Kuršių nerijos struktūrinį karaštovaizdį ypač įtakojo gamtą griaunančios ir ją atkuriančios antropogeninės veiklos fazės. XVI ir XVIII a. buvo sunaikinti nerijos miškai ir per 5000 metų savaimingai susiformavęs gamtovaizdis. Žaliuojanti nerijos žemė buvo paversta pustoma smėlio dykyne. Šis laikotarpis buvo…

Šalia Nidos evangelikų liuteronų bažnyčios yra XIX–XX a. Nidos etnografinės kapinės. Etnografinėse kapinėse iki šiol išlikę originalių formų mediniai antkapiniai paminklai – krikštai, kurie būdingi Kuršių nerijai. Krikštas – viena iš senoviškiausių antkapinių paminklų formų Lietuvoje. Jie buvo daromi iš storos profiliuotos lentos.…

Sklandymo mokykla veikė 1933–1939 metais, čia buvo pagrindinė Lietuvos sklandytojų vasaros stovyklavietė.  Pagrindiniai Nidos sklandymo mokyklos tikslai buvo populiarinti sklandymą, sudaryti prieinamas sąlygas jaunimui sportuoti ir paruošti kandidatų civilinėms ir karinėms motorinio skraidymo mokykloms.  Su šia mokykla susįję pasaulio rekordininkų…

Tai vienas iš didžiausių ir svarbiausių švyturių Lietuvos pajūryje. 27 metrų aukščio Švyturys buvo sumūrytas iš raudonų plytų 1874 m. Link jo vedė akmenimis grįstas takas su 200 laiptelių, kurie išlikę iki šių dienų. Ant vienos iš pakopų akylesnė akis…

Pirmieji gyventojai Kuršių nerijoje įsikūrė dar tada, kai neriją sudarė atskirų salų grandinė. Protakos jungė marias su jūra, o apie protakų vidurį susidariusios gėlo vandens lagūnos skatino čia apsistoti žmones. Nuo marių lagūnas skyrė senosios parabolinės kopos, apaugusios vešliais lapuočiais…

Pietinėje Preilos dalyje, kopos papėdėje, glaudžiasi senosios XIX–XX a. kapinaitės. Po mediniais apsamanojusiais šiam kraštui būdingais antkapiais guli paskutinieji Preilos kuršiai. http://www.visitneringa.com