Bendruomenių ir NVO aktyvumą skatina savivaldybė

Ėriškių bendruomenės tradicija – drakonų valčių festivalis.

„Vietos veiklos grupės visoje Lietuvoje yra kaimo plėtros iniciatorius, perteikiantis informaciją, kaip gauti lėšų savo kaimo gyvenimo gerinimui, tiek tvarkant aplinką, tiek kuriant darbo vietas ir reikalingas paslaugas,– paklausus, kokią įtaką kaimo gyventojams turi vietos veiklos grupės (VVG), teigia nuo 2015 metų Panevėžio rajono VVG pirmininke dirbanti Vilma Juodagalvytė-Baranovskaja. – Kai 2009 metais pradėjome įgyvendinti pirmąją strategiją, reikėjo  su žmonėmis labai daug diskutuoti ir įrodinėti, kad jie patys yra savo vietovės šeimininkai ir kad gyvenimo kokybė labai daug nuo jų pačių iniciatyvos priklauso. Dabar apie tai kalbėti nebereikia. Daugelis kaimo žmonių išmoko rengti ir įgyvendinti projektus ir prisiimti atsakomybę už tai, ką daro.“

Kurti verslai ir darbo vietos

Kaip teigia Panevėžio rajono VVG pirmininkė Vilma Juodagalvytė-Baranovskaja, link įgyvendinimo pabaigos artėjančios Panevėžio rajono 2016–2023 metų vietos plėtros strategijos ypatumas – dėmesys darbo vietų kūrimui. Prioriteto „Socialinės ir ekonominės veiklos kaimo vietovėse įvairinimas“ priemonėms įgyvendinti teko 76,7 proc. visų strategijai įgyventi skirtų paramos lėšų. Šio laikotarpio Panevėžio rajono VVG strategijai įgyvendinti buvo skirta apie 3 mln. eurų.

„Populiariausia strategijos priemonė – „Ūkio ir verslo plėtra“.  Parama buvo teikiama dviem pareiškėjų grupėms. Viena jų – plėtojantieji ne žemės ūkio verslą kaimo vietovėse.  Jų projektams įgyvendinti buvo skirta 38.8 proc. paramos lėšų. Didžiausia paramos suma – 75 tūkst. eurų. Buvo vystomi gan įvairūs verslai. Vieni stiprino pramogų ir poilsio organizavimo, kiti – viešojo maitinimo veiklą. Parama taip pat buvo skirta autoserviso, drabužių siuvimo, malkų ruošimo, žemės kasimo ir statybos darbų, baldų gamybos verslų plėtrai. UAB „Radviliškių kaimo kepykla“, pasinaudodama parama, įsigijo duonos kepimo krosnį. Paramos lėšos naudotos labai įvairioms veikloms“, – strategijos įgyvendinimą apžvelgia VVG pirmininkė.

Kita pareiškėjų grupė – jauni žmonės, norintys pradėti kurti verslą kaimo vietovėse. Šia parama galėjo naudotis asmenys iki 40 metų.

„Iš pradžių į šią galimybę rajono gyventojai žiūrėjo gan atsargiai. Juk gaudamas paramą įsipareigoji įkurti ir darbo vietą. Lėšos skiriamos darbo vietai įkurti, o ne darbo užmokesčiui. Tačiau paskui tos baimės išsisklaidė.  Finansavimas buvo skirtas dešimčiai projektų, iš jų devyni – jau įgyvendinti. Verslai labai įvairūs. Kas pradėjo teikti statybos paslaugas, kas ėmėsi statybviečių tvarkymo, metalo apdirbimo, elektros sistemų įrengimo ir montavimo paslaugų ar įrengė medienos baldų gamybos ir graviravimo dirbtuves. Sukurta 15 darbo vietų, – pasakoja Vilma Juodagalvytė-Baranovskaja. – Labai džiugu, kad dalis pareiškėjų, sėkmingai pasinaudoję parama verslo pradžiai, naudojosi ir parama verslo plėtrai.“

142 879 eurų numatyti paramai žemės ūkio produktų perdirbimui, rinkodarai ir (arba) plėtrai. Pasinaudojant šia parama įgyvendinti trys projektai.

Nauja galimybė ir iššūkis bendruomenėms

Įgyvendinant strategiją prisidėti prie verslo ir darbo vietų kūrimo parama buvo skatinamos nevyriausybinės organizacijos ir kaimo bendruomenės. „Tai buvo visiškai naujos  priemonės, kėlusios didžiausią iššūkį, bet dabar jau galime pasidžiaugti rezultatais – ir NVO, ir bendruomenės sėkmingai vysto socialinį ar bendruomeninį verslą, – sako pašnekovė. – Pavyzdžiui, kaimo bendruomenė „Pažagieniai“ įgyvendino du sveikatinimo srities projektus: mobilaus SPA sukūrimas ir jo plėtra. Bernatonių bendruomenė, pasinaudodama parama, įkūrė savijautos gerinimo centrą. VšĮ „Vilties sodas“ įkūrė užimtumo centrą, kuriame paslaugos teikiamos negalią turintiems žmonėms. Centras įrengtas buvusios Kurganavos pagrindinės mokyklos patalpose. Kalis artus parama pasinaudojo VšĮ „Miežiškių bendruomeniniai vaikų namai“. VšĮ „Vaikų lavinimo centras“ Dembavoje išplėtojo socialines paslaugas specialiųjų poreikių turintiems vaikams.“

Vyresnio amžiaus ar negalią turintiems žmonėms įkurtas dienos centras „Senjorija“. Tai privataus socialinio verslo projektas. Centras teikia socialines, užimtumo, maitinimo, priežiūros, fizinio aktyvumo, emocinės būklės gerinimo, kūrybiškumo, savarankiškumo ir bendruomeniškumo skatinimo paslaugas.“

Įgyvendinti projektai – žingsnis dalį viešųjų paslaugų perduodant nevyriausybinėms organizacijoms ir privačiam verslui ir akivaizdus pavyzdys, kaip bendruomenių, NVO ir savivaldybės sinergija padeda sparčiau išspręsti paslaugų stygiaus problemą.

Gerinta infrastruktūra

Kaimo atnaujinimo, savitumo puoselėjimui ir vietos gyventojų kompetencijų didinimui buvo numatyti 23,3 proc. paramos lėšų. Iš jų didžiausia suma buvo skirta  investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą – daugiau kaip 515,7 tūkst. eurų. „Pagal šią priemonę buvo finansuoti keturi projektai, iš jų trys – jau įgyvendinti, – teigia VVG pirmininkė. – Vieną projektą pateikė Panevėžio rajono savivaldybės administracija. Įgyvendinant projektą Vaivadų kaime buvo pastatyti bendruomenės namai. Bendruomenė veikli, bet neturėjo kur rinktis. Skyrus kiek daugiau kaip 73 tūkst. eurų, namai buvo pastatyti 2019 metais, tad jau keleri metai bendruomenė juose sėkmingai vykdo įvairias veiklas. Kitą projektą sėkmingai įgyvendino Pažagienių mokykla-darželis. Gavę beveik 126,5 tūkst. eurų paramos, jie pasistatė priestatą ir jame įrengė daugiafunkcinio naudojimo salę, kuria dabar naudojasi tiek ugdymo įstaiga, tiek bendruomenė. Ir trečiasis įgyvendintas infrastruktūrinis projektas, kurį teikė Liūdynės kultūros centras, pagerino Dembavos kaimo gyventojų laisvalaikio sąlygas. Skyrus beveik 199 tūkst. eurų Dembavoje prie kultūros įstaigos buvo pastatytas priestatas.“

Skatintas tradicijų puoselėjimas

Didelio bendruomenių susidomėjimo sulaukė parama, teikiama gyventojų aktyvumui, verslumo iniciatyvų skatinimui, krašto tradicijų puoselėjimui. Kaip teigia VVG pirmininkė Vilma Juodagalvytė-Baranovskaja, jau įgyvendinta 17 projektų, kuriais bendruomenės, organizuodamos šventes ir kitus įvairius renginius, toliau puoselėjo savo tradicijas.  Kelerius metus pasinaudojant parama rengiamas tradicinis drakonų valčių festivalis, kuriame dalyvauja ne tik Panevėžio rajono bendruomenės, bet pasikviečiama ir svečių iš kaimyninių regionų.

Pasinaudodamas parama veiklas jauniems žmonėms plėtoja Ramygalos klubas „Savos erdvės“. Sėkmingai projektus įgyvendino, Ėriškių kaimo bendruomenė, bendruomenė „Upytės žemė“, Šilų bendruomenė, Naujamiesčio klubas „Menų sala“, Panevėžio rajono bendruomenių sąjunga.

Kadangi prie visų projektų savomis lėšomis turi prisidėti ir pareiškėjai, Panevėžio rajono savivaldybė bendruomenėms ir nevyriausybinėms organizacijoms šią problemą padeda išspręsti, skirdama reikiamą lėšų dalį iš savivaldybės biudžeto. Tokia savivaldybės pozicija leidžia bendruomenėms ir NVO aktyviau įsitraukti į projektinę veiklą ir taip gerinti savo aplinką, savo krašto žmonių gyvenimo kokybę. Be savivaldybės palaikymo aktyvumas būtų žymiai mažesnis.

Laukia nauji darbai

Dalis projektų dar įgyvendinama, bet 2025-aisiais jie turi būti baigti ir jais uždaroma Panevėžio rajono 2016-2023 metų vietos plėtros strategija ir atverčiamas naujas VVG veiklos puslapis – pradedama įgyvendinti Panevėžio rajono 2024–2029 m. vietos plėtros strategija.

„Nelabai džiuginantis dalykas, kad šiai strategijai skiriama kur kas mažesnė suma – tik 1,44 mln. eurų, – apgailestauja VVG pirmininkė, puikiai jusdama išaugusį paramos vietos projektams poreikį. – Strategiją rengėme įtraukdami rajono gyventojus, išsiaiškindami jų poreikius. Jie panašūs, kaip ir anksčiau, tad ir sritys, kurioms bus teikiama parama panašios. Įgyvendinant naujojo laikotarpio strategiją bus remiama  ne žemės ūkio verslo kūrimas ir plėtra, bendruomeninio bei socialinio verslo kūrimas ir plėtra. Taip pat skatinamas kokybiškų viešųjų paslaugų prieinamumo didinimas, NVO ir vietos gyventojų bendruomeniškumo stiprinimas“.

Skirtingai nuo ankstesnių strategijų, naujoji yra teminė – jos tema „Tvarus vietos ekonomikos augimas“.

„Taigi visi mūsų projektai  turės būti susiję su tvarumu plačiąja prasme, pradedant aplinka ir baigiant tarpusavio santykiais“, – akcentuoja Panevėžio rajono VVG pirmininkė Vilma Juodagalvytė-Baranovskaja,

Karolina Baltmiškė

Nuotr. iš VVG ir bendruomenių archyvo