Verutė Keblienė: kultūros įstaiga atlieka svarbią misiją – bendruomenę telkia bendrai kultūrinei veiklai

Muzika, tarsi, gyvybės eliksyras prasiskverbia per pačias įvairiausias negandas. Tikriausiai, jei kažkas ją nutildytų aplinkoje, ji suskambėtų mūsų sielose. Apie tai, kuo gyvena nedidelės gyvenvietės kultūros įstaiga, ar apskritai tokios įstaigos reikalingos, kalbamės su Kretingos rajono kultūros centro Baublių skyriaus vedėja Verute Kebliene.

Gerbiama Verute, Baubliams atidavėte ne vieną savo gyvenimą dešimtmetį, kas Jums yra ši nedidelė Kretingos rajono gyvenvietė?

Džiugu, kad uždavėte tokį man mielą klausimą. Viskas susiję su tuo, kad nuo vaikystės turėjau didelę svajonę. Vaikystėje svajojau būti mokytoja, bet tada nežinojau, ar bus lemta svajonei išsipildyti, augau didelėje septynių vaikų tuomečio kolūkiečio šeimoje. Pasisekė! Sėkmės formulė:  troškimas + valia ir kantrybė (kad kelias į tikslą būtų trumpesnis) + tikėjimas (tuo, ką darau).  Dirbdama net pirmuosius pedagoginio darbo metus, jau kritiškai vertinau mokyklos direktoriaus darbą, nenujausdama, kad man teks tokį darbą dirbti.  Netikėtai 1980 metų birželio mėnesį mane paskyrė vadovauti Baubliuose naujai statomai mokyklai. Tada buvau jauna 31 metų mokytoja. Baubliuose, kurie yra šalia mano gimtinės Žutautų kaime, visada jaučiausi kaip namuose, savoje tėviškėje, o dar maloniau buvo girdėti sakant „mokyklai vadovauja savas užaugintas vaikas“. Jaunatviškas ryžtas, pasiaukojimas ir meilė savo pasirinktai mokytojo profesijai padėjo priimti didžiulį iššūkį ir nugalėti sunkumus. Veržliame ir aktyviame mokyklos darbų sūkuryje prabėgo patys gražiausi, darbingiausi mano jaunystės ir brandos metai, užaugo vaikai, kurie padovanojo penkis anūkus. Per tą laikotarpį mokykla, kaip kaimo šviesulys, nuėjo gražų kelią. Džiaugiuosi, kad šios mokyklos istoriją man teko kurti nuo pat mokyklos atidarymo pradžios. 2015 rugsėjo mėnesį, švenčiant 35 metų mokyklos ir  mano vadybinio darbo 35 metų jubiliejus, atsisveikinau su mokykla.

Aktyviai dalyvaujate kultūriniame gyvenime – dainuojate ansamblyje, jei teisingai suprantu, vedate renginius, kada ir kaip atsidūrėte šioje srityje?

Vos atsisveikinus su darbu mokykloje, sulaukiau Kretingos rajono kultūros centro direktoriaus skambučio. Direktorius pakvietė dirbti Baublių skyriaus vedėja – pusę etato. Tai buvo antras mano gyvenimo ir darbo didžiulis iššūkis, tačiau ramiau apsvarsčiusi jį priėmiau. Kultūra visada buvo šalia manęs, bet tai buvo tik mano pomėgis:  visą gyvenimą dalyvavau  meno saviveikloje, dainavau ansambliuose, grojau akordeonu. Dabar reikėjo dirbti ir vadovauti kultūros įstaigai. Kultūros ir švietimo darbo sritys skirtingos, todėl  teko naujai mokytis, daug ką suprasti. Teko dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo seminaruose, artimai bendradarbiauti su patirtį turinčiais kitų skyrių vedėjais. Turima švietimo vadybos patirtis, bendradarbiavimo meno paslaptys labai padėjo. Artimai pažinojau savo kaimo žmones, o jie mane. Nutiesę bendravimo tiltus, kartu su meno vadovais pakvietėme naujų dainuojančių ir grojančių žmonių.  

Iš šalies žvelgiant, neretai susidaro įspūdis, kad kaimuose nereikalingi kultūros namai, kad žmonės į repeticijas renkasi tik meno vadovo priprašyti, nes, kaip dažnai sakoma, juk žmogus nori dirbti, tokiuose pamąstymuose yra tiesos ar vis tik tai neatspindi realaus gyvenimo ir realių kaimo žmonių poreikių?

Visiškai nesutinku su nuomone, ir tokiu pasamprotavimu, kad kaimo žmonėms nereikalingos kultūros įstaigos, kad kaimui nereikalingi kultūriniai renginiai ir pan. Baublių skyrius, kaip kultūros įstaiga,  atlieka svarbią misiją – telkia bendrai kultūrinei veiklai Baublių kaimo bendruomenės žmones, sudarant galimybes visoms amžiaus grupėms turtinti laisvalaikio praleidimą bei skatina jų aktyvų dalyvavimą kultūrinėje veikloje. Koncertai didmiesčiuose ir regionų pakraščiuose labai skiriasi. Viena yra, kai einame į profesionalių atlikėjų koncertą, kita –     k ai scenoje dainuoja tavo artimi žmonės, kaimynai. Nė vieno atvejo nepeikiu, nes jie skirtingi ir žmonės renkasi pagal savo poreikius. Skirtumą pajausti gali tik pabuvęs kartu.  Artuma, šiluma, bendravimas viską atperka: kai po koncerto dalyviai ir klausytojai sueina į ratelį, užtraukia dainas kartu.

Taigi Baubliai turi žmonių, kuriančių gyvenvietės kultūrą, kas jie ir koks jų indėlis?

Džiaugiuosi Baublių kaimo žmonių domėjimusi kultūra, jų dalyvavimu joje, džiugu, kad yra susiformavusi aktyvių savanorių  komanda, kuri renkasi prieš kiekvieną svarbiausią šventę ar renginį, aptariami organizavimo ypatumai, pasiskirstoma pareigomis, įtraukiant kitus pagalbininkus. Taip vyksta aktyvus kaimo bendruomenės institucijų (kultūros skyriaus, kaimo bendruomenės centro, bibliotekos, mokyklos) bendradarbiavimas, stiprinant kaimo tradicijų puoselėjimą,  įtraukiant kuo daugiau žmonių į aktyvią veiklą. Tai ir yra gyvenvietės kultūrinio gyvenimo variklis: bendruomenės centro pirmininkė Gražina Rimkuvienė, kaimo bibliotekos vedėja Inga Mažeikienė,  kultūros skyriaus vedėja Kristina Katauskienė, tautodailininkė, Šv. Kazimiero koplyčios prižiūrėtoja Stasė Gideikienė, savanorės pagalbininkės įvairiose veiklose mokytoja Irena Spyčiuvienė, medicinos punkto slaugytoja Nijolė Šličienė, kultūros skyriaus darbuotoja Rūta Montvydienė, Aina Zulcienė, mokytoja Lina Odinienė.

Jūsų manymu, kada ir kaip formuojami žmogaus kultūriniai poreikiai?

Žmogaus kultūriniai poreikiai yra skirtingi, jie įvairūs priklauso nuo daugelio aplinkybių. Šimtu procentu patenkinti neįmanoma dėl  individualių asmens poreikių.  Svarbu, kad kultūros įstaigoje dirbantys specialistai vertintų gyvenvietės kultūrinius, istorinius ypatumus, pažintų žmones, tradicijas, jų pomėgius, gabumus ir telktų kūrybai, bendravimui. Kartais žmogus turi gabumus vienai ar kitai sričiai, tačiau neturi drąsos, tiksliau turi nepilnavertiškumo kompleksą. Ir kaip nuostabu, kai padrąsintas žmogus scenoje tiesiog „pražysta“. O tai padaro kūrybingi ir darbui atsidavę meno vadovai. Baublių kultūros skyriuje kviečiama įsijungti į meno vadovų Kristinos Katauskienės ir Gintaro Puco ansamblių veiklą: vyrų vokalinis, folkloro „Kalnopė“, moterų vokalinis „Guboja“, mišrus vokalinis-instrumentinis. Baubliškiai labai mėgsta teatrą. Šiemet, atsižvelgiant į gyventojų pageidavimus, susikūrė suaugusių teatro  trupė „Kandis“. Pradėtas repetuoti spektaklis, gaila, kad dabar teko veiklą pristabdyti.

Dar vienas teiginys – meno saviveikla – vyresnės kartos žmonių užsiėmimas. Tai mitas ar tiesa?

Atsakysiu klausimu. Jeigu taip, ar tai blogai? Tai yra gerai. Senjorai turi daug laisvo laiko ir džiaugiasi galimybe išeiti iš namų, susitikti, išreikšti save, koncertuoti saviškiams, vykti  koncertuoti į kitas vietoves. Mūsų skyriaus veikloje dalyvių nežymią dalį persveria senjorai.

Daug metų dirbote mokyklos direktore, kaip apibūdintumėte švietimo ir kultūros sąsajas?

Šios dvi sritys labai artimos. Manau, kad sprendžiant mokyklų tinklo problemas šias įstaigas būtų galima jungti. Jos papildytų viena kitą ir tarnautų, kaip kaimo bendruomenės švietimo ir kultūros židiniai.

Ir pabaigai, pirmą kartą išgirdusiems apie Baublius, ką pasiūlytumėte pamatyti ir aplankyti, galbūt ir tradiciniuose renginiuose pakviestumėte apsilankyti?

Siūlyčiau aplankyti šias įstaigas: Šv. Kazimiero koplyčią,  Baublių mokyklą-daugiafunkcį centrą, Baublių kaimo bendruomenės centro muziejų. Pabuvoti gilias tradicijas turinčiuose renginiuose: 1.  Baublių kaimo etnokultūrinė  „Šluotos“ šventėje, kuri yra savita, turinti įdomias ir gilias tradicijas. Ši šventė organizuojama nuo 2008 metų. Į šventę susirenka vis daugiau žmonių iš Žemaitijos ir kitų Lietuvos regionų. Šventė plačiai žinoma, todėl suvažiuoja tautodailininkai, etnokultūros specialistai, „Žolinčių akademijos“ narės.

2. Renginiai, skirti šv. Kazimierui, Lietuvos ir jaunimo globėjui. Kasmet Baublių kaimo žmonės pavasarį pasitinka ypatingai, ruošdamiesi švęsti Šv. Kazimiero, dangiškojo Lietuvos ir  jaunimo globėjo šventę, kuri buvo švenčiama kovo 2–4 dienomis. O tai daroma su meile ir rūpestingumu, nes Baublių kaimo koplyčia pavadinta vienintelio kanonizuoto Lietuvos šventojo Kazimiero vardu. Jau tapo tradicija šia proga organizuoti renginių ciklą, kurį rengia susitelkusios visos kaimo bendruomenės institucijos, o renginiuose dalyvauja visi, nuo pačių mažiausių darželio ir mokyklinio amžiaus vaikų iki senjorų.

3. Tradicinė vasaros šventė. Laukiamiausia ir masiškiausia šventė. Kasmet rengiami projektai, kurių metu vykdomomis veiklomis  skatinama geriau pažinti gimtuosius Baublius, labiau juos pamilti. Ši vasaros šventė  skiriama Baublių kaimo žmonėms, mylintiems savo kaimą, kuriantiems savo namų ir kaimo aplinką. Šventės metu apdovanojami aktyvūs kaimo žmonės. Tradicija tapo apdovanoti tais metais Baubliuose gimusius kūdikius. Vyksta sporto varžybos. Koncertuoja kviestiniai kolektyvai.
 
Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Karolina Baltmiškė

Nuotraukos iš pašnekovės archyvo