Į naujus metus su senais pažadais arba padangų atliekų tvarkyme – nieko naujo

Pastaraisiais metais pasaulyje kasmet vidutiniškai parduodama apie 1,6 mlrd. padangų. 2021 m. Lietuvoje vidaus rinkai, Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, buvo patiekta daugiau kaip 37 tūkst. tonų naujų padangų, surinkta naudoti nebetinkamų padangų kiek daugiau kaip 36 tūkst. t. 2022 m. įvežta daugiau kaip 38 tūkst. t padangų, surinkta naudoti nebetinkamų padangų daugiau kaip 33 tūkst. t. Tačiau tie skaičiai toli gražu neatitinka tikrovės, nes Lietuvoje iki šiol neaišku, kiek realiai į Lietuvą patenka padangų,

O kiek lieka nesuskaičiuota?

„Sukontroliuoti oficialiai dirbantį ir mokesčius mokantį verslą nėra sudėtinga. Kiekvienas padangų importuotojas privalo deklaruoti, kokį kiekį padangų jis įvežė, bet kiek padangų į Lietuvą patenka kitais keliais – visiškai neaišku. Padangos atkeliauja kartu su automobiliais. Po kelias padangas galima įsivežti automobilių bagažinėse. Pagaliau, kas gali paneigti, kad gali būti įvežamas ir didesnis padangų kiekis, kuris oficialiai nefiksuojamas“, – svarsto VšĮ PATS LT direktorė Danguolė Butkienė.

Į Lietuvą įvežamos ir padangų atliekos. Vieni jas įsivežę verslininkai panaudoja kaip žaliavą naujiems gaminiams. Kiti – deja, ankstesnių metų patirtis rodo, kad šios atliekos ne visada tampa žaliava. Kadangi Atliekų tvarkymo įstatymas pripažįsta ir pradinį apdorojimą, kai atliekai panaudojami fizikiniai, terminiai, cheminiai ar biologiniai procesai, įskaitant rūšiavimą, kurių metu pakeičiamos atliekų savybės tam, kad sumažėtų jų tūris ar pavojingumas, supaprastėtų ir pagerėtų atliekų naudojimas, padangų atliekos, tarp jų ir įvežtos iš kitų šalių, gali tapti laikas nuo laiko pasikartojančių gaisrų priežastimi. Tokiai įmonei pristatytos padangų atliekos oficialiai vadinamos sutvarkytomis ir toks sutvarkymas tiesiogiai siejasi su pinigais, bet realiai kuriamos atliekų sankaupos, apie kurių egzistavimą atsakingos tarnybos sužino kilus nelaimei ar įsikišus visuomenei.

Žiupsnelis Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje pateiktos statistikos.

Metai	Patiektas vidaus rinkai padangų kiekis, t	Lietuvoje surinkta naudoti nebetinkamų padangų, t	Apdorota, perdirbta, panaudota, paruošta naudoti pakartotinai ar eksportuota naudoti nebetinkamų padangų, t
2017	29 319,620	28 237,748	26 851,785
2018	28 099,667	23 421,095	25 417,150
2019	30 741,209	28 315,446	27 374,216
2020	31 004,689	31 403,622	29 924,524
2021	37 060,166	36 022,787	37 731,042
2022	38 190,874	33 286,248	33 874,091

Agentūra pažymi, kad  2021 m. sutvarkytas atliekų kiekis gerokai viršija surinktų atliekų kiekį, nes UAB „Ekobazė“ 2021 metais tvarkė 2019–2020 m. surinktas padangų atliekas Tačiau, kiek per metus į Lietuvą įvežama naudojimui nebetinkamų padangų surasti statistikos nepavyko. Tad peršasi išvada, kad tokios statistikos ir nėra arba ji paslėpta po kitais skaičiais, kad ir po surinktų padangų atliekų kiekiu. O ten, kur kyla neaiškumų, kaip taisyklė atsiranda ir įvairios landos ir landelės bei jas lydintys pelniukai.

Pasak VšĮ PATS LT direktorės Danguolės Butkienės, Aplinkos ministerija ir kiti aukšti pareigūnai ne kartą žadėjo išsiaiškinti realius  į Lietuvą patenkančių padangų ir naudojimui nebetinkamų padangų kiekius, bet toliau pažadų iki šiol nenuėjo.

Padangų atliekų surinkimas

Užėjus kalbai apie padangų atliekų surinkimo infrastruktūrą, beveik visada kaip didžiausias pasiekimas ir patogumas gyventojams nurodomos regionų atliekų tvarkymo centrams priklausančios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Šiuo metu jų yra 115. Teigiama, kad labai patogu gyventojams nuvežti į jas ir nemokamai palikti 4–5 naudojimui nebetinkamas padangas. „Tokios infrastruktūros, kurios nemokamai priima po 4–5 senas padangas, kitose šalyse nėra. Bent kiek išsivysčiusiose šalyse naudojimui nebetinkamos padangos paliekamos autoservisuose. Netvarkingose šalyse jos numetamos, kur papuolė, o valstybė, naudodama biudžeto lėšas, jas surenka. Pas mus sukurta infrastruktūra, kuri išlaikoma iš mokesčių mokėtojų ir gamintojų-importuotojų kišenės. Ir gyventojai, to net nežinodami, už tos pačios padangos sutvarkymą, sumoka du–tris kartus. Tai pasipinigavimui sukurta infrastruktūra“, – šalyje esančią padangų surinkimo infrastruktūrą kritiškai vertina  Danguolė Butkienė.

Gamintojams importuotojams sudarytos tokios sąlygos, kad gamintojai jie pirmiausia turi sutvarkyti regionų atliekų tvarkymo centrų surinktas senas padangas, traktuojant, kad tai yra pagal vidaus rinkai patiekiamo padangų kiekio privalomos dalies – 80 proc. sutvarkymas. „Su tuo būtų galima sutikti, jei tai būtų pereinamasis laikotarpis ir kažkas būtų daroma, kad padangų atliekų regionų atliekų tvarkymo centruose nebeliktų, o prievolė surinkti  padangų atliekų įstatymu numatytą kiekį būtų įvykdoma per autoservisus“, – mintimis dalijasi pašnekovė.

Įstatymas įpareigoja autoservisus nemokamai priimti senas padangas, bet nei Aplinkos ministerijai, nei kitoms valdžios institucijoms neužtenka ryžto pasiaiškinti, kaip autoservisai gauna surinktų padangų atliekų tvarkymui reikalingą finansavimą iš importuotojų gamintojų. „Niekam nerūpi, ar autoservisai gauna finansavimą, ar visiškai negauna, ar jie privalo papildomai mokėti už padangų atliekų sutvarkymą. Tiesiog Lietuvoje taip ir neatsiranda politinės valios nuspręsti, kaip padangų atliekas turi sutvarkyti autoservisai. Jei jie privalo senas padangas priimti nemokamai, kas turi finansuoti jų sutvarkymą, – akcentuoja VšĮ PATS LT direktorė Danguolė Butkienė. – Užuot išsprendus šį klausimą, sukurta žmonių vaikymo infrastruktūra – regionų atliekų tvarkymo centrų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Pinigai labai gerai plaukia iš visų pusių, o servisai taip ir paliekami nežinioje: priimkite nemokamai, o iš kur gausite lėšų toms atliekoms sutvarkyti, kas atvažiuos jų paimti, taip ir neaišku. Ta situacija pasinaudoja tvarkytojai, kurie iš servisų, kaip ir iš gamintojų importuotojų, už padangų atliekų išvežimą ima pinigus. Kadangi rinkoje gan didelė konkurencija, mažesni autoservisai ir vengia priimti naudojimui nebetinkančias padangas, nes iš jų tų atliekų nemokamai niekas nepriima. Mokėti 200 eurų už padangų atliekų toną ne kiekvienas verslas gali.“

VšĮ PATS LT vadovė pastebi ir dar vieną negerovę – yra atvejų, kai tvarkytojas atvažiuoja su puspilne, galbūt iš kelių autoservisų pakrautų senų padangų fura, joje esamo atliekų kiekio nesveria, kelias padangas įkrauna ir jau sveriamas visas krovinys. „Kitaip sunku paaiškinti, kodėl Kauno regiono atliekų tvarkymo centre per didelių gabaritų atliekų aikšteles surenkama 1800 tonų senų padangų. Turbūt Kauno regiono gyventojai nė vienos senos padangos nepalieka autoservise, nes aikštelėse tik iš gyventojų priimamos senos padangos. Vilniaus regiono aikštelėse surenkama apie 1200 tonų, Alytaus – 400 tonų, nors kažkada buvo 1000 tonų. Taigi Alytaus RATC gamintojus importuotojus skatina senas padangas rinkti per servisus“, – mintimis dalijasi Danguolė Butkienė.

Padangų atliekos ir tvarumas

„Tinkamai nesutvarkytos padangų atliekos išties gali turėti ne taip mažą neigiamą poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai. Aš jau nekalbu apie laikas nuo laiko pasikartojančių gaisrų, per kuriuos degančios senos padangos į aplinką išmeta visą puokštę teršalu.  Netvarkoma sena padanga tampa grėsme aplinkai. Padangų gamybai naudojamos įvairios cheminės medžiagos, kurios išsiskyrusios į aplinką gali sukelti pavojų žmogaus sveikatai ir gamtai. Padangose gali būti sunkiųjų metalų, tokių kaip švinas ir cinkas. Tad iš netvarkytos padangų atliekos jie gali patekti į dirvą ir vandenį, o paskui – ir į žmogaus organizmą. Be to, netvarkomos padangų atliekos – prarandama žaliava, kuri labai svarbi, jei kalbame apie resursų taupymą ir taip visų kalbomis pamėgtą tvarumą, – pabrėžia  VšĮ PATS LT direktorė Danguolė Butkienė ir pajuokauja. – Išties padangų atliekos būtų kenksmingos, jei įvairioms institucijoms ir verslui jų sutvarkymas ar nesutvarkymas nebūtų toks pelningas.“

Karolina Baltmiškė