Istoriniai Vilniaus pastatai gali atgyti: savininkai turėtų suskubti kreiptis paramos

Iki balandžio 30 d. vilniečiai kviečiami teikti paraiškas istorinių pastatų išorės tvarkymui. Savivaldybė remia nuo 60 iki 80 proc. istorinių pastatų tvarkybos darbų išlaidų. Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėja Donata Kabelkė pasakoja svarbiausius dalykus, kuriuos būtina žinoti norintiems pasinaudoti savivaldybės siūlomomis galimybėmis.

Donata, pirmiausiai bendrai aptarkime šios programos tikslus, vizijas. Ko siekiama šia programa?

Šia programa siekiama padėti Vilniaus miesto gyventojams saugoti ir tvarkyti kultūros paveldo objektus, kultūros paveldo vietovėse ir istoriniuose miesto rajonuose esančius kultūros paveldo statinius bei jų elementus: balkonus, lodžijas, karnizus, parapetus, langus, duris, kitus fasado elementus ir architektūrines detales.

Panašios programos Vilniaus mieste buvo įgyvendinamos ir anksčiau, bet 2023 metais jos visos atnaujintos bei sujungtos į vieną Vilniaus paveldotvarkos programą. Pagal ją nuo šių metų sausio 1 d. Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra priima gyventojų prašymus finansuoti kultūriškai vertingų pastatų išorės tvarkymą.

Į dalinį finansavimą gali pretenduoti ne tik Senamiestyje, bet ir kituose rajonuose – Antakalnyje, Naujamiestyje, Žvėryne, Rasų kolonijoje, Tuputiškėse, Skansene, Piromonte – esančių istorinių pastatų savininkai. Gyventojai gali gauti 60 proc. finansavimą pastatų išorės tvarkymui ir iki 80 proc. avarinės būklės balkonų bei kitų fasado elementų tvarkymui ar atkūrimui. Taip pat remiama ir medinės architektūros, medinių langų ir durų atnaujinimas ar neišlikusių atkūrimas.

Paminėjote medinės architektūros tvarkymą. Gal galėtumėte plačiau papasakoti, kodėl tai aktualu?

Atnaujintos programos išskirtinumas – specialios sąlygos medinės architektūros tvarkymui bei medinių langų ir durų restauravimui ar atkūrimui. Visų pirma, padidintas medinių istorinių pastatų tvarkymui skiriamo finansavimo intensyvumas. Tai reiškia, kad žmonės, siekdami susitvarkyti medinės architektūros objektą, atgaus daugiau lėšų.

Mūriniai namai finansuojami 60 procentų intensyvumu, o mediniai pastatai – 70 procentų. Mūriniuose namuose dažniausiai yra tvarkomi fasadai, stogas, pamatai, o mediniams namams papildomai yra skiriamas finansavimas ir pagrindinėms laikančiomis konstrukcijoms. Tai gali būti perdangos, pertvaros, namo stogo konstrukcijos.

Tai yra labai svarbu, nes medinis namas, skirtingai nei mūrinis, yra „gyvas“ namas. Šie namai greičiau dėvisi ir reikalauja intensyvesnės priežiūros, todėl siekiant išsaugoti autentiškus medinius Vilniaus pastatus skiriamas finansavimas įvairiausiems tvarkybos darbams atlikti.

Jeigu kalbėsime apie medinių langų bei durų tvarkymą, šiems objektams tvarkyti galioja supaprastinta tvarka. Šią sėkmingą patirtį regime kitose Baltijos šalyse bei bandome pritaikyti Vilniaus specifikai.

Mediniai langai ir durys yra daugelio istorinių pastatų išskirtinumas, pavyzdžiui, medinės durys dažnai turi įvairių puošybos elementų, o langai turi istorinius rėmų profilius, skaidymą, senus, unikalius metalinius uždarymo mechanizmus. Tai smulkios detalės, kurias, deja, galima lengvai prarasti keičiant medinį langą į plastikinį ar naujai gamykloje pagamintą medinį.

Netenkant senųjų langų ir durų, tam tikra prasme prarandamas vientisas pastato istorinis vaizdas, jis yra „globalizuojamas“. Tad atnaujinta Vilniaus paveldotvarkos programa siekia padėti išsaugoti smulkius elementus, kuriančius pastato autentiškumą.

Papasakokite šiek tiek daugiau apie minėtąją supaprastintą tvarką.

Žmogus, norėdamas tvarkyti kultūros paveldo objekte ar kitame istoriniame pastate esančius  autentiškus medinius langus ar duris, turi nueiti nelengvą kelią: parengti darbų projektus (juos, beje, gali rengti tik reikiamą kvalifikaciją turintys architektai), suderinti juos su paveldosaugos institucijomis, susirasti reikiamos kvalifikacijos meistrą, vykdyti darbų priežiūrą ir pan.

Tai pakankamai ilgas ir paprastam gyventojui sudėtingas procesas. Mūsų patirtis byloja, kad žmonės, įvertinę laiko ir finansines sąnaudas imasi tiesiog vykdyti savavališkus darbus ir istorinius langus pasikeičia į naujus, dažniausiai neturinčius nieko bendro su istoriniu pastato vaizdu.

Atnaujinta programa išlaisvina žmones iš šio biurokratinio proceso ir gyventojui realiai reikia atlikti tik dvi užduotis: pateikti prašymą dalyvauti programoje bei susirasti meistrą. Darbų projektų rengimu, jų suderinimu su reikiamomis institucijomis, atliktų darbų kokybės kontrole užsiims Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra.

Taip pat svarbu paminėti, kad medinių langų ir durų tvarkymas finansuojamas fiksuotos sumos principu – t. y. žmogui skiriama fiksuota suma pagal tvarkomų langų kvadratūrą arba durų kiekį, kuri išmokama tinkamai atlikus darbus.

Minėjote, kad Senamiesčio atnaujinimo agentūra konsultuoja dėl paraiškų parengimo.  Kodėl svarbu suteikti žmonėms informaciją apie paraiškas?

Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra yra pagrindinis Vilniaus paveldosaugos programos administratorius. Nuo 2024 m. sausio 1 d. agentūra priima gyventojų prašymus finansuoti kultūriškai vertingų pastatų išorės tvarkymą.

Senamiesčio atnaujinimo agentūra taip pat konsultuoja gyventojus, atsako į jų klausimus, prašo pakoreguoti, jei būtina, prašymus ar pateikti papildomus dokumentus. Taip pat padeda surasti medinių langų, durų ir medinės architektūros elementų restauratorius. Dažniausiai pirmiausia gyventojai bando išsiaiškinti, ar jų pastatas atitinka kriterijus gauti paramą. Taip pat neaiškumų kyla ir tuomet, kai pastatas turi ne vieną, o daugiau savininkų – yra daugiabutis.

Ar daugiabučių gyventojai taip pat turi galimybę gauti paramą?

Būtent tokie namai ir yra tikslinė programos auditorija. Daugiabučio tvarkymu ir paraiškos pateikimu turi užsiimti bendro naudojimo objektų administratorius ar daugiabučio namo bendrija. Būsto savininkams reikia kreiptis į juos ir prašyti tvarkyti pastatą. Jei bus gautas daugiau nei pusės gyventojų pritarimas, administratorius ar bendrija parengs reikiamus dokumentus.

Taip pat gyventojai gali sudaryti jungtinės veiklos sutartį konkretiems tvarkybos darbams atlikti. Tokiu atveju visų reikiamų dokumentų parengimu rūpinasi patys gyventojai.

Ar juntamas žmonių susidomėjimas programa?

 Iš tiesų juntamas. Vos tik paskelbus paraiškų  priėmimą organizavome nemažai konsultacijų, kurios buvo gausiai lankomos. Vyko susitikimai su gyventojais dėl Vilniaus paveldotvarkos programos. Žinoma, tikriausiai dalis projektų nusikels į kitus metus, nes prieš teikiant prašymą dalyvauti programoje reikia atlikti namų darbus: gauti daugiau nei pusės namo gyventojų pritarimus, paruošti namų tvarkybos projektus, gauti leidimus darbams atlikti.

Ne visi norintys dalyvauti programoje žmonės per tris mėnesius suspėjo tai atlikti. Vis dėlto šiai dienai mes turime apie 50 pateiktų prašymų, kurių kompensuojamoji vertė yra beveik trys milijonai eurų. Priminsiu, kad nuo šių metų kompensuojamoji dalis yra padidėjusi (pavyzdžiui, už avarinės būklės balkonų tvarkymą galima atgauti net iki 80 procentų investuotų lėšų, o tai yra tikrai ženklios sumos).

Veikiausiai žmones labiausiai ir motyvuoja finansinė pagalba, nes tvarkybos darbai įprastai labai brangūs, tad finansinė našta gyventojams iš tiesų didelė. Regime, kad finansavimo padidinimas turėjo įtakos prašymų kiekiui.

Ką dar reikšmingo galėtumėte pridurti?

Įgyvendindami programą pastebėjome, kad į mus kreipiasi gyventojai, kurių pastatai būna labai prastos būklės. Todėl noriu akcentuoti, kad svarbu ne tik pastatų tvarkyba, bet ir prevencinė pastatų priežiūra. Neužtenka  pastatą susitvarkyti vieną kartą per dešimtmetį, istorinių pastatų priežiūroje prevencija, leidžianti išvengti didesnių pažeidimų, yra labai reikšminga.

Sostinės savivaldybė šiais metais inicijavo konsultacijas istorinių pastatų gyventojams, kurių metu jie galėjo gauti naudingos informacijos apie savo namų būklę, pažeidimus ir jų priežastis.

Taip pat planuojame parengti lietaus nuvedimų sistemų rekomendacijas, nes matome, kad dėl nekokybiškai įrengiamos lietaus nuvedimo sistemos net ir naujai sutvarkytų pastatų fasadų būklė sparčiai blogėja. Tad bandome žmonės edukuoti ir patarti, kaip vykdant prevencinius priežiūros darbus apsisaugoti nuo didelių ateities investicijų pastatų tvarkybai.

Taip pat svarbu paminėti, kad ši programa yra tęstinė. Nors paraiškų teikimo terminas baigsis balandžio 30 d, kitais metais, nuo sausio 1 iki balandžio 30 vėl bus priimami gyventojų prašymai. Tad žmonės visus metus gali ruoštis šiam žingsniui ir kitais metais dalyvauti Vilniaus paveldotvarkos programoje.

Vilniauspaveldas.lt

Sauliaus Žiūros nuotr.

Komunikacijos skyrius