Kad vartotojui nereikėtų mokėti tris kartus

Padangų gamintojų-importuotojų organizacija (PIO) praėjusiais metais ėmėsi iniciatyvos – pradėjo tvarkyti padangų atliekas, surinktas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, taip sumažindama regiono atliekų tvarkymo centro išlaidas ir finansinę naštą vartotojams.
 
Pirma įstatymo
 
Lietuvoje galiojantys įstatymas įpareigoja padangų gamintoją-importuotoją sutvarkyti 80 procentų įvažamo padangų kiekio, bet teisės aktai konkrečiai neįpareigoja jų tvarkyti padangų atliekų, kaupiamų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Savivaldybės, regionų atliekų centrai šią problemą sprendžia, kaip kas išmano. Tiesa, įstatymą rengiamasi  koreguoti, bet kol kas tik rengiamasi. „Esame parengę ir Vyriausybei pateikę Atliekų tvarkymo įstatymo pataisą, kuria siūlome įpareigoti padangų gamintojus-importuotojus finansuoti padangų atliekų, sukauptų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, sutvarkymą. Tai reiškia, kad padangų gamintojai-importuotojai privalės nemokamai paimti padangų atliekas iš didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir finansuoti jų sutvarkymą pagal tiekiamų rinkai padangų kiekį. Tikime, kad per 2018 metus Seimas priims šias įstatymo pataisas ir nuo 2019 metų įsigalios nauja tvarka“, –  praėjusių metų pabaigoje teigė Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė.
„Žinodami, kad didelių gabaritų atliekų aikštelėse surenkamos padangų atliekos yra didelė problema, pernai Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui pasiūlėme pasirašyti bendradarbiavimo sutartį, kuria įsipareigojome sutvarkyti centro aikštelėse kaupiamų padangų atliekų kiekį, proporcingą mūsų organizacijos narių rinkai pateiktų padangų  apminčiai.  Mūsų pasiūlymas buvo priimtas ir užsimezgė partneriškas bendradarbiavimas.  Per metus sutvarkėme beveik 400 tonų šio regiono aikštelėse kaupiamų padangų.  Šiais metais sutartis pasirašome ir su kitais regionų atliekų tvarkymo centrais. Ketiname sutvarkyti ne mažiau kaip tūkstantį tonų aikštelėse surenkamų padangų atliekų“, – planais dalijasi Padangų importuotojų organizacijos vadovė Danguolė Butkienė.  
 
Sveikintina iniciatyva
 
„Padangų gamintojai-importuotojai nuo aikštelėse surenkamų padangų atliekų tvarkymo buvo nusišalinę, tad PIO ir jos vadovės Danguolės Butkienės iniciatyva mums keleriopai naudinga. Viena nauda – PIO savo lėšomis, pasitelkdama subrangovus, pernai sutvarkė apie pusę padangų atliekų, kaupiamų centro didelių gabaritų aikštelėse. O tokių aikštelių Alytaus regione – septyniolika. Tarp gyventojų jos labai populiarios. Per metus Alytaus regione surenkame apie 800 tonų padangų atliekų. Kita nauda, pradėję bendradarbiauti su PIO, pamatėme galimybę, kad padangų atliekas galima sutvarkyti, nepriverčiant vartotojo mokėti kelis kartus“, – gero žodžio iniciatoriams negaili  Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) direktorius Algirdas Reipas. Ir priduria, kad šiais metais centras imasi iniciatyvos sudaryti sutartis ir su kitais padangų gamintojais-importuotojais dėl aikštelėse kaupiamų padangų atliekų tvarkymo.
A.Reipas pasidžiaugia, kad pradėjus bendradarbiauti su PIO, žymiai tvarkingiau atrodo ir pačios surinkimo aikštelės. „Organizacija paslaugas teikia labai tvarkingai ir periodiškai, laikydamasi grafiko, todėl mūsų aikštelėse nesusikaupia dideli padangų atliekų kiekiai, kas kelia gaisro grėsmę. Juk ten, kur saugomos  atliekos, gaisro grėmė labai didelė. Gali įvykti ir savaiminis užsidegimas. Niekas nėra apsaugotas ir nuo kažkieno piktybinio poelgio“, – bendradarbiavimo privalumus apibūdina ARATC direktorius.
 
Lengvinama našta vartotojams
 
Centro direktoriaus teigimu, padangų atliekų tvarkyme daug teisės aktais įteisintų dviprasmybių. Vienu metu aikštelėse surinktų padangų tvarkymui lėšų skirdavo Aplinkos ministerija. Nuo 2017 metų,  motyvuodama, kad lėšų skyrimas padangų atliekų tvarkymui yra dvigubas vartotojo apmokestinimas, lėšų nebeskiria. Tačiau, pa6nekovo teigimu, ir 2016 metais skirtų lėšų nepakako padangų atliekoms sutvarkyti. Be to, jos buvo skiriamos tik transportavimo išlaidoms padengti. Tad regionų atliekų centrai ieškojo kelių, kaip aikšteles išvaduoti nuo padangų atliekų krūvų. „Vienu metu padangų atliekas veždavome į Šiaulius „Metaloidui“, bet jam atsisakius,  padangas veždavome į Lenkiją. Padangų atliekų tvarkymo paslaugas centras perka naudodamas viešųjų pirkimų konkursus. Pastaruoju metu šios paslaugos teikėjui už padangų atliekų išvežimą mokame po 94 eurus už toną. Padangų tvarkymas nėra pigus ir, jei kažkas pateikia dokumentus, liudijančius, kad  padangas sutvarko vos už keliasdešimt eurų, labai daug abejonių toks tvarkymas sukelia, – svarsto Algirdas Reipas. – Realiai tvarkantys atliekas, žinome ir tų darbų realius kaštus.“
Aikštelėse surenkamų padangų atliekų tvarkymas, pasak centro direktoriaus, norom nenorom gula ant rinkliavos už atliekų tvarkymą mokėtojų pečių. Ir nors įstatymai draudžia į rinklavas įskaičiuoti apmokestinamamųjų gaminių tvarkymą, valstybei sudarant galimybes gamintojui-importuotojui neatlikti tai, kas jam priklauso, už tų atliekų tvarkymą moka visi.
 „Tai nėra sąžininga. Juo labaiu, kad nemaža dalis gyventojų niekada neturėjo ir neturi automobilio, bet už padangų atliekų sutvarkymą vis tiek per rinkliavą sumoka. Tai labai didelė nteisybė ir ne sykį oficialiai esu kalbėjęs, kad Lietuvoje neveikia įstatymu įteisinta padangų gamintojų-importuotojų atsakomybė. Pagaliau ir turintieji automobilius yra priversti mokėti kelis kartus. Jau pirkdamas padangas, žmogus sumoka mokestį ir už jų sutvarkymą. Antrą kartą vartotojas sumoka keisdamas padangas. Nors autoservisai  senąsias privalo paimti nemokamai, bet kas sužiūrės, kiek ir už ką priskaičiavo. Trečią kartą sumoka per rinkliavą už atliekų tvarkymą. Sutartis su PIO mums įdiegė vilttį, kad galbūt ir Lietuvoje pradės veikti įstatymai“, – svarsto A. Reipas ir užsimena, kad galbūt atsiras politinė valia panaikinti ir šiuo metu esantį teisės aktų dviprasmiškumą, sudarantį prielaidas nesąžiningiems gamintojams-importuotojams labai lengvai apeiti teisės aktus. Tai, kaip pabrėžia pašnekovas, labai iškreipia rinką, sudaromos prielaidos nevienodoms konkurencijos sąlygoms. To pasekmė – apsunkinama plėtra sąžiningai vystomam verslui.
Be to, jei pakuočių tvarkymas yra perduotas asocijuotoms struktūroms, padangų atliekų tvarkymas paliktas individualiai iniciatyvai. Tai, A.Reipo manymu, sudaro prielaidas ir nelabai sąžniningiems sandoriams. Tad Alytaus regiono centro direktoriaus teigimu, padangų atliekų tvarkymo skaudžiausia problema – nesutvarkyta gamintojų-importuotojų atsakomybė, o tvarkingai dirbantis atsiduria sudėtingesnėse konkurfencijos sąlygose.
 
Centro direktoriaus teigimu, iki šiol ant vartotojų pečių užkrauti ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo kaštai. „Dalis gamintojų-importuotojų neatsisako finansuoti aikštelių eksploatavimo pagal užimamą rinkos dalį, bet jie pageidauja, kad tai darytų visi, nes kitu atveju vėl išsikreipia rinka, vėl atsiranda nevienodos konkuravimo sąlygos. Tikimės, kad ateityje pavyks pasiekti ir vartotojams po du-tris kartus nereikės mokėti už tų pačių atliekų sutvarkymą“, – viliasi Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius.
 
Įsipareigojimų nevykdo ir valstybė
 
Padangų gamintojai-importuotojai pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus gali patys pasirūpinti padangų atliekų sutvarkymu, bet gali to ir nedaryti, sumokėdami valstybei taršos mokestį. „Pirmiausia nustatytas taršos mokestis yra per mažas, sunkiai padengiantis padangų atliekų tvarkymo kaštus, – pabrėžia A. Reipas. – Kitas dalykas, jei valstybė surenka taršos mokestį už tam tikrą padangų atliekų sutvarkymo kiekį, ji ir privalo tą kiekį sutvarkyti. Tačiau kol kas Lietuvoje valstybė to kiekio sutvarkymą numeta ant gyventojų pečių.“
Dėl taršos mokesčio didinimo ledai jau pajudėję. Praėjusių metų pabaigoje Seimo narė Virginija Vingrienė pateikė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisą, kuria siūlo taršos mokestį padidinti, o nustatant mokesčio dydį, vadovautis padangų gabaritais. Už padangas, kurių skersmuo iki 118 cm. Seimo narė siūlo įteisinti 200 eurų mokestį už toną, o kurių skersmuo didesnis negu 118 cm – 400 eurų. Tiesa, siūloma pataisa dar nepriimta, bet yra viltis, kad politikai priims reikalingą sprendimą. Šiuo metu už toną padangų, sveriančių daugiau kaip 3 kg, naujoms ir restauruotos padangoms nustatytas 86 eurų, o naudotoms – 104 eurų taršos mokestis.
Tačiau kol kas labai daug neaiškumų dėl valstybės įsipareigojimo, nes taršos mokesčio lėšų panaudojimą gaubia ūkanos. Praėjusių metų pabaigoje bandymas išsiaiškinti, kaip ir kam panaudojamos taršos mokesčio lėšos, situacijos aiškesne nepadarė. Kalbantis su Aplinkos ministerijos specialistais taip ir nepavyko išsiaiškinti, už kokį padangų kiekį gamintojai-importuotojai sumokėjo taršos mokestį ir kiek sumokėjo. Taršos mokestis už padangas patenka į bendrą Atliekų tvarkymo programos lėšų katilą. Į tą patį katilą nukeliauja taršos mokestis už pakuotes ir kitus apmokestinamuosius gaminius bei  mokestis už sąvartyne šalinamas atliekas. Iš miniterijos darbuotojų, su kuriais bendravau, buvo aišku, kad Aplinkos ministerija neturi informacijos, už kokį padangų kiekį sumokėtas taršos mokestis. Kalbinti specialistai paslaugiai patarė pasikalbėti su Valstybine mokesčių inspekcija. Pasikalbėjau. Atstovė spaudai atsiprašė, kad iškart tokios informacijos negali pateikti, nes specialistai ją turi išrinkti iš pateiktų ataskaitų. Po geros dienos gavau atsakymą, kad 2016 metais taršos mokestį už padangas sumokėjo 346 gamintojai-importuotojai.  Jų deklaruota suma už minėtą laikotarpį 197 071 euras.
Iš to peršasi viena išvada: kol kas valstybė, susirinkusi taršos mokestį net neketina vykdyti savo įsipareigojimų ir pasirūpinti, kad tas padangų atliekų kiekis, už kurį sumokėtas taršos mokestis, ir būtų sutvarkomas iš tų lėšų, nelendant papildomai į šalies gyventojų kišenę. Iš kitos pusės, visi padangų gamintojai-importuotojai privalo pateikti ataskaitas, kiek padangų įvežė, kokį padangų kiekį sutvarkė ar už kokį padangų kiekį sumoka taršos mokestį, kuris mokamas už visą įvežamų ir gamintojo-importuojo netvarkomo padangų kiekį.  Deja, kol kas pinigai sumokami valstybei, o valstybė tą padangų kiekį numeta mums visiems. Prisimenate, prieš kurį laiką per televiziją transliuotą reklamą: „Kas moka? Jie moka“. Ir tie jie esame kiekvienas šalies gyventojas.
Genovaitė Paulikaitė
 
Apie PIO
 
Padangų importuotojų organizacija (PIO) licenciją savo veiklai gavo 2014 m. vasario 10 dieną. Tais metais, organizacija, gavusi 61 padangų gamintojo-importuotojo pavedimą, sutvarkė 2810,567 tonų padangų atliekų.
2015 m. PIO vykdė 83 padangų gamintojų-importuotojų pavedimą ir sutvarkė 4563,626 tonas padangų atliekų. 
2016 m. PIO, teikdama paslaugas 84 pavedimo davėjams sutvarkė 5485 tonų padangų atliekų.
2017 m. PIO, vykdydama 111 padangų gamintojų-importuotojų pavedimą sutvarkė 12097 tonų padangų atliekų
Pagrindinis PIO veiklos tikslas – įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos įstatymuose bei kituose teisės aktuose padangų gamintojams ir importuotojams numatytas su atliekų tvarkymu susijusias apmokestinamųjų gaminių (padangų) gamintojų ir importuotojų prievoles.
Dalyvavimas licencijuotoje organizacijoje yra viena iš teisės aktuose numatytų galimybių tinkamai tvarkyti padangų atliekas ir šviesti bei informuoti visuomenę apie padangų atliekų tvarkymą.
Organizacija netaiko jokių narystės ar kitų paslėptų mokesčių: mokama tik už nario pavedimu sutvarkytas padangų atliekas ir visuomenės informavimą.
Jei esate padangų importuotojas ir norite prisidėti prie sąžiningo ir tinkamo padangų atliekų tvarkymo, skambinkite tel.: 8 672 54345 arba rašykite: danguole@pio.lt