Gediminas Krasauskas: politikoje normalu ir klysti, ir paklausti, kai nežinai atsakymo

Ilgametis Alytaus rajono savivaldybės tarybos narys Gediminas KRASAUSKAS jau 6 kadencijas renkamas į tarybą, nes, kaip pats sako, „atėjau dirbti žmonėms“. Krokialaukio seniūnijoje gimęs ir nuo šio krašto vis dar neatitolstantis politikas neabejoja tuo, ką daro, tad ir kalbamės su juo  apie nuveiktus darbus, klaidas, nuoskaudas bei gyvenimo pamokas.

Alytaus rajono savivaldybės tarybos narys esate nuo 1997 m. Kas  pastūmėjo sukti politikos keliu?

Visada norėjau padėti žmonėms, kartu – likti gimtajame krašte. Aš visada buvau gamtos vaikas. Man tas pavasario kvapas, kai išeini į savo kiemą, sava žemė ir laukai visada buvo labai svarbūs. Nenorėjau išvykti svetur, norėjau savame krašte daryti gerus ir kilnius dalykus.

Nuo 1995 m. iki 1997m. teko padirbėti Miroslavo seniūnu, ši darbo patirtis man buvo naudinga. Bendraudamas su žmonėmis, spręsdamas jų problemas, bandydamas pagerinti jų gyvenimo kokybę, supratau, kad toks darbas man ne tik labai patinka, bet ir teikia  pasitenkinimą. Smagu matyti žmonių, kuriems pats padarei kažką gero, šypsenas. Tai turbūt ir lėmė mano apsisprendimą, pasibaigus seniūno „karjerai“, sukti į platesnį politikos kelią.

Pagal specialybę esate zooinžinierius, ar nuo savo specialybės nenutolote? Dabar esate Komunalinio ūkio plėtros ir aplinkos apsaugos komiteto narys, pirmininko pavaduotojas. Kokius klausimus sprendžia Jūsų komitetas?

Mano specialybė apima daug sričių, tai ir veterinarija, gyvulininkystės pagrindai, ekonomika, statybų projektavimas, todėl manau, kad nuo specialybės aš tikrai nenutolau,  įgytas žinias panaudoju gana dažnai.

Mūsų komiteto kuruojamas veiklų diapazonas turbūt plačiausias iš visų komitetų, todėl ir sprendžiamų klausimų tematika įvairi,– šypteli pašnekovas.

Komunalinio ūkio plėtros ir aplinkos apsaugos komiteto akiratyje – keliai, vandens tiekimo ir tvarkymo, investiciniai ir kiti projektai,  visi su tuo susiję klausimai: kaip pagerinti, patobulinti, atnaujinti infrastruktūrą, kad kiekvienam rajono gyventojui būtų geriau gyventi.

Šešių kadencijų darbo patirtis – kokia ji?

 Įvairi,– nedaugiažodžiauja politikas.

Per 25-erius politinio gyvenimo metus pasikeitė ir pati politika, ir aš – kaip žmogus politikoje. Išmokau daug pamokų, tobulėjau,  mokiausi. Manau, kad blogiausia žmogaus savybė – visada jaustis teisuoliu, geriausiu, protingiausiu. Juk gyvenime taip nebūna! Aš irgi  klydau, dariau klaidų ir tikrai ne į visus klausimus visada žinojau atsakymus. Ir tai – normalu. Man niekada nebuvo gėda paklausti, jeigu ko nežinojau ar nesupratau, nes geriau aiškintis, klausti ir nepadaryti klaidos, negu vaidinti visažinį ir daryti ne taip, kaip reikia.

Dažnai girdžiu, kad va – politikai prieš rinkimus visko prižada, o kai reikia ištesėti, tai nieko ir nepadaro. Taip  neteisinga sakyti, reikia konkrečiai vertinti kiekvieno žmogaus žodžius ir darbus, nes vienas politikas stengiasi įgyvendinti savo pažadus ar rinkėjų pageidavimus, o kitas į tai nekreipia dėmesio. Visus tempti ant vieno kurpalio negalima. Va, tada man ir skaudžiausia, kai girdžiu nepelnytus priekaištus, matau piktus žvilgsnius, o žmonių akyse įžvelgiu nepasitikėjimą.

Ką dirbote „iki politikos“?

Darbo pozicijų buvo visokių per tiek metų, juk aš jau esu  šešių anūkų senelis, tai jūs pagalvokite, kiek man metų, ir kiek įvairiausios patirties! – juokiasi ilgametis tarybos narys.

Tarybiniais laikais vadovavau tuometiniam Santaikos, o vėliau – Rimėnų tarybiniam ūkiui. Visada buvau su žmonėmis ir tarp jų. Gal ir nepatikėsite, bet kuomet dirbau Santaikoje, buvau aplankęs kiekvieną sodybą, puikiai žinojau, kas kur gyvena ir ką veikia, pažinau žmones.

Kaip jau minėjau, teko dirbti Miroslavo seniūnu. Buvau ir Alytaus apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų departamento direktorius, rajono Priešgaisrinės apsaugos tarnybos vadovas, savivaldybės kontrolierius. Dvi kadencijas buvau mero pavaduotojas. Paskutinė mano darbovietė – Alytaus rajono savivaldybės Pirminės sveikatos priežiūros centras.

Teko dirbti įvairiose įstaigose, bet visur man svarbiausia buvo, kad ir ką bedirbtum, – išlikti žmogumi. Džiaugiuosi, kai susitikęs gatvėje buvusius bendradarbius galiu su jais  pasisveikinti, paklausti, kaip sekasi, o ne bėgti į šalį, vos tik pamačius žmogų.

Puikiai pažįstate žmones, žinote rajono gyvenimą, – niekada neketinote pats kandidatuoti  į savivaldybės vadovo postą?

Tikrai ne, nes aš pats iš labai arti mačiau, koks tai yra sudėtingas, atsakingas, ypatingos ištvermės ir kompetencijos reikalaujantis darbas. Būdamas mero pavaduotojas, ne kartą stebėjau įvairias situacijas iš arti, tikrai, – ne kiekvienas sugebėtų vadovauti rajonui taip, kaip  šį darbą atlieka meras Algirdas Vrubliauskas. Tik visiškai savivaldos reikalų neišmanantis žmogus, pažiūrėjęs iš šono, gali menkinti jo pastangas ar sakyti, kad „ai, tie vadovai nieko nedaro“. Todėl sakau – norinčių užsėsti mero kėdę gali būti daug, bet kompetencijos, patirties, išminties šioms pareigoms – toli gražu ne kiekvienas turi.

Žinote, iš dabartinio savivaldybės vadovo Algirdo Vrubliausko aš labai daug ko išmokau. Kartais tam tikrose situacijose net ir dabar pagaunu save galvojant: „O ką čia dabar darytų meras?“. Ne kartą ir kitiems sakiau, kad padirbėjęs su A. Vrubliausku gausi tiek pamokų, jog užteks ilgam,  drąsiai galėsi jomis vadovautis ir kitose įstaigose.

Kaip vertinate šios kadencijos svarbiausius darbus, priimtus sprendimus? Ką išskirtumėte?

Paplūdimys Krokialaukyje – mano labai sena svajonė, kuri jau įgyvendinta! Man, kaip ten gimusiam ir užaugusiam žmogui, – smagu, kad pagaliau mano krašto žmonės gali gražiai ir patogiai ilsėtis prie vandens, vasarą ten leisti laisvalaikį su vaikais. Tikrai džiaugiuosi, kad meras A. Vrubliauskas,  administracijos direktorė G. Jociunskaitė, tarybos nariai išgirdo gyventojų prašymus ir moderniai sutvarkė šį gražų gamtos kampelį.

Šiais metais, kaip ir pernai, ypač daug dėmesio buvo skiriama rajono keliams – nutiesta daugiau kaip 40 kilometrų asfalto, lyginami žvyrkeliai, – tam buvo skirta beveik 7 mln. eurų.

Žinoma, svarbūs ne tik didieji, brangūs infrastruktūros gerinimo projektai, bet kartais ir ne tokie reikšmingi, tačiau žmonių gyvenimą lengvinantys sprendimai. Štai, visai neseniai Krokialaukio, Simno kapinėse buvo įrengtas vanduo. Dabar žmonėms, tvarkantiems kapelius, nereikia iš  toli nešti vandenį. Smulkmena? Taigi, kad ne – tiems, kas neša sunkų kibirą, tai ne smulkmena.

Vis dėlto, susitikimuose su gyventojais gaunate ir nusiskundimų, ir priekaištų. Kokiais klausimais gyventojai kreipiasi į Jus?

Dažniausiai tai dėl kelių tvarkymo ir dėl buitinių atliekų išvežimo. Liepos 1 d. pasikeitė įmonė, teikianti atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugą, dabar tai daro UAB „Kauno švara“. Tikiuosi, kad nauja įmonė pagerins esamą situaciją, bet ir patys gyventojai kai kur turėtų būti tvarkingesni.

Kokių turite pomėgių, koks Jūsų laisvalaikis?

Kai išėjau iš Pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo posto, prasidėjo mano tikrosios atostogos (juokiasi). Daugiau kaip 40 metų dirbusiam žmogui buvo labai keista rytą atsikelti ir nieko neveikti. Pamenu, kokius tris  pirmus mėnesius negalėjau  patikėti, kad galiu miegoti, kiek noriu, veikti – ką noriu, nes nereikia skubėti į darbą. Dar ilgai negalėjau „persijungti“, negalvoti apie darbą, bet dabar – tikras rojus! Medžioju, labai dažnai aplankau savo vaikus ir anūkučius, kaip aš mėgstu sakyti, – esu laisvai samdoma auklė, nemokamas namų darbininkas,– juokiasi pašnekovas.

 Per tuos darbus, per politiką nemačiau, kaip užaugo mano vaikai, tad džiaugiuosi, kad dabar galiu atsigriebti, padėdamas auginti anūkus.

Ačiū už pokalbį.

Parengė Alytaus rajono savivaldybės Komunikacijos skyrius