Kai Alsėdžiuose (Plungės rajonas) įsukome į Vandos Balandienės kiemą, pirmiausia į akis krito skoningai sutvarkyta erdvė. Nieko įmantraus, bet jauku ir gražu. Žydėjo rudeniu alsuojančios gėlės. „Man svarbu, kad būtų paprasta kaimo sodyba, – nusišypso sodybos šeimininkė. – Matote, čia ir vištos, ir triušiai vaikštinėja. Ir daržas. Ankstesniais metais gėlių daugiau pasisodindavau, bet šiemet, kai miestelyje vedžiojamas vandentiekis, kai viskas iškasta, daug nesodinau.“
Viską augina pati
Ne vieną dešimtmetį darbui mokykloje atidavusi alsėdiškė pavasariais nebėgioja po turgų, ieškodama įmantresnių sodinukų. Viską pati užsiaugina. „Tik begonijų ir surfinijų daigelius perku. Perku labai mažus ir pati juos auginu“, – patirtimi dalijasi Vanda.
Dauguma jos sodyboje augančių gėlių – mūsų tradicinės, nuo senų laikų puošiančios žemaitiškas sodybas. Išskirtinio Vandos dėmesio susilaukia medetka. Ir ne vien todėl, kad jų žiedeliai primena saulę.„Tai vaistas nuo šimto ligų, – pabrėžia Vanda Balandienė, primindama mūsų močiučių išmintį ir sugebėjimą pačių išaugintomis ar surinktomis žolelėmis gydyti šeimą. –Kelis maišus jų žiedų prisirenku.“ Tad medetkos nemažame sodybos plote karaliauja.
Vandos darže garbingą vietą užima ir prieskoniniai augalai, apie kuriuos nereta šeimininkė jau yra primiršusi. „Oi, labai daug ir įvairių prieskonių auginu, – vardina bene visas mūsų kraštuose augančias prieskonines daržoves. –Žiemai iš jų paruošiu mišinius. Labai skanūs sumuštiniai su tais mišiniais. Ant duonos užsitepi sviesto, apibarstai tuo mišiniu ir skanu, ir sveika.“
Ir, žinoma, daržovės, uogos, vaisiai, kuriais apsirūpina žiemai ir kuriais nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, o iš atsargų ir žiemą, Vanda šeimą ir svečius lepina plakdama kokteilius. „Ką turiu, tą į kokteilį ir dedu. Kai darau kokteilį iš daržovių, į jį gali įdėti ir kopūsto lapą, ir moliūgo žiedą, ir agurką, pomidorą. Ankstyvą pavasarį ir obels lapas tinka, ir garšvą. Uogas irgi kelių rūšių galima sudėti. Kadangi dieną stengiamės pradėti kokteiliu, įvairių uogų prisišaldau. Ir dabar jau kai kurias šaldytas uogas kokteiliams naudoju. Kai šaldai, jos nepraranda savo naudingų medžiagų, kas atsitinka verdant uogienes“, – pastebi alsėdiškė.
Geriausia trąša – dilgėlės
Žiūrint į Vandos Balandienės lysves, į šiltnamį, gali pagalvoti, kad šiuose namuose negailima trąšų. Išties taip ir yra. Tik moteris viską tręšia paprasčiausiomis dilgėlėmis. „Iš kur daugiau mūsų daržovės gaus kalio, magnio, kitų medžiagų, kurios per jas atkeliauja į mūsų organizmą. Dilgėlės geriausiai šiomis medžiagomis jas aprūpina. Tiesiog pripjauni dilgėlių, užpili kokiame didesniame inde, palaikai ir laistai tuo skysčiu. Viskam tinka“, – patirtimi dalijasi V.Balandienė, tvirtindama, kad gamtoje nieko nėra nereikalingo ir nepanaudojamo. Reikia tik žinoti, kaip, ką ir kur naudoti. Nebent „amerikonkos“ (smulkiažiedė galinsoga) galėtų nebūti. Ji, pasak Vandos, kaip koks voras užplečia daržą, mat ryte praskleidusi savo smulkų baltą žiedelį, vakare jau sėklas barsto. „1962 metais Lietuvos Mokslų Akademijos mokslininkai ją parsivežė reumatui gydyti. Užkrėtė visus laukus. Jei anksčiau ji rudeniop pasirodydavo, dabar jau gegužės mėnesį pradeda augti. Aklimatizavosi“, – apie dažno darže augančią žolę pasakoja Vanda.
Beje, pasak V.Balandienės, dilgėlės tinka ir kitiems dalykas. Trauktinė iš dilgėlių – puiki imuninę sistemą skatinanti priemonė. Keturių asmenų šeimai ji rekomenduoja tokios trauktinės per metus išgerti tris litrus. Tada šeimos narių organizmai bus aprūpinti kalio ir magnio reikiamu kiekiu, o tai reiškia, kad mažiau turėsime progų pas gydytojus lankytis.
Trauktines Vanda daro iš įvairių augalų. Tik pamatęs sekcijoje išsirikiavusius buteliukus, stiklainiukus ir stiklainius gali suvokti mūsų gamtos teikiamas malones, jei jomis sugebame pasinaudoti. Juk kiekviena trauktinė turi savas galias.
Vandos įsitikinimu, trauktinėms geriausiai tinka iš rugių ar kvietrugių išvaryta naminė degtinė. Tokios trauktinės, pasak alsėdiškės, puikiai valo organizmą, stiprina mūsų imuninę sistemą ir sutaupo pinigus, kuriuos išmėtome pirkdami vaistus.
Organizmo valymui – agurkų sultys
Kai artėjant rudeniui nebespėji susitvarkyti tiesiog ne dienomis, o valandomis augančių agurkų, Vanda Balandienė nesiverčia per galvą. Ji žino, kad ir peraugę agurkai bus panaudoti. „Kai ruošiu agurkus žiemai, raugiu juos tradiciškai, kaip raugdavo mūsų senoliai, Naudoju vandenį, druską, nes kaitinant dalis naudingų medžiagų dingsta. Savose bakterijose rauginti agurkai ir skanūs, ir naudingi, – sako Vanda ir priduria, kad apskritai nenaudoja 9 proc. acto, nes jis tik kepenims kenkia ir pajuokauja. – Juk geriau mirti rytoj, o ne šiandien.“ Tad visur naudoja pačios pasigamintą actą iš obuolių. Troškiniams naudoja ir pačios iš vaisių ir uogų pagamintą vyną. Tačiau grįžkime prie peraugusių agurkų. Dažna tokias daržoves negailestingai išmeta į šiukšlyną ar kompostą. To daryti V.Balandienė nepataria, nes agurkų sultys – puiki priemonė iš mūsų organizmo išvalant antibiotikus.
„Sulčiaspaude išsunkiu agurkus, išpilstau sultis į šalčiui atsparias talpas ir užšaldau. Tad tokias sultis gali gerti ištisus metus. Žinoma, maksimaliai reikėtų išnaudoti ir šį periodą, kai mūsų daržuose labai gausu agurkų. Žmogui susitvarkyti organizmą užtenka ir sezoniškumo. Pasižiūrėkime, kokia gamtoje tvarka. Tad ir naudokimės tuo“, – pataria alsėdiškė.
Aliejai ir maistui, ir sveikatai
Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens Vanda ruošia įvairius aliejus. „Paragaukite. Šis aliejus pagamintas iš kiaulpienių žiedų. Tiesiog švarioje vietoje prirenki žiedu, juos suplėšai, užpili nerafinuotu saulėgrąžų aliejumi, palaikai parą, paskui pakaitini iki 30-40 laipsnių, nes prie tokios temperatūros medžiagos nežūsta, išsunki ir supilstai į stiklinius indelius ir turi puikiausia aliejų, kokio nerasi jokioje parduotuvėje“, – pasakoja Vanda, kviesdama paragauti medumi kvepiančio aliejaus. Šaukštą šio aliejaus ji rekomenduoja išgerti kiekvieną rytą prieš valgį. Kiaulpienės – puiki kepenų valymo priemonė.
Tokio pat efektyvaus, tik jau be medaus kvapo, aliejaus galima pasigaminti ir iš kiaulpienių lapų, šaknų, kurias netrukus jau galėsime rauti, plauti ir smulkinti.
Panašiai daromas ir morkų bei medetkų aliejus. „Pritarkuoju trilitrinį stiklainį morkų, įmaišau tris saujas medetkų žiedų, užpilu nerafinuotu saulėgrąžų aliejumi, palaikau parą, pakaitinu iki 30-40 laipsnių, nukošiu, išpilstau ir vaistas visai žiemai. Labai gerai tvarko žarnyną, stiprina imuninę sistemą. Taip pat daromas ir pušų spyglių aliejus. Panašiai gaminami ir kiti aliejai, – pasakoja Vanda Balandienė. – Tik jiems gaminti geriausia naudoti nerafinuotą saulėgrąžų aliejų, nes jį mūsų organizmas geriausiai pasisavina.“
Mažiau – geriau
Tiek aliejus, tiek trauktines ji gamina pagal senuosius receptus. Būdama biologe ir pati mielai eksperimentuoja, tad kai kurie aliejai ir trauktinės yra grynai jos pačios sukurtas produktas.
„Dar iš profesorės Eugenijos Šimkūnaitės žinau, kad negalima maišyti daug žolių ar daržovių, nes tada viršų paima stipriausia. Arbatoje gali būti daugiausia tik trys žolės. Nesuprantu, kai vienoje arbatoje maišomos vienų augalų šaknys, kitų – lapai, trečių – žiedai. Juk net jų apdorojimas skiriasi. Šaknis reikia pavirinti, lapus plikyti, o žiedus užpilti 80 laipsnių vandeniu“, – pastebėjimu dalijasi Vanda.
Nepaisant, ką bedarytų: aliejų, trauktinę, oro gaiviklį, kremą, Vanda stengiasi naudoti minimaliausiai komponentų, nes geriausias ir efektyviausias yra tas produktas, kuriame mažiau sudedamųjų dalių.
E.Šimkūnaitės mokinė
Kelias į domėjimąsi stebuklinga augalų galia atėjo dar iš vaikystės. Juk žoleles rinko jos mama, močiutė. Be to, jos vaikystės kaimas daugiausia ir gydėsi įvairiomis žolelėmis. Vanda svajojo būti gydytoja, bet pasirinko studijuoti biologiją. Tad kai profesorė Eugenija Šimkūnaitė pakvietė pasigilinti į liaudies mediciną, ji nedvejojo. Iki šiol ja ir domisi. Dirbdama mokykloje ugdė jaunuosius žolininkus. Juk riekia perduoti patirtį, žinias jaunimui. Pati patyrė, kad jau dabar daug ką reikia iš naujo atkurti, nes labai mažai, kas beprisimena, kokia galia slypi savo krašto augaluose.
„1991 metais su savo jaunaisiais žolininkais Alsėdžiuose buvome surengę stovyklą, kurios kuratore buvo profesorė Eugenija Šimkūnaitė. Tada ji pas mane gyveno. Per vieną susitikimą su alsėdiškiais ji apie mane pasakė: „Ta boba galima tikėti.“ O juk aš taip savo vyrui stuburo išvaržą išgydžiau. Dabar jau ir jis manimi patikėjo“, – smagiai nusijuokia Vanda Balandienė.
Prieš kelerius metus ji vadovavo Alsėdžių bendruomenei, dabar ji yra Alsėdžių moterų organizacijos pirmininkė. Organizacija, kaip ir ji pati, didžiausią dėmesį skiria sveikatingumui. Vandos vadovaujamos moterys rengia ir įgyvendina įvairius projektus, kuriuos įgyvendindamos skleidžia šias žinias. Vanda Balandienė su savo gaminiais laukiama dažname renginyje. Per dažną susitikimą ji vaišina pačios pagamintais aliejais, trauktine, agurkų sultimis ir kitais dalykais, kuriuos pravartu turėti kiekvienuose namuose.
Genovaitė Paulikaitė
