Europos parkas: meno miškas, žad(in)antis svajones

Pati Europos parko pradžia – 1987-ieji metai, kai dar tik kilo idėja. Tai laikas, kai buvo atrasta miškinga vieta sostinės pakraštyje būsimai meno erdvei, laikas, kupinas jauno menininko apmąstymų, svajonių ir ryžto jas įgyvendinti. 1991-aisiais sukurta pirmoji skulptūra, padėtas simbolinis kertinis akmuo. 1996-aisiais jau buvo įgyvendintas pasaulinio garso amerikiečių menininko projektas, o iki 2004-ųjų surengta keliolika tarptautinių skulptūros simpoziumų ir sukurtas ne vienas įspūdingas meno kūrinys natūralioje, nuolatos rūpestingai formuojamoje muziejaus gamtinėje aplinkoje.  

Muziejus po atviru dangumi pamažu keitėsi, formavosi ilgą laiką. Europos parko įkūrėjas,  Gintaras Karosas dalinasi: „Vietos dvasia arba kraštovaizdžio aura nesukuriam greitai, reikia labai gerai pažinti vietą, ilgus metus ją glūdinti. Beveik visi kūriniai iš pirminių savo vietų iškeliavo į kitas parko erdves. Augant darbų kiekiui, tampa svarbus jų tarpusavio santykis: eksponatai gali sustiprinti vienas kitą arba priešingai – trikdyti ir užgožti” – sako menininkas, kuris yra ir viso muziejaus kraštovaizdžio autorius.

Europos parkas – pirmasis nevyriausybinės organizacijos muziejus Lietuvoje

Europos parkas buvo pirmasis toks muziejus Lietuvoje po valstybės nepriklausomybės atkūrimo. Pasak Gintaro Karoso, „Europos parko idėja plati, jungianti, telkianti ir bendraujanti. Parko kūrimosi išvakarėse Lietuva dar buvo izoliuota. Itin svarbu buvo Lietuvą susieti su pasauliu. Sukurti naują valstybės įvaizdį – patrauklios ir labai svarbios. Postkomunistiniame pasaulyje turėti gero meno erdvę – projektas veikiausiai būsiąs ambicingas, bet būtinas“.

Visą gyvavimo laikotarpį parkas pamažu ir natūraliai kinta, o kartu jis visad išlaiko savo pirminį rūbą, pamatinę idėją. Kuriama ir palaikoma gamtos ir meno harmonija čia esminė.

Nuosekliai vystomos šiuolaikinio meno erdvės idėjos ir tikėjimo ja rezultatas – išskirtinis muziejus šalyje, savo daugiakultūrine šiuolaikinio meno kolekcija, garsiausių pasaulio kūrėjų darbais, harmoningai pritaikyta gamtine aplinka. Sulaukęs pasaulinio pripažinimo, visą gyvavimo laikotarpį išsiskyręs ir įspūdingais meno kūriniais, ir ypatinga, tik šiai vietai būdinga atmosfera, Europos parkas išlieka unikalia galimybe kiekvienam patirti šį meno ir gamtos pasaulį.

Įstabu, kad tiek daug pasiekti yra pavykę individualia vieno žmogaus iniciatyva. Paprastai ir nesusimąstome, tačiau tokio masto kultūros ir meno įstaigos kūrimas ir išlaikymas reikalauja didžiulių išteklių. Europos parko plotas – tai ištisi hektarai (viso – 55) gamtinės, miškingos aplinkos, kurią reikia prižiūrėti, tvarkyti, šienauti, reaguoti į gamtos stichijas. Čia – net 140 skulptūrų ir meno kūrinių, kuriuos taip pat pamažu keičia laikas, gamtinės sąlygos, kartais – taip pat ir sąmoningas žmogaus veikimas. Kad įstaiga sklandžiai ir sėkmingai vystytų veiklą, reikalinga žmonių komanda. Viskam  reikia atrasti resursų, ir jų tenka ieškoti visus 30 metų gyvuojant kaip viešajai įstaigai, negaunančiai valstybės paramos tęstinei veiklai, nors panašūs užsienio muziejai ją gauna. Nepaisant visų iššūkių, Europos parke sukurta ir nuolatos visuomenei prieinama didžiulė meninė vertė, aukštos kokybės kultūrinės ir edukacinės paslaugos.

Trisdešimtmečio proga išleistas  ilgus muziejaus kūrimosi ir veiklos metus atspindintis meno leidinys

Trisdešimties sėkmingo Europos parko gyvavimo ir veiklos metų proga kartu su leidykla „Terra publica“ buvo išleisti net du nauji leidiniai: vienas skirtas mažiesiems, kitas – suaugusiųjų auditorijai, visiems besidomintiems šiuolaikiniu menu.

Europos parko trisdešimtmečiui paminėti skirtas leidinys „Meno miškas, žad(in)antis svajones“, – tai tarsi istorinio fotoaparato juostelės negatyvo retrospektyvi apžvalga, kurios epicentre – svarbiausi kūrimosi ir raidos etapai, refleksijos, įsimintiniausi įvykiai.

Gintaras Karosas knygos įžangoje užsimena: „Žodžių derinys Europos parkas man skamba panašiai kaip kas ištartų mano vardą ir pavardę. Daugiau kaip trisdešimt metų skirta jo kūrybai, o tiksliau – Lietuvos kūrimui. Juk ji kaip mozaika – susideda iš to, ką mes joje prasmingo nuveikiame.“

Dažnai girdėdamas klausimą, kaip pavyko iš apleisto miško, neturint nei ekonominių galimybių, nei valstybės paramos, sukurti tokį objektą, Gintaras svarsto jog tiesiog vykdė savo gyvenimo projektą be kompromisų – tam skirdamas visą savo laiką ir energiją. „Tikėjimą tokio darbo Lietuvai prasme siekiau perduoti ir kitiems bendraminčiams, komandos nariams, be kurių triūso Europos parkas negalėtų būti toks, koks yra dabar.“

Smagus muziejaus leidinys, skirtas mažiesiems – puiki žinia besilankančioms šeimoms su vaikais

„Pokalbiai apie meną Europos parke“, dar vienas naujas muziejaus leidinys – tai smagi knygelė vaikams, kviečianti keliauti po Joneikiškėse įsikūrusį meno pasaulį kartu su smagiu personažu – kiškiu. Europos centro muziejaus, Europos parko parengtoje naujoje pažintinėje knygelėje įdomybių atras kiekviena šeima, kurioje auga smalsūs, kūrybingi, žingeidūs vaikai.

Ši Europos parko knygelė vaikams praturtina pasivaikščiojimą po muziejų. Joje daug įdomios informacijos ir smagių užduotėlių mažiesiems. Knygelėje pateikiamas muziejaus žemėlapis ir rekomenduojamas maršrutas. Leidinio pabaigoje galima rasti terminų žodynėlį ir užduočių atsakymus.

Sukurta galimybė patirti  harmoningą meno ir gamtos pasaulį

Europos parką nuo pat jo įkūrimo lankė garsūs menininkai iš viso pasaulio, meno kritikai, prezidentai. Parko aplinkoje per visą jo gyvavimo laikotarpį įvyko daugybė meno renginių, skambėjo sveikinimai ir poetų eilės, buvo atliekami šokiai ir performansai. Daug per tą laiką čia apsilankė Lietuvos ir užsienio žurnalistų. Muziejus buvo įamžintas filmuose, minimas įvairiuose televizijos reportažuose, leidiniuose.

Gintaras Karosas, Europos parkui kurti ir puoselėti skyręs didžiąją gyvenimo dalį, svarsto: „Dalykai, kurie yra unikalūs, apkritai turintys vertę, – jie nėra visai paprasti. Žmonės, kurie ką nors pasiekia moksle ar mene, patiria labai daug išbandymų, nesėkmių, ir tas jų kelias nebūna lengvas. Parko kūrimas šiuo atveju – pirmaeivio kelias. Jeigu žinotum, kiek darbo laukia ateityje, galbūt ir nesiimtum, tačiau nežinant pasirinkimą lemia kūrėjo sąmoningumas, gebėjimai bei genuose perduota informacija. Dėl nuo tavęs priklausančių ir nepriklausančių priežasčių rinkinio esi toks ir ne kitoks, eini vienu ar kitokiu keliu”.

Kuo prieš trisdešimt metų kilusi Europos parko idėja virto šiandien – kiekvienas kviečiamas atrasti, pamatyti savo akimis. Kai kuriems muziejus tampa mėgstama vieta, į kurią vis sugrįžtama, lyg į gerai pažįstamą, jaukią praeitį, kartu vis atsinaujinančią. Sugrįžtama pailsėti, atsigauti, pasidžiaugti, paliudyti kas pasikeitę – parke, pasaulyje ir savyje.

Pasivaikščiojimams po meno muziejų po atviru dangumi nuolat atvyksta pavieniai lankytojai, šeimos ir draugai. Moksleiviai atvyksta sudalyvauti edukacinėse programose, grupės – ekskursijose, o norintys individualios patirties – patirti Meną lėtai. Kiekvienas čia atranda tai, kas artimiausia, pailsi, pasisemia įkvėpimo ir įgyja naujos energijos.

Projektą „Europos parkui – 30“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba. 

Abi muziejaus knygas, „Meno miškas, žad(in)antis svajones“ ir  „Pokalbiai apie meną Europos parke“, galima vartyti ir skaityti taip pat ir skaitmeniniu formatu, jos prieinamos interneto svetainėje www.europosparkas.org.

Vilma Dečkutė