„Daukantiečiai“ suranda nišas savanorystei

Grupelė Kretingos Simono Daukanto pagrindinės mokyklos programos „Tu ir aš – kartu mes galia“ dalyvių norėtume save išbandyti savanoriaudami policijoje, nes manome, kad savanoriai šioje srityje galime nemažai nuveikti šioje srityje ir apsispręsti, galbūt darbas policijoje yra ne vieno moksleivio tolimesnis gyvenimo kelias.

 
Mūsų mokykloje programa „Tu ir aš – kartu mes galia“ prasidėjo praėjusių metų rugsėjo mėnesį. Tada susipažinome vienas su kitu, linkėjome vienas kitam viso, ko geriausio, žaidėme žaidimus, kurie padėjo mums šiek tiek pažinti save. Spalio viduryje įvyko antras seminaras, per kurį išsirinkome mūsų grupės pavadinimą. Nuo tada mes vadinamės „Daukantiečiais“. Aiškinomės, kaip analizuoti aplinkos poreikius, kaip anketuoti, kaip klausinėti žmogų, kad galėtume užpildyti anketą. Tada sužinojome, kad gavus anketą nereikia stačia galva pulti jos pildyti, bet kad vertėtų pasidomėti, kuriuo tikslu ji pildoma, kur bus naudojami joje pateikti duomenys. Kiekvienas gavome po anketą, kurią turėjome užpildyti pakalbinę gatvėje ar kurioje įstaigoje sutiktą žmogų.

Trečias seminaras buvo skirtas savoms vertybėms išsiaiškinti. Kiekvienas gavome po penkis lapelius, ant kurių turėjome surašyti savo svarbiausias vertybes, po to atiduoti po vieną, kad išsigelbėtume iš skęstančio laivo. Lektorė Svetlana Radiul mus mokė, kaip mes patys galime išsiaiškinti savo vertybes, kaip sudaryti vertybių skalę, kad išsiaiškintume, nuo ko reikia pradėti, kad būtume laimingesni, kad išsipildytų mūsų svajonės.

Ketvirtajame seminare programos vadovės Genovaitės Paulikaitės padedami mokėmės organizuoti renginius. Pradėjome nuo idėjų lietaus. Buvome drąsinami, kad nėra neįgyvendinamų idėjų, tik svarbu joms rasti tinkamą laiką ir terpę. Paskui mokėmės dalintis pareigomis ir atsakomybe, kad organizuojant savanorišką veiklą neliktumei vienas visus darbus dirbti arba kažkoks darbas neliktų užmirštas. Dar reikėjo sumąstyti, kaip mes užimtume į renginį atėjusius žmones, jei kiltų kokių techninių nesklandumų.

Penktajame seminare aiškinomės savo galimybes. Seminaro pradžioje mums buvo išdalinti piešimo lapai ir tušinukai. Užsimerkę vieną minutę vedžiodami ranką po lapą piešėme. Atsimerkę nieko įspūdingo nepamatėme. Tiesiog – „makaliuzė“. Tačiau piešinys tuo neužsibaigė. Mums buvo išdalinti spalvoti pieštukai ir mes pradėjome spalvinti. Užsimerkę turėjome išsirinkti spalvą, paskui ja nuspalvinti nors vieną savo piešinio langelį. Baigę darbą pamatėme visai kitokį vaizdą. Vienuose piešiniuose buvo galima įžvelgti gyvūną, kituose žmogų ar kokį daiktą. Lektorė Svetlana Radiul mums pasakojo apie spalvų reikšmes, kaip spalvomis galime koreguoti savo gyvenimą. Taip mes sužinojome apie fraktalus, jų piešimą ir jų reikšmę.

Prieškalėdiniu laikotarpiu mokėmės daryti gerus darbus. Mokykloje organizavome labdaros rinkimą ir ją perdavėme tiems, kam ji labiausiai reikalinga.

Tačiau savanoriška veikla – ne vien pagalba sergantiems, vienišiems seneliams, tėvų globos netekusiems vaikams, gyvūnams. Lankydamiesi Kretingos Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje mes sužinojome, kiek daug darbų gali nuveikti savanoriai bibliotekoje. Savanoriai gali klijuoti suplyšusias knygas, išdėlioti jas pagal abėcėlę, kad lengviau būtų rasti reikalingą knygą, organizuoti knygą populiarinančius renginius ir kitus darbus. Programos dalyvės Agnė Užtupaitė, Žydrūnė Masedunskytė, Evelina Kirklytė, Simas Mažionis, Gabrielė Grinevičiūtė iškart nusprendė būti bibliotekos savanoriai.

Sausio mėnesį įvykusiuose užsiėmimuose mokėmės, kaip riekia skleisti informaciją apie savanorišką veiklą ir kodėl ją apskritai riekia skleisti, išsiaiškinome apie prasidėjusi savanorystei skirto plakato konkursą, apie mūsų savanoriavimą pagal individualų planą, apie rengimąsi baigiamajai konferencijai, kurioje bus įteikti programos baigimo pažymėjimai. O juos pagamins pagal mūsų atsirinktą projektą, o jų ne taip mažai interneto svetainėje www.manokrastas.lt.

Žydrūnė Masedunskytė