Manyčiau, kad savanorystė visų pirmą yra darbas. O geras darbas šiais laikas labai vertinamas. Tik gaila, kad ne visi žmonės suvokia gero darbo sąvoką. Dauguma žmonių jį sieja su apmokamu darbu, dėl to tik maža dalis žmonių pasiryžta eiti savanorystės keliu.
Savanorystė naudinga gali būti kiekvieno žmogaus gyvenime. Kiekvieną dieną galima padaryti bent keletą gerų darbų, arba nuveikti kažką tikrai labai gero, dėl ko ateityje galėtume savimi didžiuotis.
Būti savanoriu yra tekę ir man, Ir ne kartą. Tai gamtos tvarkymas, aukojimas labdarai. Tačiau galiu manyti, savanorystė gali būti ne tik darbas, bet ir pomėgis. Šiuo metu aktyviai dirbu IT srityje. Tai yra tekę padėti žmonėms, teisingiau pasakius, pamokyti juos kurti internetinius WEB tinklalapius. Taip pat aktyviai dalyvauju pagalbos forumuose, iš kurių žmonės gali pasisemti mano žinių ir patirties, kuriant puslapius tobulinant IT žinias.
Būnant savanoriu, dirbant tokį darbą ir žinant , kad tas mano nuveiktas darbas išties padėjo žmonėms įveikti jų problemas, ir kai supranti, kad esi iš tikro padaręs daug gerų darbų – tuomet pasijunti tikrai geru ir doru žmogumi.
Tačiau, mano nuomone, Lietuvoje dauguma žmonių savanoriauja pavieniui, o ir taip savanoriaujančių nėra daug.Manyčiau, savanorių ratas gana siauras. Tad manyčiau, kad visiems Lietuvos savanoriams reikėtų susivienyti ir susiburti tam, kad būtų galima skleisti savanorystės idėjas, plėsti žmonių ratą bei pasidalinti savo kaip savanorio asmenine patirtimi, Manau šitoks būdas yra geriausia išeitis suaktyvinti savanorišką veiklą.
Irmantas Pilypas
