Būna dienų, kai suvoki, kad pasaulyje yra daug nuostabių žmonių, pasirengusių tau padėti. Ir būtent ten, kur net nepasvajotumei, kad kažkas kažkada ims ir sugalvos tau pasiūlyti pagalbą. Tad prieš kelias dienas sulaukusi Zenono Pieciaus laiško buvau daugiau negu nustebinta: iš kur žmogus žino, kad jau kuris laikas planuojame, kaip galėtume paįvairinti savanorystės sklaidą.
„Be galo miela skaityti „Mano kraštą“. Man labai patiko straipsniai apie savanorystę. Pastaruosius savo gyvenimo metus praleidau dirbdamas Airijoje, Anglijoje, Norvegijoje. Kai grįžti į Lietuvą, iki skausmo pajunti, kokia brangi ir miela ši šalis ir be galo džiugu, kai pamatai, kad ir čia vyrauja ne vien blogis, bet kad vyksta ir nuostabių dalykų. Aš irgi norėčiau prisidėti prie savanorystės Lietuvoje skatinimo, – laiške redakcijai rašo Zenonas Piecia. – Man pačiam savanorystė – tai pasidalinimas turimomis žiniomis, patirtimi, informacija. Tai naujų draugų ratas. Tuo pačiu – tai mokymasis, noras padėti. Tai ir kūryba, naujų sprendimų ieškojimas. Pagaliau – tai išėjimas iš savo kiauto. Tai lyg ir priminimas, paskatinimas atsižvelgti į savo artimą, iš naujo mokytis išklausyti ir įsiklausyti į žmogų, su juo ir su komandos nariais ieškoti sprendimų, kaip į gyvenimą įnešti daugiau džiaugsmo, kaip gyvenimą padaryti kūrybiškesniu, laimingesniu ir turtingesniu.“
Zenono Piecios dovana – galimybė naudotis jo turimomis video komunikacijomis, kurios leis ne tik publikacijomis, bet ir pasinaudojant video skleisti savanorystės idėją, skatinti kuo daugiau žmonių imtis šios veiklos, nes ji – ne tik pagalba. Tai tarnystė, kuri gyvenimui suteikia pilnatvės.
Nuoširdžiai dėkojame Zenonui. Ir nors paklaustas jis atsakė, kad niekada nėra savanoriavęs nei Lietuvoje, nei užsienyje, dėkodami sakome: pagalba skatinant savanorystę taip yra savanorystė.
Genovaitė Paulikaitė
