Gyventojams ir aplinkai svarbūs darbai Lietuvos vaistažolių sostinėje

Apie praėjusiais metais nuveiktus ir šiemet atliekamus svarbius infrastruktūros darbus, Tūkstantmečio mokyklos kūrimą, puoselėjamas tradicijas ir apie reikalingas Vietos savivaldos įstatymo pataisas kalbamės su Švenčionių rajono savivaldybės meru Rimantu Klipčiumi

Gerb. mere, Švenčionys jau seniai pelnė Vaistažolių sostinės vardą. Atsiranda su tuo susiję viešųjų erdvių tvarkymai, verslai, pramogos. Kokiais darbai, renginiais bus papildytas šis išskirtinis vardas šiemet?

Kiekvieną atvykstantį į Švenčionių miestą svetingai pasitinka levandų laukai, primindami apie tai, kad Švenčionys – vaistažolių sostinė. Žadame ties padarytais darbais nesustoti ir rekreacines erdves – vaistažolių laukų plotus – plėsti.

Siekdama dar labiau sustiprinti šį įvaizdį ir pasidalinti žolelių magijos džiaugsmu su visa Lietuva, Švenčionių rajono savivaldybė 2024 m. planuoja organizuoti tradicija tapusį vaistažolių rinkimo čempionatą „Švenčionys – Lietuvos vaistažolių sostinė“.

Kokie Švenčionių savivaldybei buvo praėję metai?

Viena iš aktualiausių pastarųjų metų problemų – nepakankamas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas ir sistemos efektyvumas. Pasenusi infrastruktūra, prasta vandens kokybė bei vandens ir nuotekų tinklų nebuvimas dalyje rajono teritorijos – nemenkas iššūkis, reikalaujantis labai didelių investicijų. Dalį šių problemų pavyko įveikti įgyvendinus du didelės apimties projektus Švenčionių, įskaitant Cirkliškio kaimo, Švenčionėlių bei Pabradės aglomeracijose. Pagrindinės įvykdytos veiklos – vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų statyba Švenčionėlių, Švenčionių ir Pabradės aglomeracijose sudarys galimybę prisijungti prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų 830 namų ūkių ir 1456 rajono gyventojams. Švenčionių rajono savivaldybė vien prie projekto įgyvendinimo Švenčionių ir Švenčionėlių aglomeracijose prisidėjo 3,6 mln. eurų. Įvertinus glaustus projekto įgyvendinimo terminus šios svarios investicijų sumos skyrimas vienos srities (nors ir prioritetinės) problemoms spręsti buvo pakankamas iššūkis savivaldybės biudžeto subalansavimui. Teko priimti nelengvus sprendimus nukeliant ateičiai taip laukiamas investicijas į kitus, ne mažiau svarbius, sektorius.

Ką manote apie Vietos savivaldos įstatymu pakeistas mero funkcijas? Galbūt išaiškėjo keistinų dalykų?

Vietos savivaldos įstatymu mero funkcijos buvo praplėstos itin plačiai. Visų jų vykdymo meras negali pats realiai aprėpti. Dėl to merui įstatymu turi būti sudarytos visos sąlygos pasirinkti, ar pačiam mero funkcijas vykdyti, ar jų vykdymą patikėti merui tiesiogiai pavaldiems darbuotojams, t. y. bet kuriam iš savivaldybės vicemerų ar savivaldybės administracijos direktoriui. To įstatyme trūksta. Šiuo metu įstatyme numatyta galimybė mero funkcijų tik dalį ir tik savivaldybės administracijos direktoriui patikėti.

Čekiukų skandalas paskatino politikus pakeisti įstatymą ir dabar savivaldybių tarybos nariai gauna atlyginimą. Kaip vertinate išryškėjusią situaciją ir iš to išplaukusią įstatymo pataisą?

Vertinu teigiamai. Įstatymo pakeitimas panaikino dviprasmiškus traktavimus, tapo aiškus ir suprantamas. Tarybos narys gauna atlyginimą – situacija išspręsta.

Kaip savivaldybės tarybos nario atlyginimas susietas su jo veikla?

Susietas su savivaldybės tarybos posėdžių ir komitetų lankymu. Bet kuriuo atveju, manau, kad įstatyme turėtų būti įteisinta galimybė savivaldybės tarybos nariui savivaldybės tarybos posėdžiuose dalyvauti nuotoliniu būdu esant svarbiai priežasčiai ir taip neprarasti dalies savivaldybės tarybos nario atlyginimo. Nematau logikos, kuomet tą pačią dieną vykstančiame komitetų posėdyje savivaldybės tarybos narys gali dalyvauti nuotoliniu būdu, o dalyvavimą savivaldybės tarybos posėdyje įstatymas riboja. Tokiu būdu savivaldybės tarybos narys netenka dalies darbo atlyginimo.

Šie metai – įvairių rinkimų metai ir, tikėtina, kad kai kurių politikų vienas arkliukų bus savivaldos savarankiškumo stiprinimas. Pažadų būta daug, ar tai proporcinga realiai savivaldybių padėčiai? Ką manote apie savivaldos savarankiškumą: kas gerai, ko pasigendate?

Savivaldai būtinas savarankiškumas, tačiau savarankiškumas yra neatskiriamas nuo savivaldos realių finansinių galimybių. Nesant šių galimybių, lieka tik gražūs pažadai. Todėl norėtųsi, kad politikai rinkimuose žadėdami stiprinti savivaldos savarankiškumą taip pat pasisakytų ir apie stiprinimo finansus, iš kokių finansavimo šaltinių tai bus, bei viziją, kaip tai bus įgyvendinta.

Artėja pokyčiai ugdymo sistemoje – klasės dydis, įtraukusis ugdymas, kuo geri šie pokyčiai ir kas kelia nerimą?

Pirma, mažesnis klasės dydis leistų mokytojams skirti daugiau individualaus dėmesio kiekvienam mokiniui, o tai gali prisidėti prie geresnių mokymo rezultatų bei mokinio emocinio ir socialinio vystymosi. Taip pat mažesnėje klasėje mokiniai gali lengviau bendrauti su mokytojais ir bendraamžiais bei jaustis saugesni ir patogiau. Tačiau siūlomi sprendimai palies tik pavienes mūsų savivaldybės gimnazijų klases. Planuojama įtraukiojo ugdymo plėtra visose mokyklose suteikia galimybę skirtingų gebėjimų ir poreikių mokiniams gauti tinkamą paramą ir galimybes lavinti savo gebėjimus kuo arčiau namų ir šeimų.

Tačiau kai kurie šie pokyčiai taip pat gali kelti nerimą. Pavyzdžiui, mažesnis klasės dydis gali reikalauti didesnių finansinių išteklių ir papildomų mokytojų, kas gali būti iššūkis valstybės biudžetui. Įtraukusis ugdymas – nemenkas iššūkis tiek švietimo įstaigų vadovams, tiek mokytojams, tiek savivaldybei. Turbūt didžiausi iššūkiai kyla dėl to, kad trūksta specialistų: pedagogų, logopedų, specialiųjų pedagogų, psichologų ir kt. specialistų. Jei į rajono gimnaziją ateitų mokytis mokinys, turintis klausos ar regėjimo negalią, nė viena rajono gimnazija negalėtų suteikti tinkamos pagalbos, nes neturi surdopedagogo ar tiflopedagogo. Manau, kad įtraukiojo ugdymo sistema turėtų būti tvarkoma nuosekliai, laipsniškai, apgalvotai.

Žinoma, svarbu suprasti, kad šie pokyčiai siekia pagerinti mokinių mokymosi rezultatus ir gerovę, todėl vertėtų aktyviai siekti jų įgyvendinimo ir ieškoti efektyvių būdų, kaip juos įgyvendinti.

Pasigirsta nuomonių, kad tokiais pokyčiais valstybė bando atsikratyti švietimo užleidžiant vietą privačioms mokykloms. Ką manote?

Manau, kad tokios nuomonės gali būti pagrįstos tam tikrais faktais, bet reikia atsižvelgti į platesnį kontekstą. Valstybės parama privačioms mokykloms gali būti vertinama, kaip būdas pagerinti švietimo sistemos veikimą ir suteikti daugiau pasirinkimo galimybių tėvams. Tačiau taip pat svarbu užtikrinti, kad privačios mokyklos nepradėtų dominuoti švietimo sektoriuje ir nesumažintų viešųjų mokyklų galimybių. Svarbu, kad valstybės finansavimas būtų paskirstytas teisingai ir skaidriai ir kad visiems vaikams būtų užtikrintos lygios galimybės gauti kokybišką švietimą, nepaisant to, ar jie mokosi viešoje ar privačioje mokykloje. Taigi, svarbiausia yra užtikrinti, kad švietimo sistema būtų lygi ir prieinama visiems, nepriklausomai nuo jų finansinės padėties ar kitų aplinkybių.

Ir pabaigai, kokius darbus, sumanymus savivaldybė įgyvendins 2024 metais?

Jau turime pasitvirtinę pagrindinius veiklos ir finansinius dokumentus – Strateginį veiklos planą 2024–2026 metams bei šių metų savivaldybės biudžetą. Suplanuotos lėšos Ekonominės aplinkos ir investicijų, Infrastruktūros ir gyvenamosios aplinkos, Kultūros, švietimo ir sporto, Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos, Savivaldybės valdymo, Žaliojo kurso programų įgyvendinimui. Numatome įgyvendinti išties pakankamai daug darbų, tačiau, kaip svarbiausius, norėčiau išskirti šiuos:

Yra skirtos lėšos ir jau pasirašyta „Tūkstantmečio mokyklos II“ projekto įgyvendinimo sutartis. Tikimės, kad rajono gimnazijose diegiamos socialinės ir kultūrinės inovacijos teigiamai paveiks mokinių pasiekimų rezultatus. Taip pat keliame ambicingą tikslą padidinti kokybiškų švietimo paslaugų prieinamumą kiekvienam bendrojo ugdymo mokyklų mokiniui.
Planuojame šiais metais užbaigti Pabradės miesto nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos darbus, išplečiant nuotekų valymo įrenginių pajėgumus iki 1950 m³/d.
Eilę metų laukęs savo eilės Nalšios muziejus šiais metais sulauks investicijų, modernizuotos muziejaus erdvės bus pritaikytos inovatyvioms daugiafunkcinėms muziejinėms ir edukacinėms veikloms.
Įrengsime pirmąją Švenčionių rajone vandens transporto priemonių nuleidimo vietą.
Išdalinsime rajono gyventojams 7 000 komplektų individualių antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų konteinerių bei pradėsime jų aptarnavimą (stiklo, plastiko, popieriaus, metalo pakuočių atliekų surinkimas).
Bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija bus vykdoma Adutiškio gatvės rekonstrukcija.
Rekonstruosime Pabradės „Ryto“ gimnazijos ikimokyklines grupes.
Bus vykdomas Kūnos tako projektas.
Vyks Švenčionėlių kultūros centro ir Švenčionių sveikatos centro rekonstrukcija.
Taip pat bus vykdomos Pabradės Malūno gatvės ir Švenčionėlių Klevų gatvės rekonstrukcijos.

Svarbu paminėti, kad šiuo metu aktyviai dirbame ties naujais 2021–2027 metų finansinio periodo Europos Sąjungos projektais. Tikimės startuoti dar šiais metais ir rajono gyventojus bei svečius pakviesti apsilankyti naujai įrengtose ir pažinimui bei aktyviam poilsiui pritaikytose viešosiose erdvėse.