Et, kad taip daržovės augtų, kaip ta žolė

Kiekvieną pavasarį pradėdama darbus atsidusdavo mama. Keisto kvapo žolė vos sušvitus saulei lyg ant mielių pakildavo. Nei tai jos laistyti, nei ravėti. Želia ne dienom, o valandom. Niekas labai ir galvos nesuko, kas tai per žolė. Kiekvienas su šaknimis ją raudavo ir kuo toliau tempdavo nuo daržo. Liks koks daigelis, kaip mat vėl sužaliuos.

Kai prieš kelerius metus sužinojau, kad ta vaikystėje erzinusi žolė yra labai naudinga, taip sakant ir maistas, ir vaistas, nustebau. Gal vertėtų pabandyti, – ne vieną pavasarį pagalvodavau, bet vis nesiryždavau. Mieste nerausi, o važiuoti kažkur, kad garšvos prisiskinti, kažkaip lyg ir nepatogu. Dievulėliau tu mano, ką dar žmonės pagalvos?.. Ir pralinksmindavau save linksmu anekdotu, sklandžiusių iš lūpų lūpas dar brežneviniais laikais, kaip Amerikoje žmogelis priešais prezidentūrą žolę valgė. Prezidentas, pamatęs, kad jo vadovaujamos šalies pilietis valgo žolę, savo prezidentūros darbuotojams liepė juo pasirūpinti. O kai apie tai išgirdęs žolės prisirovė ir priešais Kremlių Sovietų sąjungos pilietis pradėjo užkandžiauti, jam davė gerą patarimą: prisirautą žolę susidžiovink ir žiemai pasidėk, o vasarą bet kokiame patvoryje gali pavalgyti.

Kaip ten bebūtų garšva ilgą laiką apetito nežadino. Kad ir kiek kas berašė, bet valgyti garšvos nesiryžau. O vakar nutariau pabandyti. Ir, žinote, gyva… Jei kas dar nesiryžote, pabandykite. Na, apie jos naudą vieną kartą pabandžiusi negaliu nieko pasakyti. Tad pasikliauju visagaliu internetu. Va, Ajurvedinės mitybos ir sveikos gyvensenos praktikas Žilvinas Užkuraitis visai neseniai blynais su papiririntos garšvos įdaru save pamalonino. Gal išties skanu, nes nuotraukoje jo blyneliai visai gundančiai atrodo. Tai va, Žilvinas Užkuraitis tvirtina, kad garšvą galima vartoti vietoj įprastųjų kopūstų. Jas kaip kopūstus net galima raugti žiemai, o džiovintos garšvos tinka dėti į kepamą duoną. Pražydusios garšvos, jo teigimu, maistui jau nebetinka. Kuo jaunesni lapeliai, tuo skanesni. Tad garšvos lapus galima rinkti nuo ankstyvo pavasario, o šienaujamose vietose – ir vasarą.

Teigiama, kad garšva yra vienas iš naudingiausių mūsų kraštuose augančių augalų. Ji turi labai daug vitamino A ir C, baltymų, mineralinių medžiagų, eterinių aliejų, kalcio, kalio, geležies ir kitų mums reikalingų medžiagų, kurios stiprina imuninę sistemą. „Švieži garšvų lapai – puikūs nuskausminamieji esant reumatui, podagrai. Garšvų arbata varo šlapimą, padeda gydant podagrą, reumatą, artritą, šlapimo pūslės ir žarnyno sutrikimus. Švieži susmulkinti lapai ar nuoviro kompresai ramina ir gydo odos pažeidimus, vabzdžių įgėlimus, nudegimus, karšti kompresai dedami ant skaudamų sąnarių. Garšvos mažina kraujospūdį. Šutintų garšvų lapų bei šaknų kompresas veiksmingas gydant sėdimojo nervo uždegimą. Tokiu atveju kompresas keičiamas nuolatos. Garšvų sultis naudinga gerti esant  tulžies, žarnyno, kepenų, šlapimo pūslės, kvėpavimo takų ligoms, esant galvos svaigimui. Garšva išskiria fungicidus, kurie naikina grybelius, todėl puikia tinka esant  ilgai negyjančioms žaizdoms. Garšva gerina dantų, nagų ir plaukų būklę. Garšvų cheminė sudėtis labai artima kraujo sudėčiai, tad ją galima vartoti labai ilga laiką, ji neturi jokio šalutinio poveikio“, – tvirtina Žilvinas Užkuraitis, o jo nuomonę patvirtina ir kiti garšvos šalininkai.

Tačiau ką čia apie ligas. Maistas – viena iš priemonių į sveikatą, tad skubu aiškintis, kaip  ir kur tą garšvą savo mityboje pritaikyti. Sakoma, kad ji tinka ir salotoms, ir sriuboms. Virtuvės žinovai siūlo garšvą naudoti kartu su rūgštynėmis ir dilgėlėmis salotoms.

Užtikau ir dar vieną garšvų salotų receptą. Siūlomos tokios proporcijos: 100 gramų garšvų lapų, 20 gramų svogūnų laiškų, truputį krapų, petražolių, šaukštą grietinės, virtą kiaušinį ir pagal skonį druskos. Viską nuplauti, susmulkinti, pasūdyti, pagardinti grietine ir apibarstyti kapotu kiaušiniu.

Siūlomi ir garšvos šaltibarščiai. 100 gramų garšvos reikės 50 mililitrų giros, truputį svogūnų laiškų, krapų, petražolių, agurko, kiaušinio ir druskos pagal skonį. Jaunus garšvos lapus išvirti, pertrini per sietą, girą praskiesti, įdėti susmulkintų svogūno laiškų, krapų, petražolių, šviežių agurkų, kiaušinį, druskos ir skanaus. Jei kas jau bandėte ir pabandysite, pasidalinkite, ar skanu.

O aš pabandysiu paprastesnį salotų receptą. Jis man patinka savo paprastumu. Tereikia surinkti garšvos lapus, nuplauti, susmulkinti, apibarstyti susmulkintais česnako lapeliais, užpilti aliejaus ir šveisti su keptomis bulvėmis. Jūs kaip norite, o aš einu į daržą garšvų pasirinkti ir bulvių kepti. Jei kas žinote dar kokių receptų iš garšvų, pasidalinkite. Kol kas mano daržas pilnas garšvų. Galiu ne tik pati po žiemos atsigavėti, bet ir kaimynus bei draugus pavaišinti. Ir kai kaimynai taktiškai pasiteiraus, ar šioje vietoje nieko nebesodinsiu, galėsiu atsakyti: kaip tai sodinti, čia gi garšva auga. Ir nepamirškite, atsiųskite receptų. Kuo daugiau, tuo geriau, nes garšvų tikrai visiems patiekalams užteks.

Karolina Kaunaitė