Jonavoje pastatytas paminklas žuvusiems už laisvę

Rugpjūčio 3 d. Jonavoje, prie memorialo žuvusiems partizanams atminti, buvo iškilmingai atidengtas paminklas šio krašto laisvės kovotojams. „Mes turime būti budrūs, nes laisvė nėra duotybė. Turime būti budrūs, kad ją išsaugotume“, – per iškilmes kalbėjo Jonavos rajono savivaldybės meras Eugenijus Sabutis.
 
Paminklą, kurio vertė apie 20 tūkst. eurų, sudaro 4,5 metrų aukščio stela.  Kolona suveržta dviem alegoriniais pančiais: apatinis  simbolizuoja 1940-aisiais prarastą nepriklausomybę, antrasis – Antrojo pasaulinio karo metu suvaržytą laisvę. Paminklą vainikuoja Lietuvos valstybingumo simbolis – apie 60 cm aukščio Vytis, kurį matys visi važiuojantys pro šalį ir plaukiantys Nerimi.
Idėja pastatyti stelą jonaviečiams, kovojusiems už Lietuvos nepriklausomybę, kilo rajono Tarybos nariui, Jonavos krašto kultūros ir istorijos metraščio „Taurosta“ redakcinės kolegijos nariui Vytautui Venckūnui.
„Kartu su skulptoriumi Gintariu Juozu Česiūnu svarstėme, koks paminklas būtų tinkamiausias. Iš pradžių buvo galvojama, kad reikėtų pastatyti riedulį. Tačiau šios idėjos atsisakyta. Skulptorius pasiūlė stelą. Žinoma, svarstymų buvo labai įvairių. Vieni jonaviečiai tą idėją palaikė, kiti – kritikavo, – pasakojo meras. – Prieš pastatant paminklą buvo įkasta kapsulė, į kurią įdėtas laiškas ateities kartoms.“
„Du tūkstančiai aštuonioliktų metų birželio 14 d.,  Gedulo ir Vilties atmintiną dieną, Lietuvos Valstybės Nepriklausomybės šimtaisiais metais, Jonavos krašto bendruomenė įdėjo šį raštą į pamatą paminklo Jonavos krašto kovotojams už Lietuvos Valstybės Nepriklausomybę 1918-1920 m. ir 1940-1990 m. Šį paminklą statome kaip liudininką mūsų ainiams, kuris rodys, kaip mes branginame laisvę, gerbiame žuvusius už ją ir džiaugiamės nepriklausomu gyvenimu. Mes visi trokštame ir visuomet esame pasiryžę Nepriklausomybę išlaikyti ir reikalui esant už ją gyvybę atiduoti“, – tai kapsulėje įdėto laiško žodžiai.
Su juo įdėti ir trys akmenys – vienas atvežtas iš Griunvaldo, Žalgirio mūšio lauko Lenkijoje; antrasis – nuo paminklo pirmajam žuvusiam už Lietuvos nepriklausomybę savanoriui Povilui Lukšiui (Taučiūnų k., Kėdainių r.), trečiasis – iš Vyčio apygardos partizanų vado Danieliaus Vaitelio žuvimo vietos Juodvisinės k. (Ukmergės r.).
Paminklas pastatytas toje vietoje, kurioje buvo užkasami nužudyti partizanai. „Čia buvo smėlio karjeras. Už kelių šimtų metrų – NKVD pastatas. Iš ten naktimis atvilkdavo nukankintuosius  ir čia užkasdavo. Tačiau pasityčiojimas iš Lietuvos patriotų tuo nesibaigė. Po karo toje vietoje buvo pastatyta pati prasčiausia aludė“, –  skaudžius Jonavos istorijos faktus primena meras.
Paminklo atidengimo iškilmes lydėjo ramus ir didingas iškilmingumas. Į susirinkusius jonaviečius kreipėsi rajono meras E. Sabutis, kviesdamas neužmiršti šios vietos, priglaudusios žuvusiuosius už krašto laisvę. Į susirinkusiuosius kreipėsi Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko vadas plk. ltn. Ričardas Dumbliauskas, inžinierius, Lietuvos chemijos pramonės įmonių  asociacijos prezidentas, Jonavos rajono garbės pilietis, Jonų respublikos prezidentas Jonas Sirvydis, stelos autorius skulptorius G. J. Česiūnas.
Skaudžiais prisiminimais apie pokario metus ir tremtį dalijosi laisvės kovų dalyvė, tremtinė, Sąjūdžio aktyvistė, visuomenininkė Veronika Gabužienė.
Kovas už laisvę priminė Jonavos kultūros centro moterų choro „Guoba“ , Kristinos Chlastauskaitės, Ovidijaus Lieponio ir Gedimino Januškevičiaus atliekamos dainos, instrumentinės grupės „Rapsodija“  melodijos.   
Rajono meras buvo pakviestas atidengti paminklą. Šią misiją jis perdavė mažiausiai skautei, kuri šios vietos svarbą neštų ateinančioms kartoms.
Skulptūrą palaimino Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo parapijos klebonas Virginijus Birjotas.