Edukacinis maršrutas „KALBOS KELIAS“. MOTIEJUS VALANČIUS
  NAUJIENOS

Edukacinis maršrutas „KALBOS KELIAS“. MOTIEJUS VALANČIUS

Kategorija:
Motiejus Valančius lietuvybę suvokė kaip tikėjimą, žodį ir raštą. Jis pasižymėjo kaip literatas ir dvasininkas, tad pamokslus skaitė lietuvių kalba, reikalavo steigti mokyklas, o uždraudus spaudą, reikalavo steigti slaptas mokyklas. Rašė daug „gromatų“ (pamokslų). 1854 – 1864 m. įkūrė blaivybės sąjūdį, kurios skelbėjas pats ir buvo. Tai dorinis, religinis sąjūdis. Valančius reikalavo prieš Dievą pasirinkti blaivybę, tad daugelis katalikų įstojo į blaivybės bendrijas. Taip sumažėjo degtinės prekyba ir valdžiai sumažėjusios pajamos nepatiko. Ši problema tuo metu atrodė labai rimta, kad net Rusijoje buvo sušauktas posėdis. Valstiečiai pasijuto masiška jėga ir tai juos paruošė ateities judėjimams dėl tautinės autonomijos.

Malonaus keliavimo edukaciniu maršrutu „Kalbos kelias“, skirto Jono Jablonskio 160-osioms gimimo metinėms. Būsime dėkingi, jai redakcijai atsiųsite asmenukes ir įspūdžius, kuriuos patyrėte apsilankęs prie vieno ar kito paminklo. Aktyviausiųjų laukia malonios staigmenos.

Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus

 Nasrėnuose, šalia Kretingos – Salantų kelio yra vyskupo Motiejaus Valančiaus (1801 m. vasario 16 d. – 1875 m. gegužės 17 d.) gimtinė.

Motiejus Valančius padėjo pagrindus aukštesnio meninio lygio lietuvių realistinei prozai, kuri paskutiniajame XIX a. dešimtmetyje užėmė pirmaujančią vietą lietuvių literatūroje.



 Sodyboje stovi liaudies architektūros paminklas – Motiejaus Valančiaus XVIII a. klėtis. Penkių kamarų klėtelėje įrengtos etnografinės ekspozicijos: šeimininkės svirnelis, mergos kamara, rakandų kamara, grūdinė.




Atvykstančius į sodybą pasitinka Vytauto Majoro Palangos Juzės skulptūra, kurioje žemaitiškas tekstas visus maloniai kviečia užeiti į sodybą, aplankyti žymaus žmogaus gimtinę, susipažinti su čia esančiomis ekspozicijomis.
 
Muziejaus stacionariose ekspozicinėse salėse eksponuojami 273 eksponatai, klėtelės ekspozicijose 57 eksponatai.
 
Muziejaus sodyba papuošta septyniomis Kretingos rajono tautodailininkų sukurtomis monumentaliomis ąžuolinėmis medžio skulptūromis. Kiekviena skulptūra yra skirta kam nors paminėti: M. Valančiaus švietėjiškai veiklai, blaivybės veiklai, sukilėliams, Nasrėnams atminti ir kt.



Priešais muziejų, kitoje kelio pusėje, pasodintas M. Valančiaus ąžuolynas (200 ąžuoliukų), pastatytas ąžuolyno kryžius.
 
Prieš pat muziejų, ąžuolyne, stovi gražus balto akmens žemaičių vyskupo M. Valančiaus paminklas (autorius skulptorius Kęstutis Balčiūnas, architektas Edmundas Giedrimas). Prie senovinio šulinio auga senas klevas.
 
Nasrėnai, Kretingos rajonas



Motiejaus Valančiaus krikšto vieta – Kalnalio šv. Lauryno bažnyčia
 
Iš Nasrėnų važiuojant link Salantų, Klausgalvių kaimo šiaurės rytiniame pakraštyje, Kalnaliu vadinamos aukštumos viršuje nuo XVII amžiaus stovėjo medinė koplyčia, priklausanti Salantų parapijai. Jai sunykus kunigaikščio Andrejaus Oginskio rūpesčiu 1777 metais pastatyta Šv. Lauryno bažnyčia. Joje 1801 m. kovo 1 dieną pakrikštytas būsimasis Žemaičių vyskupas Motiejus Kazimieras Valančius.
Priešais altorių užrašyti Motiejaus Valančiaus žodžiai „Blaivios širdys – malonios Dievui“.

Paminklas Motiejui Valančiui Varniuose
 
Varniuose, Simono Daukanto gatvėje esančiame skvere stovi paminklas vyskupui Motiejui Valančiui.
Paminklas pastatytas 1927 m. skvere, priešais namą, kuriame vyskupavimo laikotarpiu Motiejus Valančius (1850–1875 m.) gyveno.



Idėja Varniuose pastatyti paminklą vyskupui Motiejui Valančiui kilo 1923 metais. Buvo sudarytas komitetas iš generolo Valantinavičiaus, L. Daukšos, M. Steponavičiaus. Komiteto pastangomis pradėtos rinkti lėšos. Kaune žemaičiai inteligentai paaukojo 1200, Varnių valsčius - 500, Pavandenės smulkaus kredito draugija – 50, Paplauskienė iš Čikagos – 1000 litų. Visoje Lietuvoje buvo platinamas atvirukas su gipsiniu būsimo paminklo atvaizdu, už kurį gauta 400 litų. Per Lietuvos prezidento pietus surinkta 460, pats prezidentas ir J.E. Telšių vyskupas J.Staugaitis paaukojo po 100 litų.

Motiejaus Valančiaus biustą 1925 metais, o tuomet sukako 50 metų nuo vyskupo mirties,  sukūrė skulptorius Antanas Aleksandravičius. Pagal gipsinį variantą jį iš bronzos išliejo siaurųjų geležinkelių dirbtuvė Kaune (inžinierius A. Grauracikas, meistras S. Poziemskis).

Vieta paminklui statyti buvo parinkta vadinamajame Valančiaus darželyje, netoli namo, kuriame gyveno Žemaičių Ganytojas. Priešingoje pusėje netoliese stovi Varnių dvasinės seminarijos rūmai. Tai būtent tos vietos, kur vyskupas, ir ne tik būdamas seminarijos rektoriumi, praleisdavo daugiausiai laiko.

1927 metais paminklas buvo pašventintas. Šventinimo iškilmėse dalyvavo Telšių vyskupas Justinas Staugaitis, Respublikos prezidentas Antanas Smetona, kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas.

Ant paminklo buvo užrašyta: priekinėje plokštumoje „Žemaičių vyskupas Motiejus Valančevskis-Valančius. 1801–1875“;  dešinėje – „Žemaičiui – Žemaičiai. 1925“; kairėje „Šviesos Skleidėjui – Visuomenė“; užpakalinėje plokštumoje  „Blaivybės Apaštalui – Pasekėjai“. Cemente išlieta: priekinėje plokštumoje – vyskupo mitra; dešinėje – atskleista knyga su užrašu  „Žemaičių Vyskupystė“; kairėje – knyga su užrašu  „Palangos Juzė“ ir plunksna.
 
1951 metais paminklas buvo nugriautas.
 
Po nugriovimo biustas paslapčia atiteko antrinių žaliavų supirkimo punkto vedėjui Antanui Norkui. Slepiamą šuliny, vėliau garaže suvyniotą į skudurus, jį pastebėjo Norkaus draugas Petras Blažys, apie tai tik Sąjūdžio pradžioje papasakojęs savo sūnui Algimantui, Jonavos kultūros fondo klubo „Taurosta“ nariui. Taurostiečiui Kazimierui Šimkui nemažai reikėjo pavažinėti po Žemaitiją, bendrauti su ano meto liudininkais,  Antano Norkaus giminėmis, kol sūnus Antanas prisiminė keistus dalykus, kurie dėjosi jų namuose vaikystėje. Tik dabar, nors ir abejodamas, įtarė, kad tai susiję su Valančiaus paminklu. 1988 metais lapkričio 23 dieną pabandė ieškoti. Ir rado užkastą savo tėvo name, prieangyje po grindimis, po užritintu akmeniu.

Surastas paminklas buvo atvežtas į Telšių katedrą.
Lėšos paminklui rinktos pusantrų metų. Varnių parapijiečiai paaukojo 6477 rublius, o Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdžio organizuoto kryžiaus nešimo į Jurgaičių kalną metu surinkta 5000 rublių. Postamento projektą parengė dailininkas Aloyzas Rimeika, darželio sutvarkymo planą – landšafto architektė Irena Dambrauskaitė-Krivickienė. Kad tai būtų įgyvendinta daug pasidarbavo Varnių miesto ir parapijos, Žemaičių kultūros draugijos žmonės.

Atstatymo paminklo šventinimo iškilmės įvyko 1990 metų liepos 28 dieną. Dalyvavo Lietuvos Respublikos Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys, Telšių vyskupas ir Klaipėdos apaštalinis administratorius Antanas Vaičius.

S. Daukanto g. 10A, Varniai, Telšių rajonas

Motiejus Valančius ir Kaunas
 
Motiejaus Valančiaus palaidojimo vieta
 


1878 m. Šv. Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje virš kriptos, kur vyskupas palaidotas, pastatytas paminklinis biustas iš gipso ir marmuro lenta su epitafija: „D.O.M. Šioje šventovėje palaidotas švento atminimo Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius, g. 1801 m. vasario mėn. 16 d. m. 1875 m. gegužės mėn. 17 d., per 25 metus uoliai valdęs vyskupiją. Buvo žymus vyskupas-valdytojas, rašytojas ir liaudies tėvas; pakėlė savo avijos švietimą ir dorovę, nusipelnė visų pagarbą ir paliko negęstantį atminimą. Ramybė Tavo vėlei, garbingasis ganytojau!“.
Iki 1957 m. epitafijos tekstas buvo lenkiškas.
 
Vilniaus g. 1, Kaunas
Motiejaus Valančiaus reljefinis portretas
1925 metais  Žaliakalnyje „Saulės“ gimnazijos fasadą papuošė Motiejaus Valančiaus reljefinis portretas su kryžiumi ant krūtinės (skulpt. Vincas Grybas).
1953 m. buvo užtinkuotas. 1968 metais vyskupo bareljefą atkūrė skulptorius Antanas Dimžlys ir architektas Petras Stankevičius.
Savanorių pr. 46, Kaunas

Motiejus Valančius – „Knygnešio sienelėje“
1940 metais  Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje pastatyta Knygnešių sienelė, kurioje įamžinti 100 labiausiai nusipelniusių knygnešių. 2-ojoje lentoje „Pasižymėję knygų skleidimo organizatoriai“ greta kitų įrašyta: „Valančius Motiejus, vyskupas“. 1950 metais paminklas nugriautas. 1997 metų birželio 7 d. atstatytas (archit. Liucijus Dringelis).
K. Donelaičio g. 64, Kaunas

Memorialinė lenta Motiejui Valančiui
 
1970 metais Kauno senamiestyje, Valančiaus g. 6 namo atidengta memorialinė lenta „Šiame name 1864–1875 m. gyveno rašytojas Motiejus Valančius“. Po namo remonto 1985 m. lenta dingo.
2011 kovo 9 dieną, minint vyskupo 210-ąsias gimimo ir Žemaičių vyskupijos 600-ąsias metines, ant Kauno miesto muziejaus pastato atidengta nauja memorialinė lenta su bareljefu: „Šiame name 1864–1875 m. gyveno Žemaičių vyskupas, didysis tautos švietėjas, blaivybės sąjūdžio pradininkas Lietuvoje, rašytojas Motiejus Valančius“ (skulpt. Alfonsas Vaura)
 
M. Valančiaus g. 6, Kaunas
 
Paminklas Motiejui Valančiui
 
2005 rugsėjo 25 dieną Rotušės aikštėje šalia Kunigų seminarijos pastatytas dr. Rimvydo Sidrio Kaunui dovanotas paminklas (skulpt. Leonas Žuklys, archit. Algimantas Sprindys). Tvarkant paminklo prieigas, jo užnugaryje įrengta granitinė plokštė, kurioje autentišku vyskupo braižu įkaltas M. Valančiaus apie 1875 m. parašytas testamentinio laiško fragmentas.
 


Parengė Karolina Baltmiškė

Reklama