Lietuvos kaimo plėtros programos pakeitimai naudingi žemdirbiams

Žemės ūkio ministerija šį pakeitimą pateikė dar sausio mėnesį, po nagrinėjimo EK jam pritarė. Tad ūkininkams, laikantiems ražienų laukus per žiemą, numatyta kompensacinė išmoka 99 Eur už hektarą. Pareiškėjas įsipareigoja nupjovęs javus laukus palikti neapartus iki kitų metų kovo 1 d., tame plote po derliaus nuėmimo nenaudoti pesticidų ir herbicidų, ražienų netręšti, nekalkinti ir neskusti. Svarbu veiklą vykdyti ne didesniame kaip 30 proc. ražienų laukams tinkamų augalų rūšių ploto. Didžiausias neapartas ražienų plotas, už kurį skiriama parama dalyvaujant veikloje, gali būti ne didesnis kaip 30 ha. Pareiškėjams, kurie tiesioginėms išmokoms gauti deklaruoja iki 10 ha žemės ūkio naudmenų, ražienų plotas neribojamas. Ražienų plotas kasmet gali būti paliekamas vis kitoje vietoje, tačiau neturi mažėti. Už tarpinių pasėlių auginimą ariamojoje žemėje numatyta išmoka 134 Eur už hektarą. Po pagrindinio derliaus nuėmimo tarpinius pasėlius rekomenduojama pasėti per savaitę, bet ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 d. Tarpiniai pasėliai turi būti išlaikyti iki kovo 1 d., o prieš pagrindinės kultūros sėją juos reikia įterpti į dirvą. Tuose plotuose negalima ganyti gyvulių ir naudoti augalų apsaugos produktų, mineralinių trąšų bei srutų. Tarpiniais pasėliais užsėtas plotas kiekvienais metais turi sudaryti ne mažiau kaip 1 ha, tarpinių pasėlių plotas neribojamas.

Siekiant paramos pagal priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimas“ atlikti pakeitimai, kuriais padidintas miško savininkų valdos plotas (iki 20 ha) ir smulkių ūkių valdos ekonominio dydžio ribos (iki 15 tūkst. Eur) bei paramos intensyvumas iki 70 proc. žemės ūkio veikla užsiimantiems subjektams ir dirbantiems prioritetiniuose sektoriuose.

Nuo šiol ūkininkams bus teikiama parama draudžiant ūkinius gyvūnus ne tik nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų (jų yra 19), bet nuo visų ligų, nurodytų Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos patvirtintame gyvūnų ligų sąraše (58). Tikimasi, kad tai paskatins drausti ūkinius gyvūnus ūkiuose ir taip mažinti patiriamus nuostolius ligų protrūkio metu.

Dar viena gera naujiena žemdirbiams, kurie ūkininkauja nederlingose žemėse. Pakeitus mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapį, nustatyti išmokų dydžiai ir galimybė mokėti pereinamojo laikotarpio išmoką žemdirbiams, ūkininkaujantiems vietovėse, kurios nepateko į naująjį žemėlapį.  Siekiant efektyviau panaudoti priemonei „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ skirtas lėšas, nustatytas reikalavimas, kad parama už pievas ar ganyklas skiriama turint 0,25 sutartinio gyvulio į 1 ha. Taip pat didėja paramos lėšos veiklos sritims: veiklos sričiai „Parama smulkiesiems ūkiams“ paremti iš viso skirta 26,8 mln. Eur, „Natura 2000“ priemonei – iš viso 19,05 mln. Eur.

O tiems ūkininkams, kurie užsiims pienine galvijininkyste ir statys fermas ar plokščiadugnių grūdų saugojimo bokštus, sumažės biurokratinė našta, kadangi nereikės skelbti statybos darbų pirkimo konkursų, bus taikomas fiksuotas standartinis įkainis. Šie pakeitimai susiję su veiklos sritimi Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. „Europos Komisija patvirtino pakeitimus, kurių mes labai laukėme. Ūkininkams šie pakeitimai bus finansiškai naudingi, bet to, sumažės pildomų dokumentų. „Mūsų tikslas – minimaliai popierizmo ir maksimali nauda ūkininkams“, – teigia žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

Žemės ūkio ministerijos informacija