Europos Parlamentas – už 30 mlrd. eurų skyrimą ES regionus jungiantiems projektams

Trečiadienį EP patvirtino atnaujintą 30 mlrd. eurų vertės Europos infrastruktūros tinklų fondą, kuris 2021–2027 m. rems pagrindinių transporto jungčių, pavyzdžiui, „Rail Baltica“, vystymą.

Pagal atnaujintą Europos infrastruktūros tinklų priemonės programą (EITP), dėl kurios Parlamentas ir ES Taryba susitarė kovą, bus finansuojami pridėtinės vertės teikiantys ES transporto, energetikos ir skaitmeniniai projektai. Bus užtikrinta, kad iki 2030 m. būtų užbaigti tokie projektai kaip „Rail Baltica“, alternatyviųjų degalų įkrovimo infrastruktūra ir 5G ryšio diegimas svarbiose transporto atkarpose.

EITP sudaro trys dalys: 23 mlrd. eurų skiriama transporto projektams, 5 mlrd. eurų – energetikos projektams ir 2 mlrd. eurų – skaitmeniniams projektams. Apie 10 mlrd. eurų, skiriamų tarpvalstybiniams transporto projektams, bus suteikti iš Sanglaudos fondo ir padės ES šalims užbaigti anksčiau nustatytų trūkstamų transporto jungčių statybas. 1,4 mlrd. eurų bus skirta pagrindiniams trūkstamiems tarpvalstybiniams geležinkelio projektams sparčiau užbaigti. Šiuos projektus konkurso tvarka atrinks Europos Komisija.

EP nariai pasiekė, kad 60 proc. EITP lėšų būtų skiriama projektams, kurie prisideda prie kovos su klimato kaita, o 15 proc. energetikai numatytų lėšų būtų skiriama tarpvalstybiniams atsinaujinančiosios energetikos projektams. Pagal EITP bus remiami plėtrai skirti bendro intereso skaitmeniniai projektai, pavyzdžiui, saugūs ir patikimi itin didelio pralaidumo skaitmeniniai tinklai ir 5G sistemos, taip pat transporto ir energijos tinklų skaitmeninimas.

Vykdant šią programą taip pat bus siekiama didesnio energijos tinklų sąveikumo. Ketinama užtikrinti, kad finansuojami projektai atitiktų ES klimato ir energetikos planus.

Savo ruožtu antradienį Europos Parlamentas taip pat patvirtino naujas transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) taisykles, kurioms jau yra pritarusi ES Taryba. Numatomos paprastesnės leidimų išdavimo TEN-T projektams procedūros siekiant palankesnių sąlygų jiems užbaigti. ES valstybės turės įgyvendinti „vieno langelio“ principą ir paskirti atskirą instituciją kiekvienam projekto rengėjui padėti bei užtikrinti, kad leidimas projekto pradžiai neužtruktų ilgiau nei ketverius metus.

„Europos infrastruktūros tinklų priemonė padės atnaujinti ES transporto jungtis, susidoroti su iškastinio kuro poreikio mažinimu transporto sektoriui ir ateityje labiau remtis geležinkelių transportuׅ“, – sakė EP Transporto ir turizmo komiteto pranešėjas Marian-Jean Marinescu (Europos liaudies partija, Rumunija).

Kitas Transporto ir turizmo komiteto pranešėjas Dominique Riquet („Atnaujinkime Europą“, Prancūzija) pabrėžė, kad be infrastruktūros atnaujinimo nesugebėsime įgyvendinti Europos žaliojo kurso, o naujos kartos EITP padės užtikrinti skaitmeninę ir aplinkosauginę pertvarką.

Savo ruožtu EP Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešėja Henna Virkkunen (Europos liaudies partija, Suomija) teigė, kad EITP padės Europai reikšmingai pasistūmėti link skaitmeninės ir klimatui neutralios ekonomikos bei užtikrinti jos konkurencingumą.

Programa įsigalios naująsias taisykles paskelbus ES Oficialiajame leidinyje. Jos bus taikomos atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d. ES šalys turės per dvejus metus pasirengti TEN-T racionalizavimo taisyklių įgyvendinimui.

Dovaidas Pabiržis
EP ryšių su žiniasklaida administratorius