Jau tų rankų darbštumas, minties vingrumas…

Šilalės rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje skaitytojų aptarnavimo skyriaus darbuotojos pakvietė į bibliotekos lankytojų darbų parodos „Mano laisvalaikis“ atidarymą. Kas nepatingėjo ateiti, tikrai  nesigailėjo valandos, turiningai ir šiltai praleistos kartu su įvairiausių darbelių kūrėjomis.

Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Danutė Šimkienė į parodos pradžią vedė skaitydama  prasmingą ištrauką iš  rašytojo, lietuviško žodžio menininko Juozo Tumo Vaižganto kūrinėlio „Lino darbų pasaka.“ Nuo senų senovės moterys buvo darbščios, akylos, kūrybingos. Net ir po sunkių darbų jos rasdavo laiko austi, megzti, siuvinėti, siūti…Dėlioti, anot Vaižganto, lapelį po lapelio, siūlą prie siūlo, derinti spalvų gamas…Lietuvių kultūros tradicijos, tautos dvasia, išryškinta J. T. Vaižganto „Pragiedruliuose,“ atsispindi ir šiuolaikinėje tautodailėje, ir laisvalaikiu darbščių rankų sukurtuose darbeliuose.

„Kas tau yra mezgimas – pomėgis ar darbas?“  Į tokį tiesmukišką D. Šimkienės klausimą Violeta Ambrozienė atsakė  nedvejodama – liga, tuo sukeldama susirinkusiųjų smagų  juoką. Iš tiesų, tai liga, kuri nepagydoma, bet teikianti pasitenkinimą, atpalaiduojanti nuo slogių minčių. V. Ambrozienė ne tik dailiai mezga, bet ir siuvinėja, neria vašeliu. Gal tik šeimininkaudama virtuvėje iš rankų ji padeda virbalus, o su vašeliu nesiskiria net ir kelionėse – greičiau ir prasmingai esą laikas prabėga. Parodoje buvo galima pasigėrėti bene vyriausios jos dalyvės Izabelės Pupšienės kryželiu siuvinėtais paveikslais. Būdama garbaus amžiaus, ir skaito, ir siuvinėja ji, nenešiodama akinių. Savo pomėgiu močiutė užkrėtė ir anūkę. Kai daugelis mokinių yra užsikrėtę kompiuterių „virusu“, negali atsistebėti  dvyliktokės Paulinos Stancelytės pomėgiais. Ji kuria gražius papuošalus, domisi dekupažu, siuvinėja. Iš tiesų subtilūs ir madingi jos darbeliai. Kūryba šiai merginai – tai atsipalaidavimas nuo slogių minčių, savęs išraiška, galų gale tai poilsis nuo pamokų.

Kūrybingas žmogus aplinkiniams tiesiog skleidžia gerą aurą. Dažnai „Norfos“ parduotuvėje prie prekystalio matydavau nuolat besišypsančią  Rimą Lidžiuvienę. Nė neįtariau, kad ji siuvinėja gražius paveikslus. Tai pomėgis, paveldėtas iš mamos Aldonos Venckienės, kuri ir Sibiro tremtyje palinkusi prie rankdarbių  praskaidrindavo slogią nuotaiką.  O štai Daiva Kaunienė yra profesionali siuvėja, bet savo laisvalaikį ji skiria kitokiai veiklai – gamina dekoratyvines dėžutes iš odos ir išsiuvinėja jas karoliukais. Kūrėja prisipažino, jog pradėjo gaminti dėžutes sau papuošalams sudėti, bet  tokia jos dovana, galvoju, pradžiugintų ne vieną moterį.

„Pirmoji mano gyvenimo laisvalaikio dalis prabėgo sporto salėse,“ – pasakojo Rozalija Bakanova.  Jaunystėje ji žaidė krepšinį, tinklinį, mėgo ir lengvąją atletiką. Dabar,  kai nebereikia skubėti į darbą, moteris suranda ramybę miške ar kokiame parke, ieškodama įdomesnės struktūros, spalvų išmarginto lapelio ar gėlės žiedo. Parodoje demonstruojami iš augalų kompozicijų jos sukurti spalvingi atvirukai. O Juzefa Jurkuvienė vaizdžiai pasakojo, kaip po kanalus braidžiodama rinkdavo vyteles pintiems dirbiniams. Ilgas ir sudėtingas vytelių  paruošimo procesas, tačiau moteriai kantrybės užtenka, nes anksčiau net 73 savo  darbus buvo pristačiusi parodai. Geraširdė daugelį padovanojo, todėl į šią parodą atvežė nedidelę dalį savo kūrinių.

„Baltai pavydžiu jums jūsų kantrybės, išmonės. Nuostabu, kad jūs bendraujat, pamokote viena kitą. Kuo daugiau kūrybingų žmonių, tuo gyvenimas bus gražesnis, prasmingesnis,“ – kalbėjo parodos atidaryme apsilankiusi savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Rasa Kuzminskaitė. O bibliotekos  direktorė Astutė Noreikienė visoms 13 parodos dalyvių įteikė padėkos raštus bei pakvietė  prie kavos puodelio.

Paroda veiks visą spalio mėnesį. Ne visas darbščių rankų biteles čia paminėjau, todėl verta parodoje apsilankyti ir patiems pamatyti. Ne tik moterys, bet ir vyrai turėtų kur akį paganyti…

Regina Čeidienė