Ausma Miškinienė: idiliški Lazdijų krašto vaizdai – galimybės turizmo verslui

Apie Lazdijų rajono savivaldybės veiklą, projektus, bendradarbiavimą su šalies Vyriausybe, rajono plėtros galimybes mintimis dalijasi Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.

Gerbiama mere, po kelių mėnesių pasieksite kadencijos pusiaukelę, tad kaip įvertintumėte šio laikotarpio pasiekimus ir rūpesčius?
 
Pirmieji metai prabėgo nepaprastai greitai, o praėjusiais – netrūko COVID-19 sąlygotų rūpesčių. Nepaisant to džiaugiuosi įsibėgėjusiu įsisenėjusių kelių atnaujinimo, vandens kokybės gerinimo ir apšvietimo problemų sprendimu. Daug dėmesio skyrėme socialiniai sričiai, turizmo ir smulkaus verslo skatinimui ir, žinoma, sėkmingam jau laimėtų projektų įgyvendinimui.

Kai kalbėjomės paaiškėjus rinkimų rezultatams, sakėte, kad vienas Jūsų tikslų – pasiekti, kad Lazdijų rajono savivaldybė taptų bendradarbiaujanti. Kaip sekasi kurti bendradarbiaujančią savivaldybę?

Į šį klausimą, turbūt, geriausiai atsakytų tie su kuriais savivaldybė bendradarbiauja: gyventojai, įstaigos, įmonės ir užsienio partneriai. Mano manymu išties kuriame atvirą savivaldą: stengiamės nedelsdami atliepti gyventojų prašymus, laukiame idėjų ir iniciatyvų bei patys aktyviai rengiame projektus. Man patikėtos Alytaus regiono plėtros tarybos kolegijos pirmininko pavaduotojos pareigos, taip esu Lietuvos savivaldybių asociacijos (toliau – LSA) viceprezidentė. Dėkoju kolegoms už pasitikėjimą. 

Lazdijų rajone nestokojate reikšmingų projektų. Papasakokite apie juos?

Bene reikšmingiausias jų – daugiafunkcis sporto centras, kuris įsikurs rekonstravus buvusį policijos komisariato pastatą bei prie jo pastačius modernų priestatą – sporto salę. Pirmas žingsni žengtas – apgyvendinimo patalpos sportininkams jau įrengtos, netrukus prasidės priestato statyba bei kitų vidaus erdvių atnaujinimas. Gruodį sėkmingai baigėme įgyvendinti Vyriausybės nutarimu finansuotus projektus: Lazdijų M. Gustaičio gimnazijos senojo pastato bei valgyklos ir VšĮ „Lazdijų ligoninė“ Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro patalpų atnaujinimą. Projektų dėka į gimnaziją atkeliavo ir naujutėlaičiai baldai bei valgyklos įranga, o į ligoninės patalpos tapo dar patogesnės pacientams. Labai svarbu ir tai, kad bendruomenės anksčiau nesiryžusios įgyvendinti projektų kuriančių darbo vietas, sėkmingai juos įgyvendina dabar. Mūsų rajone vyrauja smulkus verslas, tad bendruomenių verslumo iniciatyvos nepaprastai reikalingos, o aš jas visuomet palaikysiu. Džiugina ir privataus verslo planai jau šį pavasarį atnaujinti Lazdijų autobusų stotį.

Žinau, kad sėkmė lydėjo ir Interreg V–​A Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo programos projektus.  Kiek jų? Kokią įtaką pandemija daro šiems projektams?

Mūsų aktyvumas ir pastangos atsipirko – šiuo metu finansavimą gavusių Interreg V–A Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo programos projektų turime net 8. Jų dėka savivaldybės biudžetas pasipildys daugiau kaip 1 mln. 700 tūkst. eurų. Už tokio rezultatą dėkoju savo patarėjai Sonatai Dumbliauskienei. Projektai apima skirtingas sritis: tai ir jaunimo verslumo skatinimas, ir kuriami pasienio turizmo maršrutai, ir atnaujinama bei šeimoms pritaikoma turizmo infrastruktūra, ir integralios pagalbos teikimas. Viską išvardinti sunku, bet visa tai jungia pagrindinė žinia – projektai atneš neabejotiną ir realią naudą Lazdijų krašto žmonėms. Projektai įgyvendinami sėkmingai, tiesiog planuotus gyvus susitikimus perkėlėme į virtualią erdvę.

Labai didelį dėmesį skyrėte gyventojų gerovei, kokių pokyčių šioje srityje pavyko pasiekti?

Gyventojų gerovė gan plati, daug sričių apimanti sąvoka. Išskirtinį dėmesį skiriame socialiai pažeidžiamiems asmenims bei visai socialinei sričiai. Padedami seniūnų, administracijos darbuotojų ir aktyvių bendruomenių narių dirbame tam, kad visi gyventojai gautų jiems būtinas paslaugas, sulauktų reikalingos pagalbos bei nestokotų dėmesio. Smagu, kad mūsų pastangos buvo įvertintos – rajono pokyčiai socialinėje srityje buvo įvertinti Auksine krivūle.

Tikriausiai be žmonių, Lazdijų rajono didžiausias turtas yra gamta ir jos teikiamos galimybės turizmui. Praėjusiais metais pasaulį apėmusi pandemija paskatino vidaus turizmo plėtrą. Tad ką praėję metai atnešė rajono turizmui ir kkius lūkesčius puoselėjate šiais metais? 

Lazdijai – idiliškų vaizdų kraštas. Čia persipina kultūrinio paveldo bei architektūros paminklais pripažinti objektai, inovatyvūs architektūriniai sprendimai bei neišdildomi gamtos peizažai. Paskatinti daugiau keliauti šalies viduje šiais metais tai atrado ir vietiniai turistai. Didelio lankytojų dėmesio sulaukė pažintiniai/piligriminiai takai, dviračių takai, vandens maršrutai. Turistų skaičius praeitą vasarą parodė, kad paklausios būtų tiek naujos nakvynės vietos, tiek maitinimo įstaigos. Manau, kad lankytojų pamėgtose vietose papildomai investavus į reikiamos infrastruktūros kūrimą, šalia puikiai savo idėjas galėtų realizuoti vietiniai verslininkai.  

Ankstesniais metais apie turizmo naujienas savivaldybėse sužinodavome per „Adventur“ parodą. Šiemet, matyt, tokios parodos nebus, tad kuo savo svečius, jei leis koronavirusas, ruošiasi nustebinti Lazdijų rajonas?

Esama situacija privertė ieškoti originalių idėjų kaip pristatyti savo krašto grožį bei turizmo paslaugas potencialiems turistams. Kol kas aktyviai naudojamės visomis socialinių medijų suteikiamomis galimybėmis ir tikimės, kad Lazdijų krašto turizmo išteklius jau šiais metais pavyks pristatyti  tiek Lietuvos, tiek užsienio turizmo parodose. Šiais metais turistams siūlysime išbandyti Baltosios Ančios ir Maros upių baidarių maršrutus, užkopti į apžvalgos bokštus, įveikti suženklintas piligriminio kelio atkarpas. Tikiu, kad populiari kryptis bus ir atsinaujinantis Veisiejų miestas, kuriame rūbą keičia dviračių takas, apžvalgos aikštelės, prieplaukos bei muzikos ir šviesos spektaklį demonstruojantis fontanas Ančios ežere.

Veiklą pradėjo Seimo Laikinoji Dzūkijos bičiulių grupė, kokius lūkesčius siejate su šia parlamentine grupe? Kokius uždavinius ji turėtų spręsti ar padėti savivaldybėms spręsti?

Tikiuosi, kad skirtingų politinių pažiūrų Seimo narius jungianti grupė darniai dirbs sprendžiant Dzūkijai svarbias problemas. Mūsų savivaldybei ypač aktualus Lietuvos ir Lenkijos pasienyje esančių kelių atnaujinimas bei patogus susisiekimas su greta esančia šalimi. Rajone gausu ne savivaldybės žinioje esančių kelių, apleistų žemės sklypų ir kitų viešųjų erdvių, kurių atnaujinimui ir priežiūrai būtini centrinės valdžios sprendimai. Tikiu, kad rezultatyvus šios grupės darbas pasitarnautų ne tik Dzūkijai, bet ir kitiems regionams.

Esate Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentė. Kokiais asociacijos sprendimais galite pasidžiaugti ir kuo jie naudingi savivaldybėms?

LSA, mano manymu, tampa vis atviresnė ir pažangesnė, konstruktyviam dialogui suburianti savivaldybių bei centrinės valdžios atstovus. Tai džiugina, o ankstesnių LSA vadovų dėka buvo pakloti stiprūs pamatai savivaldybių bendradarbiavimui. Jis sėkmingai tęsiamas ir dabar ieškant daugumai priimtiniausių sprendimų.

Kaip LSA sekėsi bendradarbiauti su praėjusios kadencijos Seimo nariais, Vyriausybe ir ar jau užsimezgė ryšiai su naujos kadencijos nariais ir Vyriausybe?

Su praėjusios kadencijos Seimo nariais ir Vyriausybe bendravome konstruktyviai ir sėkmingai. Iškilus klausimams drąsiai kalbėjome, tarėmės, diskutavome, o pasiekti rezultatai akivaizdūs. Daug dėmesio skirta regionams bei juose gyvenančių žmonių poreikiams atliepti. Nuotoliniu būdu, tačiau aktyviai bendraujame ir su naujos kadencijos nariais bei Vyriausybe. LSA prezidentas ir viceprezidentai kartą per dvi savaites susitinkame su Ministre Pirmininke I. Šimonyte bei ministrais. Lietuvos savivaldybės, mano manymu  girdimos, jų problemos suprantamos, kol kas tikrai nestokojame atgalinio ryšio. Tai teikia vilčių, kad nestokosime ir jų žinioje esančių teigiamų savivaldybėms, jų savarankiškumo stiprinimui reikalingų sprendimų.

Kokio bendradarbiavimo ir sprendimo lauktumėte iš Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto?

Be abejo, tikiuosi kad šis komitetas aktyviai bendraus ir bendradarbiaus su Lietuvos savivaldybių asociacija bei visomis šalies savivaldybėmis. Labai svarbu, kad komiteto nariai ne tik išgirstų savivaldybių idėjas ir problemas, bet ir ieškotų sprendimų. Nuoširdžiai linkius, kad šis komitetas aktyviai ir rezultatyviai atstovautų visų savivaldybių interesus Seime.

Ko palinkėtumėte savo kolegoms – kitų savivaldybių vadovams šiais metais, tegul ir karantinu prasidėjusiais?

Linkiu, kad visi kolegos pasiektų užsibrėžtų tikslų, o Jų vadovaujami rajonai klestėtų. Taip pat visiems linkiu sveikatos, drąsių idėjų, sėkmingų sprendimų, svarbių laimėjimų ir pasitikėjimu bei pagarba grįsto bendradarbiavimo.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Karolina Baltmiškė
Straipsnis paskelbtas „Savivaldybių žinios“, 2021 Nr.1