Jeronimas Laucius. Pasaulio garsai

Iš visų žvaigždynų, planetų, galaktikų, iš dangaus tolių ir žemės gelmių aidi, sklinda matomo
ir nematomo pasaulio garsai.
Jais tarpusavyje susikalba žvaigždės, galaktikos, planetos, kalnai, pievos, ežerai.
Žemė klausosi tos Pasaulio kalbos ir nesupranta, kodėl žmonės jos negirdi.
Tuomet, kas svarbiausia, ji išverčia jau žmonėms girdima lietaus, miško, jūros bangų ošimo
kalba, aiškina jiems dangaus šviesos ir tamsos ženklais.
Bet žmonės nuo lietaus slepiasi po skėčiais, miške temato medžius, juos verčia lentomis,
pripuolę prie jūros, joje teskandina savo kasdienybes, o dangus su savo pranašiškais ženklais tampa vis labiau nepasiekiamas žmonių žvilgsniams.
Pasaulio garsai pasiekia visus, išskyrus tuos, kuriems jie labiausiai skirti – žmones.
Tačiau ir pasaulio garsų, ir žmonių viltys tos pačios – išgirsti, įsiklausyti ir suprasti.