Bumblių desantas Smėlynės bibliotekoje

Ruošiatės atostogų kelionei ir neapsisprendžiate, kokios firmos lagaminu nustebinti bendrakeleivius? O gal planuojate pertvarką namuose ir sprendžiate daiktų padėjimo klausimą? Net ir ieškant dovanos jaunavedžiams, rasti sprendimus jums padės apsilankymas Smėlynės bibliotekoje veikiančioje naujoje parodoje.

Į biblioteką iš Kupiškio atkeliavo tautodailininkės Irenos Vapšienės pintų darbų paroda. Taip pirmadienio popietę šalia smilgų sodų jaukiai sutūpė kraičbumbė, bumlė ir bumblelė, rankinė-pintinė, lagaminas, vazos ir vazelės, dėžės ir dėžutės, įvairių svorio kategorijų, pilvoti (ir nelabai) indai su dangčiais. Tik štai patį gražiausią sunku išrinkti, nes visi puikūs! Vieni pinti tik iš vytelių, kiti – iš šiaudų, apipintų vytelėmis. Kaip sakė pati menininkė, tai senovinis pynimo būdas, kurio beveik niekas nebenaudoja.

Tapytoja ir pynėja iš vytelių Irena Vapšienė kiek save prisimena, piešti mėgo nuo vaikystės. 1991 metais Kultūros namuose pynimo pagrindų ją išmokė pynėjų pynėjas Petras Jankauskas. Nuo tada su peiliuku ir vytelėmis menininkė nebesiskiria.

Irena Vapšienė – Kupiškio rajono tautodailininkų tapybos plenerų „Gimtinėn sugrįžus“ (2005 m., 2006 m.), „Kupiškio krašto dvarai“ (2007m.), „Kupiškio krašto mažoji medžio architektūra“ (2008 m.), „Dovana Adomui“ (2009 m.), „Kupiškio dekanato bažnyčios“ dalyvė. Daugiau kaip dešimt darbų papildė Kupiškio etnografijos muziejaus tautodailininkų kūrybos darbų rinkinį.

Tautodailininkų sąjungos narė I. Vapšienė nuo 1993 m. dalyvauja rajoninėse, apskrities, respublikinėse parodose, kuriose eksponuoja pintus iš vytelių bei tapybos darbus. Paskutinius trejus metus tapo Panevėžio zonos „Auksinio vainiko“ pirmos vietos nugalėtoja. Visi menininkės darbai sertifikuoti kaip tautinis paveldas.

Paklausta apie savo darbų kainas, gerb. Irena tik nusišypsojo ir jų neįvardino. „Vargu, ar ją sužinojęs, kas nors tiek mokės, o prie kokios bumlės ir mėnesį tenka sėdėti, kol galutinis rezultatas pasimato“,– pakomentavo Irena. Todėl jos darbai skirti senajam amatui populiarinti ir žmones, užsukančius į parodą, džiuginti. Gal ką ir nuliūdinome, kad teks sprendimų ieškoti paprastose parduotuvėse, bet darbus apžiūrėti ir jais pasigrožėti galima visiems ir nemokamai.