Įstatymo išleidimas dar nereiškia jo įgyvendinimą

„Raseinių kraštas – modernus piligrimystės centras, patrauklus gyventi, investuoti ir svečiuotis“, – tokiais žodžiais pasitinka kiekvieną Raseinių rajono savivaldybės svetainės lankytoją. Su šios savivaldybės meru dr. Arvydu Nekrošiumi, kovo 10-ąją pasitikusi savo 40-metį, ir kalbamės apie piligrimystės plėtrą, regioninę politiką, savivaldą reglamentuojantį įstatymą ir kitus teisės aktus.

Gerb. mere, baigiasi pirmieji darbo rajono meru metai. Ar pasikeitė požiūris, susiformavęs būnant Seimo nariu, dirbant akademinį darbą, į savivaldą? Jei taip, kokie tie pasikeitimai?

Pats požiūris į savivaldą gal stipriai ir nepasikeitė, tiesiog atėjo suvokimas, jog teorija yra viena, bet praktikoje dažnai viskas nutinka kitaip. Būnant Seimo nariu, tekdavo tik įsivaizduoti savivaldos darbą per teoriją ir dokumentaciją, o dabar viskas suvokiama praktiškai, patiriant savo kailiu. Supranti, jog įstatymo išleidimas dar nereiškia jo įgyvendinimą, visą „darbinį“ įgyvendinimo procesą tenka atlikti pačiai savivaldai.

Vietos savivaldos įstatymas buvo atnaujintas Jums dar būnant Seimo nariu. Galbūt pastebėjote įstatyme keistinų dalykų?

Nors pasikeitė ir Vietos savivaldos įstatymas, ir visi kiti su šiuo įstatymu susiję teisės aktai, tačiau retkarčiais atsiduriame tam tikruose teisiniuose spąstuose, kuomet vienas dokumentas įpareigoja elgtis vienaip, o kitas – kitaip. Todėl tampa sudėtinga kartais suprasti, kaip būtų teisingiausia daryti, pavyzdžiui, kuriant mero metinę ataskaitą, organizuojant Tarybos narių darbą, reguliuojant švietimo įstaigų vadovų pavaldumą, leidžiant teisės aktus ir panašiai. Kaip ir kiekvienoje situacijoje – reikėtų, kad būtų žiūrima bendru, viską apimančiu požiūriu ir visi įstatymai nurodytų elgtis vienodai.

Ką manote apie įstatymu apibrėžtas mero galias?

Natūralu, kai gauni daugiau laisvės, gauni ir daugiau atsakomybės. Žinoma, vertinu tai, kad meras dabar turi daugiau galimybių priimti sprendimus, o ne tik būti oficialiu vadovu, tačiau tuo pačiu tai pridėjo daugybę papildomo biurokratinio darbo. Tenka perskaityti daugybę dokumentų iš įvairiausių sričių, tad norint atsakingai priimti sprendimus, juos pasverti ir įvertinti, tenka daug konsultuotis ir tam skirti daug daugiau laiko nei įprastai.

Raseiniai – Jūsų gimtasis rajonas. Kokios, Jūsų manymu, šio rajono stipriosios pusės ir kaip jos panaudojamos ar gali būti panaudotos?

Neabejotinai, Raseinių rajono stiprioji pusė yra lokacija Lietuvos žemėlapyje. Esame ne tik pačioje valstybės širdyje, bet ir visiškai šalia pagrindinės šalies arterijos – autostrados. Kiek tai šiuo metu išnaudojame – diskutuotina, bet stengiamės tai akcentuoti ir paversti rajono privalumu – visomis jėgomis. Kita mūsų rajono ypatinga savybė –  turime tam tikrus objektus, kurių kituose rajonuose nerasite. Pavyzdžiui, praėjusiais metais lankytojams atvertas aukščiausias ir ilgiausias Lietuvoje Lyduvėnų geležinkelio tiltas. Šiam įvykiui ruošėmės ilgai ir iš anksto, todėl šiuo metu mane be galo džiugina, kad tokia lankytina vieta pagaliau padeda augti ir klestėti Lyduvėnų miesteliui. Čia ima kurtis verslai ir įvairios pramogos turistams. Kitas mūsų rajono žymus objektas – memorialas Lietuvos partizanams Kryžkalnyje. Šioje vietoje vyksta vis daugiau renginių, kurie įdomūs ne tik mūsų rajono, bet ir visos Lietuvos gyventojams ir turistams. Šiuo metu vienas pagrindinių mūsų savivaldybės tikslų – pilnai įveiklinti šį objektą, tikime jo patrauklumu ir artimiausioje ateityje sieksime dar didesnio jo populiarumo. Ir, žinoma, svarbiausias mūsų krašto objektas – Šiluva ir jos didinga istorija. Ne veltui mūsų krašto vizijoje įvardijome, kad esame „modernus piligrimystės centras“, tai visiškai atitinka Raseinių krašto identitetą, todėl siekiame jį išlaikyti ir stiprinti.

Taigi vienas iš Raseinių rajono ypatumų – plačios galimybės piligriminiam turizmui. Kas šioje srityje jau padaryta ir kokie darbai planuojami?

Šiuo klausimu dirbame visomis kryptimis. Rajone turime įsteigtą Šiluvos piligrimų centrą, kuriam vadovauja be galo atsidavęs ir savo darbą mylintis žmogus, todėl centre nuolat vyksta įvairiausi renginiai, pritraukiama daugybė piligrimyste besidominčių žmonių ne tik iš Lietuvos, bet ir viso pasaulio. Kaip tik balandžio mėnesį pasirašėme bendradarbiavimo sutartį turizmo srityje su Vilniaus rajono savivaldybe. Tikimės, kad ypač gausia tikinčiųjų bendruomene pasižymintis Vilniaus rajonas Šiluvą greitu metu atras iš naujo. Taip pat aktyviai siekiame bendro sutarimo su Kultūros paveldo departamentu, kuris iki šiol neleido įgyvendinti jokių investicijų architektūros srityje šiame miestelyje. O mūsų siekis, kad čia pagaliau galėtų kurtis maži viešbutukai ir svečių namai, kurie garsiųjų Šiluvos atlaidų metu galėtų priimti čia atvykstančius gausius piligrimų srautus.

Sėkmingai piligriminio turizmo plėtrai labai svarbus ir regioninis, ir tarptautinis bendradarbiavimas. Kaip sekasi plėtoti šį bendradarbiavimą?

Dar 2018 m. pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su Oremo savivaldybe. Mus jungia vienas, tačiau esminis įvykis, dėl kurio buvo siekta užmegzti abipusį tarptautinį bendradarbiavimą. Oremo savivaldybės teritorijoje yra Mergelės Marijos apsireiškimais garsėjanti Fatima. Panašiu, tačiau gerokai ankstesniu apsireiškimu garsėja ir Raseinių rajone esantis Šiluvos miestelis, todėl ypatingai didelis dėmesys, palaikant tarptautinius santykius, skiriamas religiniam turizmui. Mūsų savivaldybės delegacijos kasmet dalyvauja Tarptautinėse religinio turizmo dirbtuvėse, lankosi Fatimoje, Oremo miesto šventėje. Šis Portugalijos miestas priklauso septynių svarbiausių Europoje Marijos šventovių asociacijai. Mes siekiame būti pirmieji nuo asociacijos įkūrimo, kurie taip pat prisijungs prie šios asociacijos veiklos. Apie tai kalbamės tiek su pačios asociacijos, tiek ir su Oremo miesto atstovais.

Kiek palanki šiam bendradarbiavimui esanti regioninė politika? Į ją buvo dedama daug vilčių, bet realiai atrodo nėra viskas taip gerai, kaip buvo tikimasi. Jūsų manymu, kokios to priežastys?

Tiesa, piligriminis turizmas mūsų šalyje iš tiesų yra stipriai nustumtas į šalį. Pagrindinė to priežastis – valstybės požiūriu tai yra ekonomiškai nenaudinga turizmo sritis. Tačiau mažai kas geba suvokti šiuolaikinio piligrimo „paveikslą“. Iki šiol daugelis įsivaizduoja, kad tai vargšas, basas su lazda per pasaulį keliaujantis tikintysis. Iš tiesų šių dienų piligrimai yra aktyvūs, apsišvietę, plačios pasaulėžiūros asmenys, turintys finansinių ir socialinių galimybių keliauti po pasaulį, domėtis religine kultūra, ją remti, įsigyjant suvenyrus, susimokant už nakvynę ir maistą, užsakant ekskursijas ir naudojantis visa miesto sukuriama infrastruktūra. Mes bandome šį požiūrį keisti, tačiau tai ilgalaikiai procesai, kurių rezultatai ne taip lengvai pastebimi.

Raseinių rajonas priklauso Kauno regionui. Kokios galimybės atsiveria ar gali atsiverti įgyvendinant regiono plėtros projektus?

Didelę dalį projektų esame suplanavę Kauno regiono funkcinės zonos strategijoje – visi jie skirti piligriminiam ir pažintiniam turizmui: lankymui pritaikysime Raseiniuose esančią centrinę Žemaičio aikštę, Prabaudos pušyną, Jono Pauliaus II aikštę ir įvažiavimą į Šiluvos miestelį, Dainų slėnį prie Dubysos upės Ariogaloje bei Lakštingalos, Kalniškių ir Lyduvėnų poilsiavietes ir Maironio gimtinės prieigas Betygaloje.

Taip pat bus įgyvendinamas informacinių technologijų ir techninės kūrybos projektas Kaišiadorių, Jonavos ir Raseinių rajonų savivaldybėse; vyks Raseinių, Kėdainių, Kaišiadorių, Jonavos, Kauno rajonuose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimas, o mūsų Socialinės paramos skyrius prisidės prie asmenų su intelekto ir psichikos negalia institucinės globos pertvarkos įgyvendinimo (bus perkami 3 apsaugoti būstai bei remontuojamos patalpos ir įsigyjama įranga, baldai, transporto priemonės).

Kokie projektai Raseinių rajone įgyvendinami pastaraisiais metais?

Svarbiausias mūsų rajono projektas – Kultūros centro pastato rekonstrukcija – jau eina visiškai į pabaigą, tačiau tai labai svarbus įvykis mūsų rajonui, nes šis projektas dėl įvairiausių priežasčių truko daugiau nei dešimtmetį. Tad, šio projekto užbaigimo dienos laukia tikrai kiekvienas raseiniškis.

Toliau esame suplanavę daugiafunkcio jaunimo ir senyvo amžiaus asmenų centro statybą, Blinstrubiškių socialinės globos namų senyvo amžiaus asmenims reikalingos infrastruktūros atnaujinimą ir plėtrą (su naujo filialo statyba Šiluvoje), ugdymo prieinamumo didinimą atskirtį patiriantiems vaikams (Raseinių Viktoro Petkaus progimnazijos, Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos, Šaltinio progimnazijos ir Ariogalos gimnazijos pastatų pritaikymas) ir Lyduvėnų bendruomenės pastato statybą.

Visi šie projektai mūsų rajonui labai svarbūs ir reikalingi, todėl tikimės, kad jie eisis daug geriau nei minėtasis Raseinių rajono kultūros centro pastato rekonstrukcijos projektas.

Raseinių rajonas turi bene ilgiausią autostrados Vilnius – Klaipėda atkarpą, o kokia padėtis su kitais rajone esančiais keliais? Kas džiugina ir kas kelia rūpestį plėtojant infrastruktūrą.

Kaip ir visoms Lietuvos savivaldybėms, tai skaudi tema, bet mes iš visų jėgų stengiamės šią sritį gerinti ir šių metų rajono biudžete kelių priežiūrai skyrėme daug daugiau lėšų nei pernai. Taip pat patvirtinome 2024–2027 m. Kelių ir gatvių kapitalinio remonto darbų prioritetinį sąrašą. Orientuojamės į gyvenamąsias vietoves, gyventojų, būstų skaičių, įtaką eismo saugumui, visuomeninės paskirties objektų pasiekiamumo užtikrinimą, jungtis su kitomis gyvenvietėmis, gatvėmis ir pačių gyventojų norą finansiškai prisidėti prie remonto.

Ir pabaigai pakalbėkime apie Jūsų pomėgius, kurių, kaip matyti iš viešai paskelbtos biografijos, gan nemažai: ir šachmatai, ir programavimas, ir Sci-Fi filmai, ir aktyvus dalyvavimas projektuose. Ar tapus meru belieka laiko pomėgiams ir kuriems vis tik stengiatės surasti laiko?

Anksčiau nei meru, pirmiausia tapau savo sūnaus tėvu, todėl šiuo metu jis ir šeima užima pagrindinę vietą mano gyvenime. Noriu matyti ir prisiminti, kaip jis užauga, mokosi ir pažįsta pasaulį, todėl esu įsitikinęs, jog šiuo metu visi pomėgiai gali palaukti.

Dėkoju už pokalbį.

 Indrė Levickytė

Straipsnis paskelbtas „Savivaldybių žinios“, 2024 Nr.4