Kalnų karalienė Šatrija pasiruošusi atremti lankytojų armiją

Viena aukščiausių Žemaitijos kalvų – Šatrija – vadinama ir gražiausia regiono kalva. Kalno atsiradimas apipintas legendomis. Senoliai byloja, kad čia buvo visų Žemaitijos raganų suvažiavimo vieta, o pati kalva yra raganų žemėmis užpilta bažnyčia. Reikia pripažinti, kad senosios Žemaitijos raganos pasirinko įspūdingą vietą, į kurią traukia ir būriai lankytojų. Jų gausa net buvo iškėlusi kalnui grėsmę.

Nuo ant Pašatrijos piliakalnio esančios apžvalgos aikštelės matyti Girgždūtės, Sprūdės, Medvėgalio piliakalniai, Žąsūgalos, Žiograkalnio, Kietkalnio kalnai, Užventis, Upyna, Luokė, Telšių katedros bokštai ir kt.

Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad žmonių šioje vietovėje gyventa dar nuo II a. pr. Kr., o XIV a. stovėjusi medinė pilis. Istorikai spėja, kad čia būta vieno pagrindinių pagonių tikėjimo centrų, kuris sunaikintas įvedus krikščionybę.

Šimtmečiais Šatrijos kalnas ir Pašatrijos piliakalnis buvo ištisus metus gausiai lankomas kompleksas. Deja, istorinis objektas nebuvo pritaikytas lankytojų gausai, o tai sukėlė piliakalnio paviršiaus pažeidimus – eroziją, išmynimus, išvažinėjimus. Vaizdą nuo piliakalnio į šiaurės rytinę, šiaurės vakarinę ir šiaurinę pusę užgožė plyname kirtime ataugantys želdiniai. Vaizdą darkė ant piliakalnio aikštelės apkasta grioviu buvusio trianguliacinio bokšto aikštelė ir ją kertantys karo laikų apkasai.

Siekiant išvengti erozijos plėtimosi, kurią sukelia stichinis piliakalnio lankymas, lankytojų srautai nukreipti istorinio pietvakarinio pateikimo į piliakalnio aikštelę kryptimi. Šiam tikslui įrengti laiptai, daugiau kaip 2 kilometrai terasuotų ir pėsčiųjų takų, 8 informacinės aikštelės. Atlikti piliakalnio su gyvenviete sutvarkymo darbai, atstatant ir sutvirtinant erozijos pažeistus šlaitus, maksimaliai išsaugant esamas reljefo formas, užpilant esamus iškasinėjimus, apkasus, duobes, savavališkus išvažinėjimus. Siekiant apsaugoti augmeniją ir kultūrinį sluoksnį buvo įrengti pėsčiųjų takai, automobilių stovėjimo ir informacinės aikštelės. Informacijai apie gamtos ir kultūros vertybes įrengti informaciniai stendai, rodyklės. Siekiant atverti piliakalnio vaizdą buvo atliekami kraštovaizdžio formavimo kirtimai – kertami menkaverčiai medžiai ir krūmai.

Visi tvarkymo darbai buvo vykdomi prieš tai atlikus archeologinius tyrimus. Archeologiniai tyrimai buvo atlikti 1392 kv. metrų teritorijoje, dar 10704 kv. metrų plote atlikti archeologiniai žvalgomieji tyrimai.

Atlikus Pašatrijos piliakalnio tvarkymo darbus, jo teritorijoje sustabdytas kultūros paveldo objekto savybes naikinančių ar žalojančių veiksnių poveikis, atkurti ir sutvirtinti autentiškumo požymiai, o lankytojus pasitinka patrauklesnė ir patogiau lankoma teritorija.

Projekto „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)“ vertė yra 75.545.285,46 litų, iš kurių ES struktūrinių fondų lėšos sudaro 64.213.492,64 litų. 

www.apva.lt