Biržuose užbaigtos Lietuvių kalbos dienos 2024

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė išskyrė vieną ypatingą sektiną biržiečių bruožą – orumą.

Biržų pilyje kovo 23 d. įvyko projekto „Biržai – Lietuvių kalbos dienų sostinė 2024“ baigiamasis renginys „Nuo lopšinės iki giesmės“. Jame skambėjo ne tik lietuvių muzikos kūriniai, bet buvo kalbama ir apie lietuvių kalbą: kaip ji susiformavo ir išliko mažiau pakitusi nei latvių kalba, kaip skirtinguose amžiaus tarpsniuose keičiasi kalbėtojo santykis su gimtąja kalba.

Dėkodama projekto sumanytojai bei įgyvendintojai Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešajai bibliotekai ir projektą parėmusiai Biržų rajono savivaldybei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė išskyrė vieną ypatingą sektiną biržiečių bruožą – orumą, kai jie kalba apie savo kraštą, jo kalbą ir kultūrą.

Pasak kviestinės viešnios lituanistės, redaktorės ir žurnalistės Rositos Rastauskienės, „klausimas – „Iš kur aš atsiradau“ – rūpi ne tik vaikui. Tai svarbu ir tautai, kurią vienija pirmiausia kalba“. Savo pranešime ji gvildeno temas, kaip mes išmokstame kalbėti, kaip mus atspindi gimtoji kalba ir kalbėsena, kaip tampama kalbos kūrėju, koks lietuvių kalbos rytojus. Atsakymų žurnalistė ieškojo kalbintų pašnekovų samprotavimuose, nugulusiuose jos publikacijose (R. Rastauskienės publikacijų rasite čia). Apžvelgdama lietuvių kalbos indoeuropietišką kilmę ir raidos tendencijas ji rėmėsi Vilniaus universiteto (VU) Baltistikos katedros doc. dr. Miguelio Karlo Villanuevaʼos Svenssono ir Bendrosios kalbotyros centro išskirtinio prof. habil. dr. Axelio Holvoeto, VU Šiaulių akademijos doc. dr. Jolantos Vaskelienės, Lietuvių kalbos draugijos tarybos pirmininkės prof. dr. Genovaitės Kačiuškienės moksliniais teiginiais. Bandydama atsakyti, ar kiekvienas gali būti žodžio meistras ir kūrėjas, pranešėja citavo rašytojus Romualdą Granauską, Marių Buroką, Evą Tombak.

Samprotavimus apie kalbą ir būtį paįvairino muzikiniai intarpai, kuriuos atliko Biržų meno atlikėjai – renginių režisierė, dainų autorė Loreta Gasiūnaitė, vaikų folkloro ansamblis „Dijūta“ (vad. J. Garnelienė), „Saulės“ gimnazijos folkloro ansamblis „Saulala“ (vad. N. Kaulinienė), bardai Leonidas Čiudaras ir Jūratė Garnelienė bei Smilgių liaudiška kapela „Lakštupė“ (vad. D. Plentauskienė).

Projektą „Biržai – Lietuvių kalbos dienų sostinė 2024“ finansavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Biržų rajono savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba.

Aurelija Baniulaitienė

Organizatorių nuotr.