„Savanorystė – vienas iš esminių mūsų gyvenimo dalykų. Popiežius emeritas Benediktas XVI paskutinėje audiencijoje sakė, kad bažnyčia nėra organizacija, ne religinių ar humanitarinių tikslų siekianti asociacija, bet gyvas kūnas, brolių ir seserų bendrystė visus vienijančiame Jėzaus Kristaus Kūne, tai reiškia – šeima. Žmonės esame praradę sampratą, kad mes – šeima: visi vadovaujamės naudos principu. Ir tuo patys save įvarome į kampą. Įsivaizduokime šeimą, kurioje viskas daroma tik už pinigus… Šeimoje mes nelaukiame finansinio atlygio. Tiesiog gyvename. Šeimyniškumas reikalingas ir kitose gyvenimo srityse“, – kalba Skuodo parapijos kunigas Mindaugas Šlaustas
Viešoji įstaiga „Skuodo globos namai“, kuriuose gyvena 40 pagyvenusių ir neįgalių žmonių, priklauso Telšių vyskupijos Caritas organizacijai, tad parapijos klebonui dekanui, šių globos namų direktoriui kun. Sauliui Damašiui bei kunigui Mindaugui gerai pažįstami visi čia gyvenančių žmonių džiaugsmai ir rūpesčiai. „Mums nereikia pagalbos globos namuose palaikant švarą, tvarką, rūpinantis čia gyvenančių žmonių higiena, bet mums reikalingi pagalbininkai, kurie su namų gyventojais pabendrautų. Kiekvienas laukia, kad kažkas paimtų už rankos, kažkas išklausytų. Galbūt garsiai jiems paskaitytų knygą. Darbuotojai tam daug laiko negalime skirti. Artimieji, kad ir atvažiuoja, bet tik trumpam. Ir negali tų žmonių kaltinti. Jie užsiėmę darbais, nes reikia aprūpinti savas šeimas. Todėl mes labai laukiame savanorių pagalbos“, – sako globos namų direktoriaus pavaduotoja Rasa Kryževičiutė.
Praėjusių metų rudenį Skuodo globos namai laikinai įsikūrė Luknės kaime ir tikisi, kad po kurio laiko sugrįš į atnaujintus ir moderniai rekonstruotus senuosius namus, sutvarkytus naudojantis ES parama Skuode. „Žmonėms patogiau. Arti bažnyčia. Ir nors pas mus dažnai apsilanko ir kunigas Mindaugas, ir direktorius kun. Saulius Damašius, žmonėms norisi pabūti bažnyčioje. Kiekvieną sekmadienį, per šventes bei pagal poreikį vežame gyventojus į bažnyčią, bet visai kitaip žmogus jaučiasi, kai jis pats gali nueiti, kada nori“, – kalba Rasa Kryževičiutė.
Nors tikroji savanorystė galima sulaukus 18 metų, tačiau globos namai atviri ir jaunesniems. Pastoviau bendrauti su globos namais galbūt galėtų ir Skuodo miesto bei rajono mokyklos. Ir senjorai, kurie jau nebedirba, galbūt mažytę dalį savo laiko galėtų skirti gyvenantiems globos namuose bendraamžiams.
„Mūsų žmonėms labai reikia asmeninio ryšio, reikia aplinkinių meilės. Meilės jausmas netelpa į įstatymus. Meilė reikalauja atkurti savanorystę. Kai patys nesulaukiame pagalbos, pradedame priekaištauti visai aplinkai, bet patys neskubame ištiesti pagalbos rankos, – kalba kunigas Mindaugas. – Kodėl daugelis žmonių apsiriboja pinigine auka? Todėl, kad psichologiškai tai patogiau – paaukojai pinigus ir jautiesi įdėjęs savo indėlį. Nereikia aukoti savo laiko. Žinoma, auka nėra blogai, bet, jei norime kurti santykius savo mieste, savo kaime, reikalinga meilė ir šeimyniškumas. Tačiau pastaruoju metu ir šeimoje atsirado trumpų klausimų ir trumpų atsakymų bendravimas. Tėvai daug dirba, duoda vaikui pinigų ir mano, kad tai viskas. Tačiau vaikui reikalingas pokalbis. O kas yra gyvenime? Jei, kaip rodo tyrimai, tėvai per dieną su vaiku kalbasi tik 7 minutes. Pagalvokime, apie ką per tą laiką galima pakalbėti: ar pavalgei, ar susitvarkei, ar pamokas paruošei?..Ir šeimoje reikia išmokti kalbėtis, juk į šeimą ateina žmonės iš labai skirtingos aplinkos, kurioje suformuotos skirtingos tradicijos. Kol žmonės draugauja, to lyg ir nepastebi, bet po vedybų suveikia nuosavybės principas: niekur tu nedingsi… Ir prasideda zulinimasis, prasideda priekaištai. Meilė – tai savęs dovanojimas kitiems. Jei to nėra, nėra ir meilės. Tad jei sakai žmogui, kad aš tave myliu, tu turi būti pasirengęs už tą žmogų paaukoti net gyvybę.“
Skuodo parapijos Šeimos centre nemažai kalbama su besirengiančiais Santuokos sakramentui apie tarpusavio santykius, meilės svarbą šeimoje. Tačiau tai tik dalis sumanymų. Kunigas Mindaugas prasitaria, kad siekiama, jog Šeimos centras būtų pagalbininkas visoms šeimoms, kad čia rinktųsi šeimos, dalintųsi patirtimi, išgyvenimais, kartu ieškotų, kaip išspręsti gyvenimiškas problemas.
Šeimos centrui taip pat reikalingi savanoriai. Ypač plečiant Šeimos centrą naujomis veiklomis.
Kunigas Mindaugas pastebi, kad vis tik tikinčiose šeimose lengviau sprendžiamos tarpusavio santykių problemos. „ Be tikėjimo yra tik egzistavimas, – sako kunigas Mindaugas. – Krikščionybė moko į gyvenimą pažvelgti kitu žvilgsniu. Juk tikroji malda yra pokalbis su Dievu, kai tu su juo kalbiesi, užduodi jam klausimus. Visoms problemoms spręsti aš, kaip kunigas, matau vieną būdą – sustiprinti savo tikėjimą. Ir jei nėra gerumo sklaidos, vadinasi, manyje nėra tikėjimo. Savyje turiu atrasti drąsos per tikėjimą Dievu, per suvokimus, skleisti šeimyniškumą, suvokimą, kad visi esame viena šeima ir kad savanorystė yra mūsų gyvenimo pagrindas.“
Nuotraukoje Skuodo globos namuose
Parengė Genovaitė Paulikaitė
