Akmenės rajono ekologija skaičiuose

Sušnekus apie keliones po Lietuvą, ne tiek daug žmonių ryšis tarp patraukliausių rajonų įrašyti prie šiaurinės Lietuvos sienos besiglaudžiantį Akmenės rajoną.  Jo plotas 84 373 ha, iš kurių, pasak rajono savivaldybės ekologo Svajūno Vilko 1916 ha – vanduo, 1722 ha – keliai ir 25 978 ha sudaro miškai. Juose gyvena 633 taurieji elniai, 1259 stirnos. Yra briedžių, šernų, lapių, vilkų ir kitų  Lietuvai būdingų žvėrelių.

Didžioji dalis Ventos regioninio parko, iš 9833,65 ha yra išsidėsčiosi Akmenės rajone. Čia jis užima 6005, 16 ha. Rajono gamtininkų pasididžiavimas – Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas. „Kamanos yra vienos iš nedaugelio ne tik Lietuvos, bet ir Europoje dar mažai kultūros paliestas gamtos kampelis, išsaugojęs savo prigimties primityvumą“, – 1937 metais rašė Kazys Brundza. Kamanų pelkę „atrado“ ir jos unikalumą pastebėjo profesorius P.Matulionis 1895 metais. Kamanose pelkių buveinės sudaro 43,8 proc. teritorijos, o jos bendra plotas – 3960 ha. Šiam rezervatui būdingos nepažeistos aukštapelkės, pelkiniai miškai, tarpinės pelkės ir liūnai. Kamanų pelkė išsiskiria unikaliu reljefu, klampynių ir ežerokšnių gausa. Čia yra net 12 klampynių ir daugiau kaip 120 ežerokšnių.

Kamanų rezervate galima aptikti Lietuvoje retų augalų. Tai plačialapė klumpaitė, kupetinė kūlingė, lieknasis švylys. Šiame rezervate gyvena ir ne viena vilkų šeimyna. Kantriausi gamtos mylėtojai gali pastebėti ir lazdyninę miegapelę, dirvinį sėjiką, teterviną. Kamanų rezervate peri juodieji gandrai, erelis rėksnys. Kamanų rezervate priskaičiuojamos 3955 grybų, augalų ir gyvūnų rūšys. Iš jų 403 yra grybų, 970 – augalų ir 2589 gyvūnų rūšys.

Kadangi norint išsaugoti šio gamtos kampelio rimtį pavieniams lankytojams draudžiama klaidžioti po šį unikalų kampelį, yra įkurtas lankytojų centras, kuriame suteikiama labai išsami informacija apie šio Akmenės rajono kampelio unikalumą. Yra įrengtas ir mokomasis – pažintinis takas. Rengiamos ekskursijos.

Tačiau kol kas, nepaisant kokio unikalumo bebūtų gamta, kur gyvena žmogus, atsiranda ir piktžaizdžių. Bene didžiausia šiandienos piktžaizdė yra šiukšlės, su kuriomis vis neišmokstame tvarkytis. Praradę pagarbą sau ir gamtai mėtome jas, kur pakliuvo. Daugeliui šiandieninių atliekų suirimui prisireiks ne vieno šimto metų. Svajūno Vilko teigimu, valant Dabikinės upelį iš jo buvo ištraukta per 3 tonas padangų.

O ir bandydami tvarkyti ekonomiškumu nepasižymime: į sąvartynus keliauja viskas, kas atlieka. „2010 metais į Šiaulių regioninį sąvartyną, kuris užima 21,22 ha, iš Akmenės rajono buvo išvežtos 6392 tonos atliekų. Iš visos Šiaulių apskrities į šį sąvartyną buvo išvežta 106 425 tonos atliekų“, – kalbėdamasis su Akmenės gimnazijos ir Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos programos „Tu ir aš – kartu mes galia“ dalyviais pabrėžė Svajūnas Vilkas, pastebėdamas, kad tai rodo nelabai gerą atliekų rūšiavimą, nes iš rūšiavimui skirtų konteinerių pernai Akmenės rajone buvo surinkta tik 15 tonų stiklo, 22 tonos popieriaus ir kartono, 13 tonų plastiko, 115 tonos naudotų padangų. Apskrities mastu akmeniškiai nei geresni, nei prastesni. Visoje Šiaulių apskrityje buvo surinkta apie 600 tonų stiklo, apie 450 tonų popieriaus ir kartono ir apie 230 tonų plastiko, 713 tonos padangų. Visos kitos antrinėms žaliavoms tinkančios atliekos pernai keliavo į sąvartyną. Jos keliauja ir šiais metais, tad Svajūnas Vilkas mano, kad programos „Tu ir aš – kartu mes galia“ dalyviai galėtų aktyviai prisidėti, skatinant ir mokant žmones rūšiuoti atliekas. Jie gali tapti šviečiamųjų ir mokomųjų akcijų organizatoriai, stebėti ir fiksuoti, kaip su atliekomis, kurios jau surūšiuotos, elgiasi atliekas išvežančios tarnybos. „Kartais žmogui, matančiam, kaip į tą pačią mašiną suverčiamos surūšiuotos atliekos, sunku ir pasakyti, kad jis privalo rūšiuoti atliekas“, – apgailestaudamas užsimena Akmenės rajono ekologas. Tad gyventojų pastabumas padėtų pristabdyti šį nelabai gražų elgesį. Kitas dalykas, papildomas atliekų rūšiavimas didina ir atliekų tvarkymo išlaidas, o tai reiškia, kad už atliekų tvarkymą esame priversti brangiau mokėti.

„Skatinamas ir žaliųjų atliekų surinkimas. Iš jų daromas kompostas. Akmenės rajone yra pastatytos 3445 žaliųjų atliekų kompostavimo dėžės. Pernai surinktos 903 tonos žaliųjų atliekų“, – programos dalyviams sakė rajono ekologas Svajūnas Vilkas.

Karolina Kaunaitė