Aktualijos

Jadvygos Teofilės Juškytės atminimas sukosi gražiame kraštiečių renginių verpete

Birželio 1 d. Pernaravoje buvo surengta pedagogės bei visuomenininkės, tautinio atgimimo veikėjos Jadvygos Teofilės Juškytės 150-osioms gimimo metinėms skirta šventė. J. Juškytės asmenybė ir nuveikti darbai šiandien sulaukia vis daugiau susidomėjimo. Renginio organizatorių išmanymas, tinkamas pasirengimas ir nuoširdumas džiugino tądien nuo ryto iki pat vakaro ten dalyvavusius to krašto žmones bei viešėjusius svečius ir davė peno jų mintims bei sieloms. Iš Kėdainių rajono savivaldybės administracijos į renginį vyko direktoriaus pavaduotoja Danutė Mykolaitienė, Švietimo ir kultūros skyriaus vyr. specialistas Rytas Tamašauskas, Pernaravos seniūnas Artūras Gustas.
Renginio organizatoriai: Josvainių KC Pernaravos skyrius, Jadvygos Juškytės paramos fondas, Josvainių gimnazijos Pernaravos skyrius, Pernaravos seniūnija, Lietuvos paštas.
Renginio pagrindinė organizatorė − Josvainių gimnazijos Pernaravos skyriaus lietuvių kalbos mokytoja, Jadvygos Juškytės paramos fondo pirmininkė pernaravietė Loreta Andrulienė.
Reprezentacinio pašto ženklo ir vokų pristatymas
Pirmiausia atvykusieji į renginį buvo pakviesti į paštą ir biblioteką: čia galima buvo įsigyti vokų ir pašto ženklų, skirtų Jadvygos Teofilės Juškytės 150-mečiui ir Pernaravos 670-mečiui, svarbiausioms istorijos ir kultūros datoms bei krašto vietovardžiams. Korespondencija buvo antspauduojama dizainerės I. Gervės šiai šventei skirtu spaudu.
Voko su Pernaravos žymiomis datomis ir vietovardžiais autorius − iš Pernaravos kilęs ir labai kraštą mylintis viešosios politikos analitikas ir vertintojas Darius Žeruolis iš Vilniaus. Keturis skirtingus vokus, skirtus J. Juškytei, sukūrė ir savo lėšomis išleido vilnietis menotyrininkas ir enciklopedininkas Kazimieras Arvydas Karaška.
Koplytstulpio šventinimas, ąžuoliuko sodinimas
Po mišių Pernaravos bažnyčioje ir J. Juškytės kapo aplankymo pačiame Pernaravos centre, priešais seniūniją, buvo atidengtas ir pašventintas koplytstulpis, skirtas Jadvygai Juškytei ir jos 150-mečiui atminti. Puiki skulptūra iškilo mokytojos L. Andrulienės ir Jadvygos Juškytės fondo steigėjo Kastyčio Vyšniausko iniciatyva. Koplytstulpio autorius − skulptorius Vidmantas Lietuvninkas.
Kūrinio idėja − dvasingai gyventas gyvenimas. Gyvenimas lyg ir baigiasi, bet kartu ta tąsa ir dabar vyksta, o tai rodo ir išleistas pašto ženklas, skirtas Jadvygai Juškytei, ir sukurta skulptūra. Jadvyga Juškytė buvo laisvės šauklė, todėl autorius pavaizdavo fleitą − instrumentą, skleidžiantį melodiją. Skulptūroje fleita rodoma nuleista, ja negrojama ir tuo tarsi sakoma, jog žemiškieji darbai užbaigti, bet jų aidas tebesigirdi. Žmogaus pavidalo skulptūra stogastulpio centre įkūnija žmogaus dvasinę būseną, o kitoje pusėje – plunksna – kultūros ir šviesos, kurią skleidė Jadvyga, ženklas. Viršuje matyti saulutė, kurią sukūrė jaunas žmogus – Tomas Pacaitis. Stogastulpis ir saulutė yra labai kuklūs, − kokia ir buvo pati Jadvyga Juškytė.
Koplytstulpį pašventino Pernaravos parapijos klebonas Edvinas Rimavičius.
Kadangi J. Juškytė mėgo skaityti Donelaitį, tai 150-ųjų jos gimimo metinių proga buvo pasodintas ąžuoliukas, kurį išaugino mokytojai Loreta ir Liudas Andruliai iš gilės, parvežtos iš Kristijono Donelaičio gimtinės Lazdynėlių.
Ąžuoliuką netoli koplytstulpio pasodino Pernaravos seniūnas Artūras Gustas ir Jadvygos Juškytės paramos fondo steigėjas Kastytis Vyšniauskas. Sugiedoję „Lietuva brangi“ visi dalyviai ir svečiai stojo bendrai nuotraukai.
Jaunimo indėlis − parodos „Išgirsk mane“ atidarymas ir spektaklis „Širšė“
Šventės dalyviai nusifotografavę sugužėjo į Pernaravos mokyklą, kurioje, kiek pailsėję ir pabendravę prie kavos puodelio, apžiūrėję Jadvygos Juškytės paramos fondo veiklos stendus, susitelkė mokyklos patalpoje, kurioje labai skoningai buvo pateikta senų nuotraukų paroda „Išgirsk mane“. Reto jautrumo ir lyriškumo, trumpas ir paprastas inscenizuotas pristatymas nustebino ir sujaudino šventės dalyvius. Atliko Josvainių KC Pernaravos skyriaus teatro grupės jaunimas.
Tas pats jaunimas vėliau, jau suėjus į salę, vaidino ir spektakliuką „Širšė“. „Spektaklyje išradingai pristatė žymius ne tik Pernaravos krašto, bet ir šalies kultūrai ir istorijai svarbius asmenis, daugiausia dėmesio skirdami J. T. Juškytei. Minimaliomis dekoracijomis ir moderniomis formomis scenoje kūrė emocingas pasakojimo mizanscenas. Gręždamiesi į praeitį, ne tik pagerbė iškiliuosius, bet ir beldėsi į šventės dalyvių savimonę“, − gražiai spektaklį įvertino savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vyr. specialistas Rytas Tamašauskas.
Tiek nuotraukų ekspoziciją pristatė, tiek spektaklyje vaidino Erikos Usevičiūtės vadovaujami mokiniai, veikiantys pagal Europos Sąjungos finansuojamą neformaliojo vaikų švietimo programą „Teatro dirbtuvės“ ir Kėdainių r. sav. administracijos finansuojamą projektą „Širšė“.
Pasisakymai ir koncertas
Galiausiai salėje, sugiedojus Lietuvos Respublikos himną, ir pačios renginio sielos Loretos Andrulienės nuoširdus ir paprastas pranešimas-pasakojimas buvo išklausytas. Multimedijos skaidrės ir užrašai atliko iliustracijų ir pagalbininko vaidmenį. Pasakojimas, talpus faktų, žinių, pastebėjimų, atradimų, liejosi iš visos širdies. Tiek metų tyrinėjusi J. Juškytės asmenybę ir jos darbus, veiklą ir gyvenimą, L. Andrulienė yra sukaupusi labai daug medžiagos ir matyti, kad ši veikla yra jos labai mėgiama. Žinių, išmanymo, surinktos medžiagos užtektų knygai. Apie tai kalbėjo ne vienas išėjęs tarti žodį, pasveikinti, padėkoti,pasisakyti.
Tą vakarą pasisakė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Danutė Mykolaitienė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis, profesorė politologė šaulė Ainė Ramonaitė, Jadvygos Juškytės fondo steigėjas Kastytis Vyšniauskas, VU profesorė Virginija Jurėnienė, iš Pernaravos kilęs ir labai kraštą mylintis viešosios politikos analitikas ir vertintojas Darius Žeruolis, muzikologas ir enciklopedininkas Kazimieras Arvydas Karaška, Josvainių gimnazijos Pernaravos skyriaus vedėja Ramunė Matulienė ir Josvainių KC Pernaravos skyriaus vadovė ir režisierė Erika Usevičiūtė.
Savo atvykimu į renginius tądien Jadvygos Juškytės atminimą pagerbė Kėdainių šaulių kuopa, vadovaujama Kristinos Župerkienės, Josvainių gimnazijos direktorius Ramūnas Zigmantavičius¸ Kėdainių Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė, neseniai susikūrusios Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyriaus, vadovaujamo Rūtos Švedienės, nariai ir kiti dalyviai.
K. A. Karaška renginyje pagrojo J. S. Bacho ir kt. kūrinių. Šventę vainikavo kraštiečio Luko Katino ir Živilės Kudirkaitės koncertas.
Visas renginys tądien vyko netrumpai: nuo 10 iki 18 val., bet neprailgo, nes viskas tekėjo lyg švelni upė. Nuosekliai, ramiai, be didelių pompastikų, be skambaus šurmulio. Paprastai, nuoširdžiai, kartu labai šventiškai ir prasmingai. Renginio pabaigoje dėkota rėmėjams, organizatoriams, jaunimui, dalyvavusiems vaikams. Į šių jaunuolių širdis yra pasėta labai gera sėkla. To krašto jaunimas turi įkvepiančių asmenybių ne tik praeityje, bet ir dabartyje. Pagarba tiems, kas tai supranta ir dėl aukštesnių dalykų stengiasi nudirbti prasmingų ir dažniausiai neatlygintinų darbų.
Trumpai apie Jadvygą Teofilę Juškytę
Jadvyga Teofilė Juškytė-Širšė gimė 1868 m. gruodžio 20 d. bajorų šeimoje, Pernaravos dvare, kur prieglobstį rasdavo ir sukilėliai, ir knygnešiai. Nuo dvylikos metų mergaitė pradėjo daraktoriauti − mokyti dvaro samdinių vaikus, vėliau dirbo namų mokytoja Sibire, Šilo Pavėžupyje, mokytojavo grafų Zubovų įsteigtoje Ginkūnų mokykloje (Šiaulių r.), Pernaravos pradžios mokykloje.
J. Juškytė buvo daugelio slaptųjų laikraščių korespondentė, pasirašinėjusi įvairiais slapyvardžiais, vienas iš jų – Širšė. Bendravo su šviesiais to meto žmonėmis: V. Kudirka, J. Basanavičiumi, J. Tumu-Vaižgantu, P. Višinskiu, G. Petkevičaite-Bite ir kt. Kartu su G. Petkevičaite-Bite įkūrė „Žiburėlio“ draugiją, rėmusią neturtingus, mokslo siekiančius žmones. J. Juškytė vaidino pirmajame lietuviškame spektaklyje „Amerika pirtyje“ 1899 m., rašė vadovėlius mokykloms, vertė grožinės literatūros kūrinius. Dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime, atgavus nepriklausomybę įsteigė Pernaravoje Šaulių būrį ir įkūrė savivaldybę. J. Juškytė apdovanota Gedimino ordinu ir dviem Nepriklausomybės medaliais.
Mirė 1948 m. kovo 16 d., palaidota Pernaravos kapinėse.