Edukacinis maršrutas „KALBOS KELIAS“. MARTYNAS MAŽVYDAS
  NAUJIENOS

Edukacinis maršrutas „KALBOS KELIAS“. MARTYNAS MAŽVYDAS

Kategorija:
„Kalba yra didis, tautos statytas paminklas“, – šie lietuvių bendrinės kalbos tėvo Jono Jablonskio, kurio 160-ąsias metines minėsime šiais metais, žodžiai mums primena, kad kalba – nuolat besivystantis gyvas organizmas. Ir jo gyvastį palaikome kiekvienas, kuris ta kalba kalbame, mąstome, kuriame. Kalba – tai nesibaigiantis procesas, ateinantis pas mus iš praeities. Kalba ateina per mūsų tautosaką, per pirmąsias lietuviškas knygas. Pasitikdami Jono Jablonskio 160-ąsias gimimo metines, keliaudami po Lietuvą, bent trumpam stabtelkime prie objektų, primenančių lietuvių kalbos kūrimąsi. Malonaus keliavimo edukaciniu maršrutu „Kalbos kelias“. Būsime dėkingi, jai redakcijai atsiųsite asmenukes ir įspūdžius, kuriuos patyrėte apsilankęs prie vieno ar kito paminklo. Daugiausia objektų aplankiusių ir atsiuntųsių redakcijai nuotraukas laukia staigmena.

MARTYNAS MAŽVYDAS

Spėjama Martyno Mažvydo gimimo vieta – Šilutės rajonas
Laukstėnų kaime, prie kelio Žemaičių Naumiestis – Gardamas – Švėkšna, stovi paminklinis akmuo su užrašu: „Šiose Švėkšnos, Gardamo, Žemaičių Naumiesčio apylinkėse apie 1510 m. gimė pirmosios lietuviškos knygos autorius MARTYNAS MAŽVYDAS 2001 Dėkingi kraštiečiai“. Paminklinis akmuo atidengtas 2001 m. gegužės 7 d., kuriuo pažymima pirmosios lietuviškos knygos autoriaus Martyno Mažvydo spėjama gimtinė.


Martynas iš Mažvydų giminės, Vaitkaus sūnus. Pasak kalbininko Zigmo Zinkevičiaus, M. Mažvydo raštų dialektologinės analizės duomenimis, M. Mažvydas gimė pietų Žemaitijoje, miestelėno šeimoje. Tačiau vokiečių mokslininko P. G. Tyleno (Thielen) knygoje „Kultūra Prūsijos kunigaikščio Albrechto dvare“ rašoma, kad M. Mažvydas į Karaliaučių atvyko kaip „jaunas lietuvių bajoras“. Bet savo teiginio autorius nepagrindė jokiu šaltiniu.
Vis dėlto M. Mažvydas buvo artimas bajorų luomui. Z. Zinkevičiaus nuomone, M. Mažvydo motina bajorų kilmės, B. Vilento tėvo bajoro sesuo, greičiausiai buvo ištekėjusi už ne bajoro Vaitiekaus  Mažvydo, rašytojo tėvo. Kilmės versijų aiškinimui turi reikšmės M. Mažvydo prisipažinimas laiške kunigaikščiui Albrechtui, rašytame iš Ragainės, kad jis nemoka dirbti žemės ūkio darbų. Tad gal iš tikrųjų augo ne valstiečio šeimoje.
Laukstėnų kaimas, Šilutės rajonas
 

Klaipėdoje – paminklas Martynui Mažvydui



Klaipėdoje, Lietuvininkų aikštėje pastatytas paminklas Mažvydui.

Paminklas pastatytas 1997 m. rugsėjo mėnesį buvusioje „Pergalės" aikštėje,  minint pirmosios lietuviškos knygos „Katekizmas“ išleidimo 450 metines. Skulptorius Regimantas Midvikis dirbo prie šios 3,5 metro aukščio granitinės skulptūros ketverius metus. Akmeniniai stulpeliai priešais skulptūrą simbolizuoja mokyklos suolus. Aikštė pavadinta Lietuvininkų aikšte.

Martyno Mažvydo pėsčiųjų alėja Klaipėdoje

1968 m. buvo įrengta pirmoji pėsčiųjų alėja Klaipėdoje, kuri pavadinta M. Mažvydo vardu. Taip įprasmintas Martynas Mažvydas – pirmosios lietuviškos knygos autorius, dvasininkas, švietėjas.

M. Mažvydo alėja buvo rekonstruota 2008 m. vasarą. Rekonstrukcija atgaivino vienintelę uostamiesčio pėsčiųjų arteriją, kai kur pažymėtos iki Antrojo pasaulinio karo alėją kirtusios gatvelės. Rekonstrukcijos projekto vadovas – architektas V. Paulionis. Po rekonstrukcijos M. Mažvydo alėja Klaipėdoje tapo viena populiariausių vietų uostamiestyje. Alėja nušvito naujomis spalvomis: paklotos klinkerio ir granito plytelės, trinkelės, plokštės, alėją apšviečia originalūs šviestuvai, atnaujinti alėjos želdiniai, pastatyti granitiniai suolai, kurie pastaruoju laikotarpiu pasipuošė originaliais skulptūriniais akcentais.

Klaipėdos Martyno Mažvydo alėja

Parengė Karolina Baltmiškė
Nuotr. Šilutės TIC, Klaipėdos TIC

Reklama