Biznis, kurio pavadinimas „Šeima“

Sakoma, kad nėra namų be dūmų, o patirties turintys asmenys dar priduria, kad nėra šeimos, kurioje nekiltų barniai. Išties, daugelis šeimų nėra patenkinti susiklosčiusiais tarpusavio santykiais, santykiais su vaikais. Norintiems rasti atsakymą į šiuos klausimus – gyvenimo konsultanto Jevgenijaus Černyš seminaras „Šeima“. Kovo 18 dieną seminaras vyksta Kaune, kovo 19 d. – Vilniuje. Išsamiau apie seminarus:

–Tikriausiai dauguma šeimų susikuria vedami meilės jausmo, vienas kitam prisiekia amžina meile ir staiga… po kelerių metų pamato, kad … suklydo, kad meilės nėra.? Pavyzdžiui, Statistikos departamento duomenimis, 2012 metais Lietuvoje įregistruota 20 660 santuokų ir 10 346 ištuokos. Gerbiamas Jevgenijau, kodėl taip atsitinka?

–Amžinas klausimas. Aš labai mėgstu citatą, kurią labai dažnai pasakau su santykių problema susiduriančioms poroms. „Du žmonės myli vienas kitą tada, kai puikiausiai gali apsieiti vienas be kito, bet pasirenka būti kartu.“ Suprantate, kokia esmė? Tai reiškia, kad iš esmės man nereikia kito žmogaus. Aš esu visiškai patenkintas savo gyvenimu, man neliūdna, aš dirbu, realizuoju save, bet manyje tiek jausmų, tiek meilės, kuria noriu dalintis, todėl man norisi turėti žmogų, su kuriuo galėčiau pasidalinti savo džiaugsmu, savo meile, savo rūpesčiu, savo noru padėti. Tai generacija savyje.

O kas dažniausiai būna? Dažniausiai meilė būna išorėje. Mes savyje meilės neturime. Mes turime išorėje. O dabar įsivaizduokite, tas mūsų meilės objektas išvažiavo metams. Ir ką? Mes nebeturime ką mylėti ir meilė baigėsi. Tačiau meilė nesibaigė. Ji buvo tame žmoguje ir kartu su juo išvažiavo. Jūs negalite jame generuoti meilės. Jūs generuoti galite tik savyje meilę ir ja dalintis. Kai nėra meilės viduje, santuoka tėra tik sandoris. Kitaip sakant, yra biznis, kurio pavadinimas „Šeima“: aš tau, tu man, man reikia vyro, kad jis padėtų man išsilaikyti, man reikia moters, kad ji man keptų kotletus arba skalbtų rūbus. O kas tai yra? Tai yra sandoris? Sandoryje meilės nebūna. Sandoris pasibaigė, žmonės nusivilia, nes jie pamato, kad žmogus pasikeitė ir jam jau nebetinka, jis nebetinka į uždėtus rėmus. Nebeatitinka mano socialinės padėties, mano nuostatų ar tėvų norų: kas čia per jaunikis, jis neatitinka lygio. Koks lygis, kokios nuostatos? Apie ką mes čia dabar kalbame? Kalbėdami apie šeimą, mes turėtume kalbėti apie meilę. O kas pas mus kalbam? Normos, lygiai, stereotipai? Žmonės pasimetę, nes pagrindinė problema – žmonės susitelkę į išorę: kaip atrodo, ką daro, ką veikia, koks socialinis statusas? Ir dar viską paaiškina, nes mes bandome viską protu, o ne širdimi suvokti, bando paaiškinti, kad tai perspektyvus žmogus, kad jis rūpinsis savo vaikais… Na ir kas iš to išėjo? O juk žinojote, ką darote? Kiek tokių puikių protu apskaičiuotų santuokų sužlugo? Tai gal kažkas ne taip? Negalime priversti kito žmogaus suteikti mums kažką. Pats žmogus renkasi: suteiks jis mums meilę ar ne? Galime tik sus savimi bendrauti ir tik save suprasti. Ar turite savyje jausmų, ar generuojate meilę, ar pasiruošęs ja dalintis su kitu žmogumi? Ar pasiruošęs kurti šeimą ir kam ta šeima iš tikrųjų? Ką jūs duosite jai? Pasižiūrėkime, kiek aplinkui gyvena perspektyvių 20-30 metų žmonių. Jie dirba, namus sutvarkyti pasikviečia tvarkytoją, rūbus skalbia skelbimo mašina, jie valgo restorane, bet jie nelaimingi? Kodėl? Todėl, kad jie pasimetę. Jie supranta, kad negali surasti žmonos ar vyro. Ir jie nesupranta, kodėl nėra antros pusės. O todėl, kad jie nemyli. Jie negeneruoja meilės. Jiems pavyksta sandoris, pavyksta šeimos biznis, nes tu man duok tą, aš tau duosiu tą, tu man atneši atlyginimą, aš tau skalbsiu rūbus. Atrodo, galiu gyventi gerai, bet negaliu, nes nemyliu. Ir čia veikia įvairūs stereotipai, dar vaikystėje mumyse pridėtos įvairios programos, nuostatos… Todėl visiems žmonėms siūlau savyje ieškoti meilės, ją generuoti savyje, nes pagrindinis dalykas, dėl kurio kuriama šeima yra tai, kad tu nori dalintis meile. Įsivaizduojate, kai dalijatės meile, jūs šviečiate. Ar norės tada su jumis bendrauti žmonės? Aišku, kad taip. Meilė visus traukia. Ir kiti ta meile užsikrečia ir pradeda ją generuoti. O įsivaizduojate, jūs skundžiatės: man bloga, man reikia pagalbos… Kaip žmonės reaguoja? Aišku, kažkas atsiranda, kas leidžia save išnaudoti…Tačiau tai sunkiausios pamokos. Sunkiausios pamokos aišku eina per šeimą, per santykius, nes tai yra artimiausi žmonės. Tie santykiai labiausiai žeidžia, labiausiai skaudina, bet daugiausiai ir mokina.

Ir kita problema. Pasižiūrėkime, nuo ko prasideda draugystė? Sakysite, na, mes bendraujame…. Ne, draugystė prasideda nuo sekso. Tai nuo ko mes pradedame draugauti? Nuo antros čachros – nuo lytinių organų, kodėl ne nuo ketvirtos – nuo širdies?.. Kodėl mes iš pradžių tampame meilužiais, o ne draugais, kuriais galima pasitikėti, kurie visada padės, palaikys, supras, apgins…Kodėl mes iš pradžių nesukuriame tokių tarpusavio santykių, o tik paskui pereiname į artimesnius ryšius? O tai, nuo ko mes dažniausiai pradedame bendrauti, nėra meilė, tai aistra. Paskui aitra praeina, nes meilės nebuvo, ir viskas žlunga. Tad išjukite protą ir įjunkite širdį. Tada susitvarkysite savo santykius, nes nė viena pora, kuri myli, neišsiskiria. Pas mane lankosi ne viena pora… Aukite, dalinkitės supraskite, kad šalia jūsų esantis žmogus yra pats nuostabiausias jūsų gyvenime, nes jis jums duotas ne šiaip sau. Taip, gyvenime gali būti visko, bet turite išsiskirti laimėje ir dėkingume.

– Jevgenijau, kodėl susiklostė tokia situacija, kad pastaraisiais metais šeimos maitintojo funkcija labai dažnai  persikelia ant moters pečių? O gal tai šeimos tvirtumui neturi jokios įtakos?

–Taip, tai neturi jokios įtakos šeimos tvirtumui, jeigu tai nėra kokių stereotipų laužymas, o kai laužome stereotipus, kad vyras turi būti šeimos maitintojas, o moteris – nežinau, kas, tada, be abejo, turi įtakos.

Pirmiausia reikia visiems suvokti, kas yra moteris. Iš kur viskas gimsta? Ar suvokiate, žmonės? Na, sakysite, vaikai gimsta, tai reiškia iš jos. Tačiau pradėkime nuo esmių esmės. Kas yra Dievas? Iš ko jis susidaro? Dievas susidaro iš motulės Žemės ir Tėvo, kuris viską projektuoja, viską daro, kitaip sakant eteris…. Na, čia jau kaip pavadinsi. Juk visur yra dvi pusės: šalta – karšta, vyras – moteris, In – Jan, bet viskas yra vienis. Tai, kas yra moteris? Moteris yra motulė Žemė, kuri viską kuria. Kuria ne vyrai, viską kuria moterys. Pasižiūrėkime, ką vyrai veikia? Kuria planus, biznį, eina kariauja… Tačiau kai jie susiranda moterį, pasižiūrėkite, kaip viskas pradeda augti: viskas stabilėja, butas, vaikai… Nebūtų moters, to nebūtų. Vyrai kariautų, važinėtų, loštų kazino, dar kažką darytų…Tai vyksta, tai faktas ir tai akivaizdu…Ir kai atsiduria šalia moteris, ji nusprendžia kurti… Viskas, tada vyro gyvenimas pasikeičia. Vyras yra projektuotojas, o statytojas yra moteris. Todėl dabar, kai moteris yra taip žeminama – nekaltinsiu nė vienos pusės, nes moterys leidžiasi žeminamos, o vyrai – žemina, pasaulyje matome disharmoniją. Vyrai visur dominuoja, o kur yra moterys? Ji engiama, su ja nesiskaitoma, todėl Visatoje toks bordakas. Jei moteris kurtų, jei ji atsistotų ir užimtų savo vietą, kokią užima Žemė, būtų viskas kitaip. Vyrams reikia tai priimti, nes moterys kuria. Ir tai yra visa ko pagrindas. Be moters nieko nebūtų. Be vyrų – būtų. Be moters – nebūtų.  Reikia tai suvokti. Tačiau pasižiūrėkime, net dvasingumas yra vyriško prado, o kodėl ne sielingumas, nes siela atstovauja moteriškai energijai, dvasia  – vyriškai. Kur sielingumas? Nėra to. Yra tik dvasingumas. Kur sielos judėjimas? Ir kol mes nepabudinsime savo sielos, kalbu apie moteriškas energijas, esančias vyre, tol bus taip, kaip yra. Vyras taip pat neužima savo vietos. O turėtų užimti.

– Jevgenijau, pagal įstatymą mes visi žinome, kas yra šeima, o kas šeima energetiniame ir dvasiniame lygmenyje?

–Kaip ir minėjau, yra motulė Žemė ir Tėvas, kad yra vyras – moteris ir jie turi būti susijungę. Negalima teigti, kad vienas yra pusinis, bet jie negali tiek, kiek gali padaryti kartu. Įsivaizduokite, Dievas pusinis. Pas Dievą yra tik vyriška energija. Tada būtų pusinis Dievas. Taip ir žmogus. Jis nėra dalinis, bet būdamas šeimoje jis gali padaryti daugiau, negu būdamas vienas. Kaip ir pirštas. Jis daro šimtą procentų, bet jis negali padaryti to, ką gali padaryti ranka. Jei nesilankstytų pirštas, irgi būtų negerai. Mes atskirai galime tik pusę to, ką galime padaryti būdami kartu. Toks paprastas, bet didingas tikslas. Kodėl negalite būti laimingi vieniši? Todėl, kad neįmanoma. Šeima yra tas pamatas, kuris iš tikrųjų ugdo tikrą Dievą.

Apie seminarą išsamiau: https://www.gyvenimokonsultantas.lt/mokymai

Parengė Genovaitė Paulikaitė