Ekspozicija „Didžiausia garbė pasveikinti: dovanos Lietuvos Respublikos prezidentui Antanui Smetonai“

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Istorinėje LR Prezidentūroje, Vilniaus g. 33, Kaune, vasario 16-ąją atidaroma ekspozicija „Didžiausia garbė pasveikinti: dovanos Lietuvos Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai“.

Minint prezidento Antano Smetonos 150-ąsiais gimimo metines, Istorinės Prezidentūros lankytojams po 90 metų vėl atveriamas Prezidento dovanų kambarys. Šis kambarys Prezidento rūmuose atsirado po 1934-aisiais visoje Lietuvoje švęsto prezidento 60-ies metų jubiliejaus. Dovanų jubiliatui buvo tiek daug ir tokių įvairių, kad buvo nutarta įrengti atskirą dovanų kambarį-muziejų. Čia Prezidentūros svečiai galėjo apžiūrėti ir jubiliejaus, ir kitomis progomis gautas dovanas.

Dovanas garbiam svečiui teikė miestų burmistrai ir miestelių atstovai, įvairios bendruomenės, organizacijos, užsienio šalių diplomatinio korpuso nariai, verslo įmonės ir pavieniai asmenys.

Ką padovanoti prezidentui? Kaip jį nustebinti ir išreikšti pagarbą? Kūrybiškumo žmonėms tikrai netrūko, todėl dovanų spektras labai platus: nuo rankdarbių iki unikalių sidabro dirbinių ar didelių gintaro luitų. Peržvelgus dovanų kolekciją matyti, kad dominuoja trys medžiagos: medis, gintaras ir sidabras. Sveikinimo tekstai išrašyti popieriuje, išsiuvinėti ant drobės ar išgraviruoti ant sidabro plokštelių.

Dovanos ekspozicijoje sugrupuotos į šešias kategorijas. Pirmoji kategorija – „Mylimam šefui“. Čia eksponuojamos dovanos, gautos iš visuomeninių organizacijų, kuriose Antanas Smetona buvo šefu ar garbės nariu. Tarp tokių buvo skautai, studentų korporacija „Neo Lithuania“ ir Lietuvių tautinės jaunuomenės sąjunga „Jaunoji Lietuva“. Didžiuliu simbolizmu pasižymi „Jaunosios Lietuvos“ dovana – suvenyrinė kompozicija „Tautos žemė“.

Kategorijoje „Sveikas atvykęs, Prezidente“ matomos dovanos iš prezidento kelionių po Lietuvą. Tai ankstyviausios kolekcijos dovanos, gautos pirmojo nepriklausomybės dešimtmečio pabaigoje. Simboliniai miesto raktai ar miesto herbas buvo įteikiami pasitinkant prezidentą prie tai progai suręstų žalumynų girliandomis apipintų simbolinių miesto vartų.

„Brangiam Tautos vadui“ – čia eksponuojamos daugiausia vardinių proga gautos dovanos. Vardo diena tarpukariu buvo populiaresnė nei eilinė gimimo dienos šventė. Stiprinant Tautos vado autoritetą, Antaninės visoje Lietuvoje tapo neoficialia valstybine švente, kada derėjo pagerbti svarbiausią varduvininką. Todėl per varduves prezidentas sulaukdavo daugybės sveikinimų bei simbolinių dovanų. Kai kurios iš jų buvo personalizuotos, stengiantis atsižvelgti į prezidento pomėgius, todėl čia matome ir portsigarą, ir rašiklį, ir dėžutę ekslibrisams.

Pavadinimas „Aukštajam Jubiliatui“ sufleruoja, kad čia rodomos dovanos, gautos 60-ies metų jubiliejaus proga. Tiesa, sveikintojų fantazija buvo neribota, ir ne visas jas įmanoma parodyti, pavyzdžiui, Lietuvos karininkijos padovanoto žirgo arba visoje Lietuvoje sodintų ąžuolų, kurie žaliuoja iki šiol. Laimei, buvo ir kompaktiškesnių dovanų. Ekspozicijoje akį traukia ornamentuotos dvylikos stygų kanklės, kuriomis, jas įteikdamas prezidentui, tikriausiai skambino žinomas Lietuvos kanklininkas Pranas Puskunigis.

.

Kategorijoje „Tau, Valstybės Galva“ eksponuojamos prezidento ir valstybės tapatinimą pabrėžiančios valstybės švenčių ar kitomis progomis gautos dovanos. Čia neatsitiktinai matome dovanų su Vytauto Didžiojo vardu ir atvaizdu, taip ir prezidentui Smetonai suteikiant istorinės didybės ir šlovės.

Atskira grupė dovanų gavo pavadinimą „Ir dovana, ir reklama“. Čia eksponuojamos verslo įmonių ar organizacijų reprezentacinės dovanos. Šio pobūdžio dovanos valstybės vadovams teikiamos ir šiandien. Kiekvienas verslo subjektas stengiasi, kad jo teikiama reprezentacinė dovana ne tik nudžiugintų gavėją, bet ir kalbėtų apie teikėjo veiklą ar kuriamą produktą. Prezidentui Smetonai buvo dovanotas ir ne vienas muzikinis kūrinys, tad ekspozicijoje galima paklausyti ir trumpos ištraukos iš Lietuvos viešbučio „Metropolis“ orkestro, diriguojamo Moišės Hofmeklerio, įrašyto maršo „Prezidentas Smetona“.

Atskiro dėmesio verta pristatomų dovanų išsaugojimo istorija. Pirmosios sovietų okupacijos metu Prezidento rūmai virto Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo namais, o juose įsikūrė Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas Justas Paleckis. 1941 m. pradžioje Paleckis inicijavo buvusių Prezidento rūmų turto perdavimą Kauno valstybiniam kultūros muziejui (dabar Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus). 1941 m. balandžio 3 d. aktu muziejui perduoti 292 daiktai, nebetikę naujojo rūmų šeimininko ideologijai. Didžiausią istorinių relikvijų dalį sudarė prezidentui Antanui Smetonai dovanotos dovanos. Visą ilgą antrosios sovietų okupacijos laikotarpį ši Prezidento rūmų kolekcija buvo slepiama atokiausiuose muziejaus saugyklų kampeliuose. Tik susigrąžinus nepriklausomybę išsaugotos relikvijos vėl išvydo dienos šviesą ir buvo eksponuojamos įvairiose parodose.

Šiandien, karo akivaizdoje, autoritarinis A. Smetonos valdymas sulaukia daug kritikos, kartais pagrįstos, kartais nurašytos nuo sovietinių vadovėlių. 2024-ieji – puiki proga pažvelgti į A. Smetoną iš naujo. Istorinė Prezidentūra tam skiria visus metus: suplanuotos 3 parodos ir 11 renginių ciklas.

Ekspozicijos atidarymas vyks vasario 16 d. 10 val. Atidaryme galima dalyvauti tik iš anksto užsiregistravus. Registracija prasidės vasario 6 d. ir vyks tol, kol bus vietų. Registruotis galima darbo dienomis telefonu 8 37 201778 arba el. paštu info@istorineprezidentura.lt

Projekto partneriai: Lietuvos centrinis valstybės archyvas ir Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje.
Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Renginys viešas, gali būti filmuojama ir fotografuojama. Dalyvaudami renginyje sutinkate būti matomi renginio nuotraukose, vaizdo įrašuose ir esate informuoti, kad šios nuotraukos, vaizdo įrašai gali būti skelbiami viešai.

Maloniai kviečiame apsilankyti.