Jonas Sakalauskas: parodų verslas jau pralenkė priešpandeminį lygį. Kas toliau?

Pandemija parodų verslui tapo tikrai egzistencine grėsme. Jos laikotarpiu LITEXPO pajamos smuko net penkis kartus. Panašią statistiką fiksavo ir parodų organizatoriai užsienyje. Pesimistiškesni analitikai netgi prognozavo, kad sektorius išgyvena negrįžtamus pokyčius ir patyrė neatitaisomą žalą. Vis dėlto, naujojo LITEXPO vadovo Jono Sakalausko teigimu, parodų verslas ne tik atsigavo, bet ir žengė į naują augimo laikotarpį. LITEXPO pernai jau perkopė priešpandeminį pajamų lygį ir dabar aktyviai ieško įrankių plėtrai bei būdų dar labiau prisidėti prie šalies ekonomikos augimo.

Pandemijos ir karo efektas parodų verslui

Statistika rodo, kad parodų rinka buvo viena iš sričių, kuriai pandemija sukėlė didžiausią šoką. 2019 m. LITEXPO pajamos siekė 6,05 mln. EUR, o 2020 m. jos susitraukė bemaž tris kartus – iki 2,2 mln. EUR, 2021 m. smuko dar labiau – iki 1,2 mln. EUR.

„Vis dėlto, perfrazuojant Marko Twaino mintį, gandai apie parodų verslo mirtį buvo gerokai perdėti. 2022 m. jis pradėjo rodyti atsigavimo ženklus. LITEXPO pajamos išaugo daugiau nei trigubai ir pasiekė 4,2 mln. eurų. O pernai buvo pasiektas ir viršytas priešpandeminis lygis. Preliminarūs mūsų skaičiavimai rodo, kad parodų centro pajamos pernai viršijo 6,3 mln. eurų“, – tvirtina LITEXPO vadovas J. Sakalauskas.

Pasak jo, toks pasiekimas rodo LITEXPO komandos gebėjimą analizuoti situaciją, daryti reikiamas išvadas bei prisitaikyti prie pasikeitimų. Ypač turint omenyje tai, kad įtampą rinkoje kelia jau ne pandemija, o kiti globalūs iššūkiai. Visų pirma, karas Ukrainoje ir konfliktas Viduriniuose Rytuose.

„Geografiškai LITEXPO yra gera vieta save parodyti ne tik ukrainiečiams, kurie per pastaruosius porą metų, akivaizdu, negalėjo skirti tiek dėmesio parodoms, kiek anksčiau. Anksčiau čia keliaudavo baltarusiai ir rusai. Tačiau dėl suprantamų priežasčių bendradarbiavimo su pastaraisiais atsisakėme. Pasiryžome verčiau ieškoti naujų krypčių, naujų segmentų. Pasiekti rezultatai rodo, kad praradimą sėkmingai pavyko amortizuoti“, – pabrėžė J. Sakalauskas.

Anot jo, LITEXPO ambicija plėstis yra strategiškai svarbus ir ilgalaikis sprendimas, o didžiausias iššūkis, siekiant jį įgyvendinti, – tai savo vietos Europos parodų žemėlapyje suradimas.

„Jos ieškoti mums padės skirtingos priemonės. Viena jų – parodų sertifikavimas pagal pasaulinės parodų industrijos asociacijos UFI standartą. Šį sertifikatą jau pelnė mūsų paroda „Resta“, o šių metų parodoje „Adventur“ jau lankėsi UFI auditoriai, – sako J. Sakalauskas ir priduria, – tai užima daug laiko ir reikalauja pastangų, tačiau to imtis vis tiek verta.“

Jo teigimu, 2023-ieji  parodė, kad gyvų susitikimų ir pristatymų technologijos paprasčiausiai dar negali pakeisti ir artimiausiu laiku vargu ar pakeis.

„Tai vis dar pats geriausias būdas sudaryti sandorius, pažinti klientus, plėsti rinką, pasiekti ir pajusti vartotojus bei jų poreikius, susitikti su partneriais“, – sakė pašnekovas.

Nori veikti ištisus metus ir daugiau kultūrinių renginių

LITEXPO vadovas sako, kad populiariausios centro parodos nesikeičia jau daugelį metų – tai Vilniaus knygų mugė ir „Resta“. Tiesa, jas sparčiai vejasi ir šuoliais populiarėja kitos: „Pelenė“ bei „Karjera & Studijos Lietuvoje“.

Vis dėlto J. Sakalauskas tvirtina, kad didysis parodų centro tikslas – pasiekti, kad jis būtų aktyvus ne tik per didžiuosius renginius, o ištisus metus. Tad vis daugiau dėmesio skiriama partnerių renginiams.

„Šalia didžiųjų LITEXPO parodų vis dažniau vyksta ir mūsų partnerių parodos bei konferencijos. Viešojoje erdvėje ne visada galima lengvai pastebėti, kas ir kada vyksta, bet LITEXPO turi potencialą nesustoti ištisus metus. NATO viršūnių susitikimas Vilniuje tapo puikiu pavyzdžiu, kokie lankstūs ir operatyvūs galime būti. Neketiname lėtinti tempo ir toliau“, – dėsto J. Sakalauskas ir primena, kad jau šių metų birželio 18–21 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre vyks Pasaulinė antikorupcijos konferencija.

LITEXPO vadovo įsitikinimu, šiuolaikinėje parodų rinkoje esminiu faktoriumi tampa būtent lankstumas ir universalumas. Tad, anot jo, siekiama, kad LITEXPO būtų suvokiama ne tik kaip parodų ar konferencijų erdvė. Norima, kad ji būtų pirmas pasirinkimas planuojant tiek mažus mokymus ar korporatyvinius susibūrimus, tiek išties didelius įvairaus pobūdžio renginius.

„Ir tai jau vyksta. Pavyzdžiui, praeitą spalį mūsų centre vyko meno mugė „ArtVilnius“, kuri yra didžiausias tokio tipo renginys Lietuvoje. Taip pat – Juozo Statkevičiaus kolekcijos pristatymas, buvo ne vienas koncertas. Pastarųjų esame pasirengę priimti dar daugiau ir įvairesnių. Ne tik populiariosios, bet ir klasikinės muzikos“, – pabrėžė LITEXPO vadovas.

Tikslas – būti inovacijų katalizatoriumi 

Pasak J. Sakalausko, LITEXPO strateginis tikslas aiškus – būti parodų verslo lyderiu ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Jo siekiant būtina ir toliau investuoti į infrastruktūrą.

LITEXPO vadovo manymu, investicijų poreikis į renginių infrastruktūrą ne tik parodų centre, bet ir visame Vilniuje yra akivaizdus. Sostinėje vis dar tebetrūksta erdvių renginiams.

Paklaustas, ar nesibaimina išaugsiančios konkurencijos, J. Sakalauskas sako, kad labai sveikintų tiek Tautos namų, tiek Nacionalinio stadiono atsiradimą.

„Skirtingų erdvių atsiradimas nekurtų tarpusavio konkurencijos, o atvirkščiai – katalizuotų renginių rinką ir Vilnių padarytų labai patrauklia kryptimi. Esu tikras, kad būtina toliau dėti pastangas, siekiant į Vilnių pritraukti daugiau konferencijų, parodų ir kultūros turistų. Jų įtaka miesto ir šalies ekonomikai gali būti išties didelė“, – aiškina jis.

Kaip pavyzdį J. Sakalauskas mini „Messe München“ parodų centrą – vieną didžiausių visoje Europoje. Vokietijos Bavarijos žemei jis duoda didžiulės ekonominės naudos. LITEXPO siekis – sukurti panašų efektą Baltijos regione.

„2022 m. „Messe München“ organizuojamos parodos pritraukė į Miuncheną 1,4 milijono turistų. Be to, šis parodų centras veikia ir kaip inovacijų katalizatorius. Juk kiekvienoje parodoje ar konferencijoje pristatomos įvairių sričių naujovės bei inovacijos. Tai reiškia, kad kiekviena paroda suveikia lyg papildomas impulsas regiono ekonomikai“, – sako LITEXPO vadovas.

Pasak jo, Vilnius yra unikalioje padėtyje, nes turi realią galimybę tapti parodų ir renginių centru visame Baltijos šalių regione, nes tokio centro kaip LITEXPO neturi nei latviai, nei estai. Belieka neužmigti ant laurų, priimti apgalvotus sprendimus ir, svarbiausia, imtis realių veiksmų.

Gintaras Gimžauskas