Žymaus floristo M. Gvildžio patarimai, kaip sukurti kalėdinę stalo dekoraciją ir jaukią šventės atmosferą

Kalėdinis maratonas jau įsibėgėjo. Nieko nestebina, kai prekybos centruose Vėlinių žvakes kitą dieną pakeičia kalėdinės puošmenos, reklamos ima brukti geriausios dovanos idėjas. Nejučiomis ši šventinė karštinė apima visus. „Pirmiausia, ką šiuo laikotarpiu reikia padaryti – tai „nepersivalgyti“, išlaukti. Pirmas žingsnis Kalėdų link turėtų būti – pauzė,“ – teigia vienas žinomiausių Lietuvos floristų Marijus Gvildys.

Floristas juokauja, kad Kalėdas norėtų švęsti visus metus: „Norėčiau nuolat keliauti pirmyn, nuolat pasimatyti, susitikti, apsikabinti, sveikintis, norėčiau, kad vilties ir naujo užgimimo dvasia būtų tarsi į priekį. Tokios savotiškos poliarinės Kalėdos. Aš sutikčiau su poliarinėmis Kalėdomis! Tokia Kalėdų dvasia galėtų trukti visus metus. O visa kita – pomėgiai, verslai, darbai – tėra kontekstas“, – utopinių Kalėdų versija dalijasi M. Gvildys, pabrėždamas dvasinių vertybių, iš vidaus sklindančios šviesos, šventinės nuotaikos viršenybę materialinio gerbūvio akistatoje.

Jis sako suprantantis, kad norisi kuo ilgiau džiaugtis švente pačiam ir džiuginti vaikus, artimuosius, tad šventinio laikotarpio su spindinčiomis dekoracijomis ir dovanomis startu, jo nuomone, galėtų tapti gruodžio 6-osios išvakarės. Tą dieną krikščioniškame pasaulyje švenčiama šv. Mikalojaus diena. Galbūt ne visi mūsų kraštuose žino, kad būtent šis krikščionių šventasis tapo vienu pagrindiniu šiuolaikinės šventės simboliu – dovanas vaikams dalijančiu Kalėdų Seneliu.

Kai visomis išgalėmis skubame į kalėdinį traukinuką, Kauno technologijų mokymo centre floristikos mokytoju dirbantis M. Gvildys ragina nepasiduoti bėgimui – kuo ilgiau išlaikysime susikaupimą, advento nuotaiką, laukimą, tuo giliau pajusime tikrąją šventinę nuotaiką, teigia jis.

„Ne eglutės kvapas atneša kalėdinę nuotaiką. Pirmiausia namai turi tapti namais. Kai supranti, kur tau gera – tada ir ateina šventė, – mintimis dalijasi kasmet ne vieną kalėdinės puošybos projektą tiek viešose, tiek privačiose erdvėse sukuriantis floristas. – Visa kita tėra dekoracijos. Vieni jas daro meistriškai, nes išmano, kiti – mėgėjiškai, nes neišmano, bet tiesiog mėgsta, dar kiti nusiperka, nes nedrįsta pasidaryti patys. Bet kuris iš šių žingsnių bus gražus ir tikras, kai žmogus jaus, kad čia yra jo namai. Visos šventės, kurios nutinka ne namuose, ne širdyje, ne už stalo su šeima ar artimu žmogumi, tėra pramoginis renginys. Net gi šv. mišios bažnyčioje ar katedroje gali virsti pramoginiu renginiu, jeigu ten ateini ne kaip į namus.“

Pajutęs šventę viduje supranti, kad iš vidaus ir aplink tave sklinda šviesa. Ne be reikalo išmintingas, žinantis žmogus vadinamas šviesiu, primena M. Gvildys ir siūlo namus pradėti puošti atnešant į juos šviesos, įžiebiant žvakę. Kitas žingsnis – stalas.

Tai ne tik vieta pavalgyti, tai vieta, kur nesijauti vienas. „Kaip sakė Jėzus, kur susirinko dviese vardan manęs, ten esu ir aš, – prasmingą Šventojo Rašto ištrauką floristas susieja su Kalėdų dvasiai savita bendrystės, dalinimosi atmosfera. – O kai jau turime stalą, žvakę, galime imtis kitų dalykų, atsigręžti į gražias lietuviškas tradicijas: pasidėti šiaudų, šieno, vaisių, prisiminti senuosius kalėdinius burtus. Man tai labai gražu. Ypač dabar, kai agurkai su medumi ar dideliais, tarsi sniego gniūžtės, gabalais į lėkštę sudėtas rūgpienis su virtomis ir krapais pabarstytomis bulvėmis jau tapo egzotika. Stalo dengimas kitam, plotkelės laužimas žvelgiant į akis ir sakant palinkėjimą – tos kelios akimirkos ar dvi minutės gali tapti vienintelės per metus, kai pajunti tikrumą ir suspindi ašara. Šiai šventei labiausiai svetimas nekantrumas. Tegul Kalėdos netampa gimtadienio švente, šeimos jubiliejumi ar tiesiog pasibaliavojimu. Palikime šią šventę Kūdikėlio gimimui.“

Jis ragina nepamiršti, kad Kalėdos – tai istorijos kūrimas, kelionė. Simboliai yra vienas iš paprasčiausių būdų kurti ir perimti pasakojimą. Daugelis kalėdinei puošybai naudojame klasikinius elementus ir spalvas, bet ne visi žinome, ką jie reiškia. Floristikos meistras primena, kodėl mūsų namuose atsiranda būtent eglutė, kodėl ją puošiame apvaliais žaisliukais, kankorėžiais, angeliukais, varpeliais, ėriukais ir kitomis puošmenomis.

Eglė – tai visžalis augalas, simbolizuojantis visus metus gyvą gamtą, gyvybę suteikiančią Dievo Motiną. Vaisiai (obuoliai, kankorėžiai, stikliniai bumbulai ir pan.) kalba apie Kūdikio, naujos kartos, ateities idėją. Angelas simbolizuoja stebuklą, o varpelio skambtelėjimas – šios stebuklo akimirką, angelų trimitas – žinią. Kalėdinio medelio viršūnę puošianti žvaigždė – tarsi orientyras, vedantis mus į ypatingos nakties stebuklą. „Piemenys su gyvulėliais ateina pagarbinti Kūdikėlio, sužibusi žvaigždė atveda Tris Karalius, kurie dovanoja aukso, miros ir smilkalų. Todėl dekoracijose atsiranda auksinės spalvos elementų, kvapniojo cinamono lazdelių“, – pasak Kauno technologijų mokymo centro floristikos mokytojo M. Gvildžio, šie simboliai visada primena kalėdinę istoriją.

Norinčiuosius pasinerti į šviesią Kalėdų dvasią, papasakoti savo istoriją ir jaukiai papuošti namų stalą floristikos meistras kviečia savo rankomis sukurti šventinę žvakidę, vaizdo įraše dalijasi patarimais ir floristikos paslaptimis.