Gyvas žodis svarbesnis už visą virtualią informaciją

Šią vasarą Plungės turizmo informacijos centro vadovė Gintarė Gurevičiūtė tvirtai įsitikino, kad miestui ši įstaiga reikalinga. Kad ir kiek informacijos bedėtume į interneto svetaines, kad ir kiek jų bekurtume, jos nepakeis gyvo žodžio. Tad šią vasarą į namelį, prisiglaudusi prie pat parko varto ir paženklinto i raide, pasikalbėti užsuka ne tik svečiai iš užsienio, bet ir mūsų šalies gyventojai. Ypač  atkeliavę iš didmiesčių.

Pasak Gintarės, vasarai stengtasi kaip galima geriau pasiruošti. „Dalyvavome turizmo parodose. Išsileidome naujų leidinių, kurių Plungei labai trūko, žemėlapį. Išleidome leidinuką, kuriame yra parodyti maršrutai, ką galima pamatyti, nes ne kiekvienas nori užsisakyti ekskursiją“, – pasakoja centro vadovė.

Ir nors šiemet dvaro rūmai svečių neįsileido, nes čia vyksta restauravimo darbai, Plungei lankytojų netrūksta. „Mūsų rajonas turtingas literatūrinio ir sakralinio meno palikimo. Čia ryški Žemaitės, Vytauto  Mačernio, Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės, Šatrijos Raganos ir kitų literatūros klasikų dvasia. Turime ir unikalių medinių baroko bažnyčiomis Alsėdžiuose, Gintališkėje, Gegrėnuose, Beržore, Plateliuose. Tik Plungės rajone yra net du Kristaus Kančios keliai: Žemaičiu Kalvarijoje ir Beržore, o Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai, sutraukiantys dvasios atgaivos ieškančius iš viso pasaulio, tapo antrąją tikinčiųjų Jeruzale“, – lankytinus rajono objektus vardina Gintarė.

O kur dar Žemaitijos nacionalinis parkas, su savo kraštovaizdžiu, architektūra, Platelių ežeru, su garsiais medžio drožėjais Stanislovu Riauba, Regina ir Justinu Jonušais, Kaziu Striaupa, Vytu Jaugėla, Gediminu ir Leonardu Černiauskais, Antanu Vaškiu, Rimantu Laima.
Kur visą Lietuvą stebinantis kunigaikščio M. Oginskio dvaro ansamblis ir jį supantis paslaptingas parkas, įkurtas žemaičių švento miško – Alkos – vietoje.

„Dabar baigiami sutvarkyti Gandingos ir Varkalių piliakalniai. Rugsėjo 21 dieną Plungės gyventojus ir svečius kviečiame aplankyti šias atnaujintas ir turizmui pritaikytas vietoves. Važiuose dviračiais, eisime su šiaurietiškomis lazdomis, pasivaikščiosime“, – į netolimą renginį pakviečia Gintarė Gurevičiūtė, pasidžiaugdama, kad rajonas pasipildo dar keliais turizmą skatinančiais objektais. Tik jai neramu dėl ženklinimo. Kol kas rajone, išskyrus Žemaitijos nacionalinio parko teritoriją, labai trūksta ženklų, padedančių turistams susiorientuoti.

Svečiai į Plungės rajoną atkeliauja labai įvairiai. Ypač svečiai iš užsienio. „Nemažai svečių iš Vokietijos, Prancūzijos, Skandinavijos atvažiuoja dviračiais. Populiarus ir visuomeninis transportas, ypač traukinys. Ne iš vieno svečio girdėjau labai gerus atsiliepimus, kad keliaujant traukiniu galima aplankyti visus didžiausius Lietuvos miestus“, – pastebi Gintarė.

O pasiteiravus, ko svečiai, užsukę į turizmo informacijos centrą klausinėja, Gintarė nusijuokė. „Oi, labai įvairių klausimų būna. Pradedant, ką galima aplankyti, kaip nukeliauti ir baigiant kur kokį suvenyrą nupirkti, kur apsigyventi. Labai gaila, kad mūsų kaimo turizmo sodybų savininkai kol kas prastokai kalba angliškai. Ne vienas svečias apgailestavo, kad šeimininkai, išgirdę kalbant užsienietį, paprasčiausiai padeda ragelį. Kai svečiai paprašo, visada padedu rasti nakvynę. Žinoma, pas mus užeina ir tokių lankytojų, kurie paprasčiausiai nori pasikalbėti su vietiniu žmogumi. Juk jiems aš – vietinių gyventojų atstovas. Labai dažnai svečiai paprašo rekomenduoti, kokioje sodyboje jiems būtų geriausia apsistoti, kur pavalgyti.“

Genovaitė Paulikaitė

Nuotraukoje: Plungės TIC vadovė Gintarė Gurevičiūtė Žemaitės prie Žemaitės memorialinio muziejaus Bukantėje.