Grybų šventėje – dzūkiškų gėrybių ir linksmybių gausa

Varėniškiai, puoselėdami ilgametę tradiciją, vėl sukvietė į margaspalvę ir skambią Grybų šventę! Šiemet ji turėjo darbščių tarsi bitės dzūkų gyvenimo būdą atspindintį pavadinimą „Dūzgia bitės“. Šventė taip pas skirta 160–ajam Varėnos miesto gimtadieniui. Šventiniu ritmu nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro gyveno ir vietiniai, ir šventės svečiai, suvažiavę iš Lietuvos ir užsienio. Ji dalyvius neabejotinai pasitiko gera nuotaika, o gausybe dzūkiškų gėrybių ir linksmybių apsilankiusieji šventėje buvo tiesiog sužavėti! Jau dvidešimt penktąjį kartą vykusioje šventėje svečiai galėjo džiaugtis per šimtmetį išsaugotu ir tebepuoselėjamu Varėnos krašto paveldu – tradicijomis, amatais, verslais ir dzūkų kulinariniu paveldu.

Devynioliktasis grybavimo čempionatas – negausus grybais, bet kaip visada nuotaikingas

Įžanginė Grybų šventės dalis – Lietuvos grybavimo čempionatas – jau turi tradicijas. Į etnografinį gražiausiais Dzūkijos šilais apsisiautusį Margionių kaimą pasivaržyti dėl Varėnos rajono savivaldybės mero Algio Kašėtos įsteigtos taurės ir kitų prizų suvažiavo penkiolika grybautojų komandų iš įvairių Lietuvos regionų.

Į pušynėlius įsisiautę Margionys dar skendėjo ryto miglose, kai grybavimo čempionato dalyvius į mišką išlydėjo šaunieji Margionių folkloro ansamblio dainininkai ir muzikantai. Kadangi dėl užsitęsusios sausros Dzūkijos pušynai nelepina grybais, tik prieš startą dalyviai sužinojo, kad rinkti reikės ne tik grybus, bet ir šiukšles. Dviejų su puse valandų grybavimo rezultatas buvo tiesiog stulbinantis – surinkta tik 2 kilogramai 123 gramai grybų! O šiukšlių iš miško surinkta per 55 kilogramus.

Daugiausia grybų, bet vos 540 gramų, rado komanda „Grybas grybui grybas“, sudaryta iš kelių miestų atstovų. Daugiausiai – net 24 kilogramus – šiukšlių miške surinko komanda „Dziedo anūkai“. Grybavimo čempionato teisėjai, vadovaujami Varėnos rajono mero pavaduotojo Giedriaus Samulevičiaus, diskvalifikavo daugkartinius jo čempionus– „Kremblių“ komandą iš Trakų rajono Paluknio gyvenvietės, nes jie atsivežė iš anksto pririnktų grybų.

Iš miško grįžusius grybautojus bei čempionato svečius vaišingai pasitiko grybavimo čempionato organizatoriai. Su liaudiškomis dainomis ir palaikymo komandų šūksniais sutikti grybautojai vaišinosi skania dzūkiška grybiene, kurią išvirė Dzūkijos nacionalinio parko darbuotojos. Grybavimo čempionato „siela“ Rimutė Avižinienė pasidžiaugė, kad nors grybų surinkta rekordiškai mažai, bet čempionatas vistiek buvo kaip visada nuotaikingas.

Nugalėtojams šventės metu buvo įteikta mero Algio Kašėtos įsteigta įspūdinga Zakavolių kaime šalia Merkinės gyvenančio ir kuriančio juodosios keramikos meistro Petro Pretkelio sukurta taurė. Kita taurė atiteko daugiausia šiukšlių surinkusiems „Dziedo anūkams“. Mažesnės šio meistro sukurtos taurės buvo skirtos prizininkams. „Jauniausio grybautojo“ taurė įteikta šešiamečiui Domui iš komandos „Dziedo anūkai“. „Vyriausiojo grybautojo“ – „Dzūkijos mediena – senjorai“ komandos veteranei – aštuoniasdešimt vienerių metų Stasei Česokienei.

Grybautojų komanda „Dzūkucai“, įvykdžiusi Grybautojų etikos kodekso reikalavimus, buvo apdovanota „Ščyrų grybautojų“ sertifikatu. Šmaikščiausia pripažinta „Leipalingio dvaro“ komanda, išsiskyrusi savo prašmatniais drabužiais. „Šeimyniškiausios komandos“ prizą į namus išsivežė Jakimavičių šeimos komanda „Grybams – karas“.

Na, o pati Grybų šventė smagiai šurmuliavo visame mieste – Varėnos legendų ir padavimų parke svetingai kvietė apsilankyti ir vaiskiausiomis spalvomis, skambiausiais garsais ir skaniausiais kvapais viliojo seniūnijų kiemeliai, kuriuose visą dieną vyko krašto kultūros, tradicijų, amatų, kulinarinio paveldo pristatymai. Vasario 16–osios pėsčiųjų gatvė tapo Pramogų ir žinių alėja, prekybos mugė šurmuliavo gretimose gatvėse ir nusidriekė pagrindine Vytauto gatve beveik per visą miestą.

Į šventę iš Vilniaus vežė specialius Pasakojantys grybų traukinys

Šventėje nebuvo pamiršti geležinkelis ir traukinys, nes nuo jų prieš 160 metų, kai Varėnoje 1862 m. rugsėjo 5 d. sustojo pirmasis traukinys, prasidėjo ir šio miesto istorija.Vilniečiams, kurie norėjo apsilankyti Grybų šventėje, o automobilius palikti namie, labai pasisekė – iš sostinės į Varėną jie galėjo vykti specialiu Pasakojančiu grybų traukiniu. Jis į šventę atvežė net tris šimtus dvidešimt keleivių! Na, o šventės šeimininkai pasirūpino, kad kelionė traukiniu neprailgtų. LTG Link kartu su MB „Margas cyltas“ šia proga pasiūlė išsamiau pažinti seniausią Lietuvoje geležinkelį ir Varėnos kraštą, sužinoti mažiau žinomus Lietuvos istorijos faktus, susijusius su pirmuoju Lietuvoje geležinkeliu. Visos kelionės metu traukinyje keleivius lydėjo Baravyko kepure pasipuošęs gidas Adomas, kuris nuotaikingai ir įdomiai papasakojo paslaptingų ir mažai kam girdėtų faktų, susijusių su šio geležinkelio statybomis. Įdomus faktas – ir dabar traukiniai į Varėną ir Marcinkonis vyksta lygiai tuo pačiu, dar prieš daugiau kaip pusantro šimto metų nutiestu pirmuoju Lietuvoje nutiestu geležinkeliu. Ką tiesiant pirmąjį Lietuvoje geležinkelį tuometis Rusijos caras Nikolajus I veikė Paneriuose, kokių gudrybių ėmėsi grafas Tiškevičius, norėdamas, kad Rusijos caras aplankytų jo rūmus Lentvaryje ir kodėl Varėnos geležinkelio stotis tokia svarbi buvo Nepriklausomybės kovų laikotarpiu.

Šio traukinio keleiviai turėjo galimybę laimėti prizų grybų pažinimo bei kituose interaktyviuose konkursuose. Na, ir kaip gi be dzūkiškų vaišių!

Į Varėną atvykęs Pasakojantis grybų traukinys ir jo keleiviai taip pat buvo sutikti šventiškai. Juos pasitiko motociklininkų, priklausančių judėjimui „Pakeliui su vėju“ kolona, griausmingai atriedėjusi iš Senosios Varėnos. Šios kolonos priekyje su Varėnos vėliava važiavęs Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius Alvydas Verbickas visus atvykusius ir susirinkusius prie geležinkelio stoties pasveikino su švente ir pakvietė įsilieti į smagų šventės sūkurį. „Džiaugiamės visais atvykusiais svečiais, kviečiame aplankyti nuostabius seniūnijų ir amatininkų kiemelius bei patirti, koks mūsų kraštas nuoširdus ir svetingas“.

Gidas Adomas Taraskevičius sakė: „Labiausiai džiaugiuosi apie Pasakojantį traukinį girdėdamas vien gerus atsiliepimus. Jo populiarumą rodo ir skaičiai – jei birželio mėn. į Turizmo sezono atidarymą kartu su bendrove LTG Link atvežėme 100 keleivių, tai šįkart – net 320. Matyti tą minią ir pilną traukinį buvo fantastika! Pasakojantis traukinys tampa maršruto Vilnius-Varėna-Marcinkonys vizitine kortele. Jau galvojame, kaip ir kokia proga Pasakojantis traukinys galės vykti į Marcinkonis jiems kitais metais būnant Mažąja kultūros sostine“.

Nuotaikingu šokiu visus pasveikino ir jaunieji šokėjėliai.

Šventėje – kultūros ir kulinarinio paveldo, linksmybių ir svečių gausa

Šventė Legendų ir padavimų parke, didžiojoje scenoje, prasidėjo teatralizuotu atidarymu dvyliktą valandą. Skambiomis dzūkiškomis dainomis ir nuotaikingais šokiais linksmino jaunieji Varėnos talentai: Varėnos švietimo centro vokalinė grupė ir šokių studija „Mikitukas“, Varėnos kultūros centro pramoginės dainos choras „Bruknelė“, šokių studijos „Bruknelė“ vaikų grupė, lopšelio–darželio „Pasaka“ mažieji atlikėjai.

Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, sveikindamas su švente, linkėjo visiems dovanoti vieni kitiems šypsenas, gerus žodžius. ,,Mūsų karšto žmonės labai nuoširdžiai ruošėsi šiai šventei, puošė kiemelius, gamino ypatingus patiekalus. Neužmirškite, kad Varėna – pats nuostabiausias, mieliausias, širdingiausias kraštas“, – sakė rajono vadovas.

Po šventės atidarymo buvo apdovanoti Grybavimo čempionato nugalėtojai.

Šventėje dalyvavo garbių svečių – Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių ambasadoriai ir ambasadų darbuotojai, svečiai iš užsienio šalių ir iš kitų respublikos savivaldybių, kuriuos su varėniškiais sieja ne vienerių metų draugystė. Jie džiaugsmingai sveikino savivaldybės vadovus ir varėniškius su tradicine švente.

Vėliau visi pabiro po šventę, kur išpuoštuose seniūnijų kiemeliuose visą dieną skambėjo daininga dzūkiška tarmė, koncertavo saviveiklininkai, buvo demonstruojami senieji dzūkų amatai ir verslai. Šių čia pat vietoje sumeistrautų gaminių bus galima nusipirkti, o demonstruojamų amatų – žvakių liejimo, kašikų pynimo ar kitų – ir pasimokyti. Visa šventė kvepėjo dzūkiškais valgiais – kas norėjo, jų galėjo vietoje paskanauti arba nusipirkti lauktuvėms. Šventėje be abejonės buvo galima nusipirkti šviežių, sūdytų, džiovintų ar konservuotų grybų, įvairiausių gaminių iš miško uogų. Vyko tautodailininkų ir amatininkų darbų ir prekybos mugės, gamtos kūrinių parodos, vaikus džiugino įvairiausios pramogos. Vakarop seniūnijų ir kitų išmoningai įrengtų kiemelių šeimininkams rajono vadovai įteikė padėkas.

Kaip visada, žinoma, svarbiausias šventės akcentas – grybai ir grybavimas. Šioje Grybų šventėje buvo galima klausytis išskirtinės mikologės, dr. Redos Iršėnaitės paskaitos „Grybų karalystė dzūkų šiluose“, kuri vyko miesto alėjoje įsikūrusioje Turizmo ir informacijos centro palapinėje.

Didžiojoje šventės scenoje visą dieną vyko nuotaikingi rajono ir šalies bei užsienio kolektyvų koncertai. „Šokių pynėje“ smagiai sukosi Matuizų moterų šokių grupė „Aglaitė“, Alytaus kultūros centro kūrybinė studijos „Alytaus miestelėnai“ šokėjai, Alksniupių kultūros namų šokių kolektyvas „Alksna“. Koncertavo Varėnos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Rūta“.

Ir scenoje, ir seniūnijų kiemeliuose koncertavo tarptautinio instrumentinio folkloro festivalio „Griežynė“ atlikėjai. Koncertą surengė Šalčininkų kultūros centro dainų ir šokių ansamblis „Solčanie“.

Šiemet minime Varėnos rajone, Subartonių kaime gimusio Vinco Krėvės–Mickevičiaus 140–ąsias gimimo metines, tad svarbus šventės akcentas – muzikinė inscenizacija „Milžinkapis“ V. Krėvės kūrybos motyvais. Joje dalyvavo „Sidabro“, „Kukumbalis“, šokių studija „J&J“.

Vakare žiūrovus linksmino Varėnos kultūros centro grupė „SIX feet apart“, šokių studijos „Dosado“ šokėjai. Vyko „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ koncertas.

Na, o šventę dvidešimt antrą valandą vainikavo legendinių grupių „Rednex“ (Švedija) ir „La Bouche“ (Vokietija) koncertas. Jų paklausyti susirinko daugybė varėniškių ir miesto svečių.

Šiųmetė Grybų šventė dar kartą paliudijo, kad Varėnos kraštas unikalus išsaugotomis etnokultūros tradicijomis bei darbščiai ir svetingais žmonėmis.