Pamąstymui dėl Martyno Mažvydo amžiaus

Pirmoji knyga yra išskirtinis įvykis kiekvienos tautos gyvenimui, o jos autorius ar sudarytojas jai yra  didinga asmenybė. Taip pat ir lietuviams.  Prie Karaliaučiaus pilies spaustuvę laikęs Hansas Veinreichas (Hans Weinreich), išspausdinęs pirmąjį prūsišką katekizmą (1545), išleido ir pirmąją lietuvišką knygą Catechismusa prasty szadei, Mokslas skaitima raschta… sugulditas Karaliauczui… metu M.D.XLII (t. y. 1547 metais).  Puiku, kad mūsų pirmoji knyga savo turiniu pralenkė to meto tautų pirmąsias knygas (Katekizmus). Mūsų pirmoji knyga buvo ne tik katekizmas, bet ir mūsų kalbos gramatikos, terminijos, pasaulietinės poezijos, muzikos istorijos pradžia. Ji svarbi ir tuo, kad pirmą kartą užfiksavo ir vienintelį to meto lietuvių savivardį LIETUVININKAI (knyga skirta „Letuvininkump“ – lietuvininkams).

Kas tuomet buvo šio unikalaus darbo  „suguldytojas“, kaip vėliau patvirtinta – Martynas Mažvydas? Gabus, Žemaitijoje gimęs, jaunuolis, ar jau subrendęs vyras? Juk iki šiol spėliojama, kada jis gimė. Vienur rašoma, kad jis gimė 1510 metais ar apie 1510 metus (evangelikų liuteronų kunigai Vilius Gaigalaitis ir Erikas Laiconas, vokiečių kalbininkė Gertud Bense), kitur – kad apie 1520 metus (bibliografas Vaclovas Biržiška, lituanistas akademikas Zigmas Zinkevičius, reformacijos LDK ir Mažojoje Lietuvoje žinovė dr. Ingė Lukšaitė). Mažosios Lietuvos enciklopedija informavo „saliamoniškai“  –  jis gimė iki 1520 metų. O kokius metus gautume iš jau žinomų  lietuviškos raštijos pradininko biografijos faktų?

Teigiama, kad M. Mažvydas 1539–1542 metais jau dėstė Vilniuje, A. Kulviečio įsteigtoje Aukštesniojoje mokykloje. 1539 m. jis negalėjo turėti mažiau negu 20 metų ir turėjo gimti gerokai anksčiau negu  1519 metais ir jokiu būdu ne vėliau. 1546 m. gegužę Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Žemaitijos seniūno J. Bilevičiaus paprašė atsiųsti mokytis į Karaliaučių kelis jaunuolius, o birželį kreipėsi į Mažvydą asmeniškai, jį kviesdamas į Karaliaučių, pavadinęs jį „garbingu ir išmokslintu“ (kažin, ar kunigaikštis taip galėtų kreiptis į rimtesnio mokslo neįgijusį jaunuolį?). Manau, kad M. Mažvydas tuomet jau buvo pasimokęs Krokuvos universitete ir jo  atvykimo į Karaliaučių tikslas buvo ne tiek studijos, kiek  lietuviško katekizmo su elementoriumi parengimas spaudai. Taip, atvykęs gyventi į Prūsijos kunigaikštystę, M. Mažvydas 1546 m. rugpjūčio 1 d. įsimatrikuliavo Karaliaučiaus universitete ir jau po trijų semestrų studijų gavo mokslinį bakalauro laipsnį (pirmasis !). 1548 m. Karaliaučiaus universiteto rektoriui rašytame laiške jis pasirašė: Martinus Mossuid, Artium Baccalaureus.

O ar ką apie save ir, gal būt, apie savo amžių pirmojoje lietuviškoje knygoje yra parašęs pats M. Mažvydas? Skaitome jo 112 eilučių eiliuotoje prakalboje Knygelės pačios bylo letuvininkump ir szemaicziump pirmąsias eilučių raides nuo trečios iki devynioliktos eilutės ir matome prisistatymo akrostichą  (3–19 eilučių pirmosios raidės): MARTJNVS MASVJDJVS – Martinus Masvidius. Jį pirmasis nustatė ir 1938 m. paskelbė  lenkų kalbininkas J. Safarevičius (Safarewicz).  Skaitome toliau, gal šioje prakalboje jis bus įrašęs ir savo gimimo metus? Stabtelėjame prie 24-os ir 25-os eilučių pradžių – MD. Lotynų skaitmenimis  MD reiškia 1500! Toliau kitos pradinės raidės IJ duoda skaičių 2. Gauname neįtikėtinus metus – 1502. Prieš visa tai einančių 20 ir 21 eilučių pradines raides I N galima būtų šifruoti kaip žodžių „ir“ (pirmas žodis) bei „gimė“ (Nasci – gimti) trumpinius, o 22 ir 23 eilučių pirmąsias raides J J kaip Junio – birželis  ir skaičių „1“. Kitos, 26-os eilutės T galima šifruoti kaip terra – žemė. Visą tai dar įtvirtintų 29-osios eilutės žodžiai: Aš sakau. Taigi, visas M. Mažvydo įrašas (21–29 eilutės) būtų:  IN II MD IJ T A –  aš sakau: gimiau birželio 1 d. 1502 (metais) žemėje.

Vokiečių istorikas Peteris Tylenas (Peter Gerrit Thielen), Prūsijos XVI a. kultūros tyrėjas, knygoje Die Kultur am Hofe Herzog Albrechts von Preussen, 1525-1586 (Göttingen, 1953) rašė, nenurodydamas šaltinio, kad atvykęs į Karaliaučių M. Mažvydas buvo jaunas bajoras, taigi, tikrai nebe jaunuolis, spėtume, turintis apie 30 ar daugiau metų amžiaus. Išeitų, kad jis galėjo gimti apie 1516 metus, ar dar kiek anksčiau, bet jokiu būdu ne 1502 metais.

Viename iš paskutiniųjų išlikusių (13-ajame) M. Mažvydo laiškų kunigaikščiui Albrechtui  jis skundėsi bejėgiškumu  (gal ir dėl amžiaus sunkiau besitvarkantis su bažnyčios, šeimos ir žemės ūkio darbais), sakėsi, kad sveikata palūžusi. Žmogui vos sulaukusiam 40-ties (jei būtų gimęs 1520 metais) kažin ar tiktų taip skųstis, na, o peržengusiam 50-ties barjerą (jei būtų gimęs 1510 m.) gal ir tiktų. 1560 metais M. Mažvydas parašė testamentą, o mirė dar po 3-jų. Vėl gi, 40-mečiui rašyti testamentą būtų per anksti, o 50-mečiui – irgi kiek ankstoka… 

Bet kokiu atveju, švęsti mūsų raštijos pradininko Mažvydo 500-metį pavėlavome, o domėtis jo gyvenimo datomis – jokiu būdu ne.   Jei  kada nors paaiškėtų, kad spaustuvėje renkant Mažvydo prakalbą, po jos 25 eilutės „iškrito“  vienas sakinys (visi jo sakiniai tilpdavo į dvi eilutes), o to „iškritusio“ sakinio pirmos eilučių raidės galimai rodė į raides (ženklus) V, viskas stotųsi į savo vietas – gautume MDVVI (kitaip MDXII) – 1512 metus. Mažosios Lietuvos istorikas, dr. Algirdas Matulevičius, tyrinėjęs XVI–XIX amžių Karaliaučiaus universiteto studentų tautinę sudėtį mano, kad bendru sutarimu galima būtų priimti 1512 metus kaip labai tikėtinus jo gimimo metus.    

Š. m. gegužės mėn. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo iniciatyva susibūrė Martyno Mažvydo biografijos tyrimo mokslininkų grupė. Tikėkimės, kad kai 2027 metais minėsime Pirmosios lietuviškos knygos 480 metų sukaktį  į šią sukaktį ateisime ne tik daugiau žinodami apie Martyno Mažvydo gyvenimą, bet ir, gal būt, jau būsim nustatę tikslesnį jo amžių.

Vytautas Šilas