořáko kūrinius atliks specialiai šiam renginiui susibūręs mūsų šalyje bei užsienyje kuriančių lietuvių muzikų: pučiamųjų, violončelės ir kontraboso virtuozų – ansamblis.
 
Muzikos mėgėjų festivalyje laukia ir susitikimai su užsienio menininkais: į renginį atvyksta dainininkas Benjamin Appl (baritonas, Vokietija), pianistas Simon Lepper (Didžioji Britanija). Debiutų programoje numatytas Austrijoje kuriančių muzikių, smuikininkės Wonji Kim-Ozim bei pianistės Irmos Kliauzaitės, pasirodymas. Publikos laukia ir bene garsiausio šalies fortepijono dueto, Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų Rūtos Rikterės bei Zbignevo Ibelhaupto, koncertas.
 
Išskirtinis projektas rengiamas muzikiniam festivalio finalui, kuris vyks savaite vėliau, liepos 17 d., šeštadienį, 20 val. Romualdo Gražinio vadovaujamas kamerinis choras „Aidija“ su instrumentininkais ir solistais specialiai šiai progai repetuoja baroko muzikos šedevrą – Henry Purcell operą „Didonė ir Enėjas“.
 
Tęsdamas teminį „Kultūros kraštovaizdžių“ ciklą, šiemet festivalis kreips dalyvių ir publikos žvilgsnį į pakrantės fenomeną. Anot prof. dr. Ruth Leiserowitz, festivalio programą formuojančio tarptautinio kuratoriumo narės, „kultūros kraštovaizdžių“ sąvoka dažnai siejama su miestais, nes būtent juose koncentruojasi kultūrinis gyvenimas. Tačiau mes, prie Baltijos įsikūrusių šalių gyventojai, šitaip nepelnytai atsukame nugarą jūrai ir nuvertiname pakrantę – stichijų dialogo tašką, kuris kviečia žvelgti tolyn: į naujas įkvepiančias galimybes ir tikslus.

 
Choras „Aidija“

Šios įžvalgos inspiruos ir žodžio programos diskusijas, kuriose dalyvaus dramaturgas, scenaristas, kino režisierius Marius Ivaškevičius, istorikas, politologas ir žurnalistas Sergej Medvedev (Rusija), istorikė, ekocido ir henocido tyrinėtoja prof. Ewa Domanska (Lenkija), monsinjoras Florian Schuller (Vokietija) bei kiti Lietuvos ir užsienio intelektualai. Prie svečių jungsis Th. Manno kultūros centro kuratoriumo pirmininkė dr. Irena Vaišvilaitė ir nariai: dr. R. Leiserowitz, dr. Nijolė Strakauskaitė, doc. dr. Aurimas Švedas, poetas ir vertėjas Antanas Gailius, rašytojas, eseistas dr. Laurynas Katkus bei šiuo metu vykstančio festivalio esė konkurso jaunimui laureatai. Žodžio programoje, kurios renginiai vyks Thomo Manno memorialiniame ir Kuršių nerijos istorijos muziejuose, laukia ne tik diskusijos, bet ir Th. Manno kūrybos skaitymai.
 
Dailės programoje – naujas pjūvis nagrinėjant meno kolonijų praeitį: kuratorės Irmantės Šarakauskienės parodos „Moterys dailininkės menininkų kolonijose prie Baltijos jūros“ atidarymas Kuršių nerijos istorijos muziejuje bei susitikimas su tradicijas tęsiančios Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos bendruomene.
 
Susipažinti su išsamia festivalio programa galima interneto svetainėje www.mann.lt.
 
Thomo Manno kultūros centro veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
 

Thomo Manno kultūros centro  inf.